Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog šalys susipažino 2018 metais, bendravo apie du metus, o nuo 2020 metų pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Savo buto šalys neturėjo, todėl gyveno nuomojame bute. Gyvenant kartu atsakovas nėščią ieškovę sumušė, dėl ko ji kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė po sumušimo paliko atsakovą gyventi nuomojame bute. Po kurio laiko ieškovė priminė atsakovui, kad laukia kūdikio gimimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų K. R., apie ką pranešė atsakovui, jog jam pagimdė sūnų ir reikalinga gimimo įrašo grafoje nurodyti tėvo duomenis, o tai galima padaryti nuvykus pas notarą ir surašyti atitinkamus prašymus, bei spręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo. Atsakovas pasakė, kad jis niekur nevyks ir vaikui savo pavardės nesuteiks, o kadangi ieškovė buvo labai mandra, tai vaiką nusprendė auginti viena be jo pagalbos. Kadangi atsakovas vengia savo pareigos, o taip pat nepripažįsta tėvystės gražiuoju, tėvystė turi būti nustatyta teismine tvarka, šias aplinkybes patvirtinus DNR tyrimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po l50 Eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 300 Eur: maistui 125 Eur, drabužiams ir apavui 75 Eur, žaislams bei lavinimo priemonėms 10 Eur, higienos reikmenims 30 Eur, maisto papildams, vitaminams ir medikamentams 25 Eur, patalynei 15 Eur, komunalinių mokesčių dalis 20 Eur. Tokiu būdu kiekvienam iš tėvų tenka skirti vaiko išlaikymui po 150 Eur. Reikalaujama nepilnamečiam vaikui išlaikyti suma yra pakankama tenkinti jo minimalius poreikius. Ieškovė dabar viena išlaiko sūnų. Kadangi abu tėvai privalo išlaikymą teikti lygiomis dalimis, atsakovui tenka išlaikymas 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pareigos išlaikyti sūnų nevykdė, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra už 17 mėnesių, viso 17 x 150 = 2 550 Eur.

Teismas 2022 m. birželio 21 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. liepos 19 d., per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija 2022 m. liepos 4 d. išvadoje nurodo, kad tėvystės nustatymui yra tikslinga skirti DNR ekspertizę, o prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko minimalius interesus. Išvadoje nurodyta, jog atstovui nepavyko susisiekti su atsakovu, kadangi nei ieškovė, nei jos advokatas nežinojo atsakovo kontaktų.

Teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė: civilinę bylą Nr. e2-15634-527/2022 skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. spalio 10 d. 9.30 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

Rezoliucinė dalis

Teismas, 2022 m. spalio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutaręs pereiti į teismo posėdį, 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė:

1. Atsakovą informuoti, jog pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

2. Civilinėje byloje Nr. e2-15634-527/2022 tuo atveju, jeigu atsakovas iki 2022 m. lapkričio 23 d. nepateiks teismui rašytinio patvirtinimo, jog jis yra K. R. tėvas, paskirti genominę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (Vilnius, Didlaukio g.86 E).

3. Ekspertams pavesti atsakyti į klausimą: ar V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas?

4. Nurodyti, jog atsakovas V. K. ir ieškovė G. R. kartu su vaiku K. R. 2022 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. arba, jeigu šis laikas dėl svarbių priežasčių būtų netinkamas, kitu suderintu laiku iki 2022 m. gruodžio 23 d. iš anksto su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija suderintu laiku privalo atvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 86 E, (tel. 8-5-2788519), su savimi būtinai turint asmens dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą.

5. Nurodyti ekspertizės įstaigai, jog sąskaitą už ekspertizės atlikimą, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1232-4158, siųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui.

Į 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdį atsakovu neatvykus, teismas, neturėdamas rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui CPK nustatyta tvarka būtų pranešta apie teismo posėdį ir apie tai, kad atsakovui yra įteikta 2022 m. spalio 10 d. nutartis, 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė: paskelbti atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (pas mamą), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinė buvimo vieta nežinoma, paiešką per policiją; nutarties vykdymą pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurį įpareigoti nustačius atsakovo buvimo (gyvenamąją arba darbo) vietą įteikti jam 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir teismo pranešimą dėl atvykimo į teismo posėdį 2022 m. gruodžio 28 d. 13.30 val., įteikimą patvirtinantį atsakovo parašą atsiunčiant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, arba užtikrinti, kad atsakovas nedelsiant prisistatytų į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3, kur jam teismo pranešimą ir 2022 m. spalio 10 d. nutartį galėtų įteikti pats teismas.

2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba pateikė informaciją, jog neskelbs atsakovo paieškos, kadangi atsakovas 2022 m. lapkričio 24 d. atvyko į policijos įstaigą, pateikė informaciją, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), telef. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atvykimo į teismo posėdį 2022 m. gruodžio 28 d. 13.30 val. bei teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartis.

2022 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi, ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

Iš byloje pateikto gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), gimė (duomenys neskelbtini). Duomenys apie tėvą gimimo įraše neįrašyti.

Vaiko teisė žinoti savo tėvus yra įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje.

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ieškinį dėl vaiko kilmės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65). Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Teismo posėdyje duotais ieškovės paaiškinimais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad ieškovė, prieš 3,5-4 metus laiko išsiskyrusi su pirmojo sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvu (kuris gyvena užsienyje, bet sūnumi rūpinasi), kokius metus neturėjusi jokio kito vyro, Kaune, kur dirbo turguje, per savo draugę susipažino su metais vyresniu atsakovu, po kelių mėnesių bendravimo 2020 metais apsigyveno pas ją jos nuomojamame bute, vedė bendrą ūkį, kartu leisdavo laiką, apie ką žinojo jos tėvai, sesuo ir draugės. Gyvenant kartu 2020 m. kovo mėn. ji pastojo, tačiau, kadangi atsakovas ją kelis kartus sumušė, nuo 2020 m. lapkričio jie kartu nebegyveno, o kai 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovas nėščią septintą mėnesį ieškovę sumušė trečią kartą (naktį grįžęs į butą, kur ji nakvojo su drauge), ji kreipėsi į policiją ir daugiau su atsakovu nebebendravo, tik priminė atsakovui, kad laukia kūdikio gimimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė, būdama aštuntą mėnesį nėščia, pagimdė sūnų K. R., o jos mama telefonu atsakovą pasveikino tapus tėčiu. Kai atsakovui pasakė, kad reikalinga gimimo įrašo grafoje nurodyti tėvo duomenis, o tai galima padaryti nuvykus pas notarą ir surašyti atitinkamus prašymus, bei spręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo, atsakovas pasakė, kad jis niekur nevyks ir vaikui savo pavardės nesuteiks.

Liudytoja M. R. paaiškino, jog atsakovą V. K. visi vadino (duomenys neskelbtini), su juo susipažino per sesę, kuri kartu su atsakovu du metai atgal apie metus laiko gyveno Jonavoje nuomojamuose butuose (duomenys neskelbtini), pradžioje atsakovas atrodė normalus, ieškovė po kelių mėnesių pasakė, kad laukiasi nuo jo vaiko, ji ir ieškovė kartu su atsakovu buvo jos ir ieškovės tėvo M. R. 40 metų gimtadienyje, vykusiame Kaune tėvo bute (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pasakojimų ji žino, kad atsakovas ją kelis kartus nėščią sumušė, dėl ko vaikas gimė neišnešiotas. Jis ją ir sesę yra išmetęs iš Facebook draugų.

Būdamas teismo informuotas apie tai, jog pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, atsakovas atsisakė nuvykti į Vilnių DNR ekspertizės atlikimui, telefonu su kalbėjusiam ieškovės advokatui (ką girdėjo ir teismas) nurodęs, kad neturi lėšų nuvykti į Vilnių ją atlikti, tačiau nesutiko, kad būtų nuvežtas ieškovės (CK 3.148 straipsnis).

Tokiu būdu, remdamasis teismo posėdyje išklausytais ieškovės ir liudytojos M. R. (ieškovės sesers) paaiškinimais, teismo posėdžio metu apžiūrėjus ieškovės ir liudytojos M. R. telefonuose saugomas ieškovės ir atsakovo nuotraukas ir video, darytus 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. birželio 27 d. 2020 m. liepos 12 d., liepos 17 d., 2020 m. liepos 29 d. ir susirašinėjimą Mesengere programėlėje tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (kuo, ieškovės teigimu, buvo pasivadinęs atsakovas), patvirtinančius jų bendrą gyvenimą iki vaikui gimstant (tuo metu, kai ieškovė buvo keletą mėnesių nėščia), ieškovės 2020 m. gruodžio 30 d. sesei M. atsiųstą nuotrauką, kurioje ieškovė yra su mėlyne po dešine akimi, kas patvirtina ieškovės paaiškinimus apie prieš ją pavartotą smurtą, LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog prieš atsakovą išnagrinėta ne viena baudžiamoji ir administracinė byla, kas apibūdina jį kaip asmenybę, atsakovo atsisakymą DNR ekspertizės (atsakovo nurodytą negalėjimo nuvykti motyvą – lėšų neturėjimą – teismas laiko nepagrįstu, kadangi atsakovui buvo pasiūlyta į Vilnių ekspertizės atlikimui vykti kartu su ieškove, bet jis atsisakė) vertinant kaip tėvystės įrodymą atsižvelgiant į bylos aplinkybes (CK 3.148 straipsnio 2 dalis), teismas nustato, kad atsakovas yra sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 185 straipsnis, 3.148 straipsnio 1 dalis), o (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus. Atsakovui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė, tėvų sutarimu. Nagrinėjamu atveju motina neprašo sūnui suteikti tėvo pavardę, todėl jam paliekama esama pavardė.

Šalims išaiškintina, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.147 straipsnio 3 dalis). Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nustatymą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sūnui priteisimo

Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į teisėtus nepilnamečio sūnaus interesus, pritarė, jog iš atsakovo sūnui būtų priteistas ieškovės prašomas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir išlaikymo vaikui įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią, mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Vaiko interesai yra pagrindinis kriterijus, vertinant reikalingą išlaikymo dydį.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, popamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti sūnui (duomenys neskelbtini) 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra už 17 mėnesių, viso 17 x 150 = 2 550 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, teismo nuomone, sūnaus (duomenys neskelbtini) būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti yra būtina 300 Eur suma, prie kurios ne mažesne nei ½ dalimi privalo prisidėti ir atsakovas (įvertinus tai, kad ieškovė nuo kito vyro augina dar vieną sūnų (vyresnį), kurį taip pat privalo išlaikyti), kuris yra jauno amžiaus, kuris, ieškovės teigimu, anksčiau dirbdavo ,,prie statybų“, kuris, Sodros duomenimis, epizodiškai verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, nesant į bylą pateiktų duomenų apie tai, kad jis negalėtų dirbti dėl sveikatos ir/ar būtų nedarbingas ar iš dalies nedarbingas, kas yra pagrindu vertinti, jog jis turi visas galimybes, net ir dirbdamas nekvalifikuotus darbus (jeigu nėra įgijęs jokio išsilavinimo, nors tai patvirtinantys duomenys teismui taip pat nepateikti) uždirbti bent minimalią algą ir iš jos sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti po 150 Eur, ieškinio reikalavimą tenkina ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisia kasmėnesinį 150 Eur dydžio periodinį materialinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Nors ieškinyje to ir nėra prašoma, teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, nustato, jog išlaikymas priteisiamas nuo 2022 m. birželio 1 d. (bet ne nuo ieškinio padavimo dienos, nes susidarytų 21 d. tarpas, už kurį išlaikymas liktų nepriteistas) bei jog priteisiamo išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Taip pat tenkintinas ir prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra už 17 mėnesių, viso 17 x 150 = 2 550 Eur, kadangi, kaip nustatyta, atsakovas, sūnumi niekada nesirūpino ir jokio išlaikymo jam nėra teikęs.

Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo registravimo kaip tėvo (motinos) momento, tačiau tais atvejais, kai tėvystė (motinystė) vaikui nustatoma vėliau, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pareikšti neturtinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, už kurį mokėtinas 105 Eur žyminis mokestis, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, už kurį mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (150 x 12 x 0,03 x 0,75), bei reikalavimas dėl 2 550 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, už kurį mokėtinas 57 Eur žyminis mokestis (2 550 x 0,0 3 x 0,75), viso 203 Eur (105 + 41 + 57).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė, ieškovei teikdama antrinę teisinę pagalbą, turėjo 212,82 Eur išlaidų, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 259 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti, kad atsakovas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra sūnaus K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvas.

Priteisti iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po l50 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 2 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pavedant uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio K. R. motinai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 203 Eur žyminį mokestį (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į raštinę).

Priteisti iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 212,82 Eur (dviejų šimtų dvylikos 82 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,4 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662 ir mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į raštinę).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.