Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-378-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1S-378-493/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-378-493/2019Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. kovo 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2003 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga 2020 m. spalio 13 d. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi nuteistasis tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui perkeltas į atvirąją koloniją.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 95-170 nutarė A. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus ir jų taikymo laiką.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad, atmesdamas jo skundą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo teigimu, teismas, kaip ir Komisija, visiškai nevertino asmens byloje, socialinio tyrimo išvadoje surinktų reikšmingų duomenų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis anksčiau nėra teistas, nusikaltimas yra vienkartinio pobūdžio, o jis pats padarė labai aiškias išvadas, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu mažėjo ir šiuo metu yra maksimaliai žema (24 balai).

4.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu buvo dešimt kartų baustas drausmine tvarka. Nors paskutiniai pažeidimai fiksuoti 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. vasario 5 d., tačiau drausminė nuobauda paskirta nebuvo, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje. Toks svarstymas drausmės komisijoje nėra nuobaudos forma ir negali būti vertinama neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, vėliau socialinio tyrimo išvadoje bei komisijos nutarime toks įrašas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudų, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu, tokiu būdu taikyti nuteistojo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotos poveikio priemonės.

4.3. Kartu pažymėjo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį ir stropų darbą net dvidešimt tris kartus skatintas. Nuteistasis suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Nuteistasis pataisos namuose dirbo, įgijo baldžiaus specialybę, šiuo metu dirba laisvėje, dengia civilinį ieškinį. Be to, A. J. nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, turi stiprius socialinius ryšius, sukūrė šeimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja Socialinio tyrimo išvados duomenis, nurodydamas, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, neturi priklausomybių, taip pat, nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Teigdamas, kad nebuvo tinkamai įvertinti jo riziką mažinantys veiksniai, apeliantas pažymėjo, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti, o vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

4.4. Skunde analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Komisijos pagrįstumą, šia rekomendacija nesivadovavo. Nuteistasis pažymėjo, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

6. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, jam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje sprendimu nuteistajam A. J. buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos priemonės: nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Šiuo laikotarpiu, vykdydamas jo atžvilgiu sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, A. J. nors ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tęsia savo darbą UAB „S.“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau, sutinkamai su 2019 m. vasario 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. vasario 5 d. jis nesilaikė pataisos namuose nustatytos tvarkos, už ką nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau toks nuteistojo elgesys buvo apsvarstytas drausmės komisijoje, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju A. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų privalomų reikalavimų, dėl ko, jo lygtinis paleidimas šiuo metu nėra galimas.

8.1. Nors skundu apygardos teismui su tokia Komisijos ir apylinkės teismo išvada ir nesutinkama, teigiant, kad analizuojamu atveju drausminė nuobauda A. J. paskirta nebuvo, dėl ko negali būti konstatuojama, jog jis pažeidė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kurią patvirtina ir byloje esantys duomenys, o būtent, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos išvada apie A. J. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, kurioje nurodyta, jog A. J. neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes pažeidė nustatytą tvarką, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad, pagal jam nustatytas socialinės reabilitacijos priemones, jis negalėjo ne tik turėti galiojančių drausminių nuobaudų, bet ir pažeisti teisės aktų, todėl šiuo atveju, jam nesilaikius pataisos namuose nustatytos tvarkos, dėl ko jis buvo svarstytas drausminėje komisijoje, teigti, jog nustatytą socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdė tinkamai, teisinio pagrindo nėra.

9. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad be aptartų formalių reikalavimų, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

10. Sutinkamai su 2019 m. vasario 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas A. J. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu nuteistasis A. J. laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2012 m. baustas 11 kartu, tame tarpe ir griežčiausia nuobauda – buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Nors nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir žema A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, prilyginama 24 balams. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, ši aplinkybė tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 ar EŽTT suformuotos praktikos nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Sąjungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

13. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl A. J. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Arūnas PaštuolisAlgirdas GiedraitisJurga Vasiliauskienė