Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6875 taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S., nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis, paskirta bausmė 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 17 d. Ankščiau teistas.

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis A. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas

6. Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. S. šiuo metu vis dar neatitinka.

9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis paskutinio atlikto vertinimo (2023 m. sausio 5 d.) metu, nuteistajam A. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nors nuteistojo manymu jis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 10 kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai - kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas ir dinaminiai - turi skolų, ieškinių; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys (buvo būdinga nusikalstamų veikų metu); būdingas impulsyvus elgesys (buvo būdinga nusikalstamų veikų metu); būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys (buvo būdinga nusikalstamų veikų metu); savitvardos problemos (buvo būdinga nusikalstamų veikų metu); stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių (buvo būdinga nusikalstamų veikų metu). Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam vertinimo metu taip pat yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (apsauginiai), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Abejonių tinkamu A. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, eilę kartų buvo skatintas, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis keturis kartus buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (2016 m. spalio 25 d., 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 21 d.) iš jų vieną kartus baustas drausmine tvarka. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai, rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejai, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu A. S. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

12. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog analizuojant nuteistojo dokumentinę medžiagą matyti, jog A. S. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra subendrinta trimis nuosprendžiais, atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už labai sunkios (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį), nuteistasis praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nusikaltimai siejami su fizinio smurto naudojimu, dėl paskutinės nusikalstamos veikos (nužudymo) teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat fiksuota, nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, nors šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai, t. y. nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su nusikalstamą istoriją turinčiais asmenimis, draugus renkasi atsargiai, vengia tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, vengia laisvalaikio vietų, kurios gali skatinti nusikalstamumą, visą savo dėmesį skiria šeimos nariams ir jų santykių puoselėjimui bei pagalba finansiškai. Nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, ypač elgesyje, susijusiame su smurtine elgsena, tačiau kasdienei elgsenai nėra būdinga impulsyvi elgsena, asmuo linkęs gerai apgalvoti savo žingsnius siekiant tikslų įgyvendinimo, apsvarstyti ketinimų realizavimo žingsnius ar naudą. Nuteistojo nusikaltimuose vyrauja agresijos prieš kitus naudojimas, anksčiau naudojo smurtą ir prieš savo šeimos narius. Konfliktus spręsdavo naudodamas fizinį smurtą, nors šiuo metu yra akivaizdūs nuteistojo elgesio pokyčiai savitvardos praradimo atvejų atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo fiksuota, nuteistasis vengia veltis į konfliktus juos geba identifikuoti ir efektyviai su tomis situacijomis susidoroja konstruktyviai dialogo būdu. Anksčiau nuteistasis ne visada pasirinkdavo tinkamas problemų sprendimo strategijas ir apgalvodavo tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. S. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertinti visi nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. A. S. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

13. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Remiantis įstaigos finansų skyriaus pateikta informacija, iki nuteistajam įsidarbinant už įstaigos ribų, pagal vykdomuosius dokumentus jis įsiskolinimų turėjo už 50 722,52 –(išmokėta 5087,57 Eur, savanoriškai išmokėta – 510 Eur). Šiuo metu išskaitymai vyksta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nuteistasis dirba. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuosekliai dirba, gauna pastovias pajamas iš kurių dengia jam priteistą civilinį ieškinį, darbinę veiklą tęsia iki šiol, tačiau kaip matyti, jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors įkalinimo įstaigai yra pateikta pažyma apie tolimesnį darbo tęsimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai dirbs nurodytoje įmonėje.

14. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina tai, kad A. S. šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, organizuojamuose renginiuose, grupinių ir individualių užsiėmimų veiklose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu skatintas 14 kartų, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu apie padarytus pažeidimus duomenų negauta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia civilinį ieškinį. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Analizuojamu atveju A. S. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

17. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje 4 lapo 2 pastraipa, įrašyta klaidinga A. S. neatlikta bausmės dalis, nurodant - 4 metus 4 mėnesius 4 dienas. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris nėra esminis ir neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui bei teisėtumui, todėl taisytinas, nurodant, jog A. S. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 4 dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti nutartyje rašymo apsirikimą, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodant, jog A. S. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 4 dienos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.