- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-389-194/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Femtas“
- Ieškovas
- UAB „Agromeat“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Kavaliauskienė Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 121.18 (S)
NUTARTI S
2008 m. spalio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Femtas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agromeat“ ieškinį atsakovui UAB „Femtas“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Agromeat“ ieškiniu teismo prašė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Femtas“ priteisti 13051,74 Lt delspinigių, 840,01 Lt palūkanų, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad po 2007-11-28 teismo įsakymo priėmimo laikotarpiu 2007-12-04 – 2008-01-08 UAB „Femtas“ susidariusią skolą už prekes apmokėjo, tačiau nesumokėjo delspinigių, bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo UAB ,,Femtas” ieškovui UAB ,,Agromeat” priteisė 6000 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 6000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2007-11-27, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog pareigą mokėti už prekes ir atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas turėjo atsakovas (tarp šalių 2006-12-11 sudarytos tiekimo sutarties 7 p.), o ieškovui buvo suteikta tik teisė pateikti inkasinius pavedimus, todėl dėl susidariusios skolos atsakingas yra atsakovas, kuris laiku nesumokėjo pagal pateiktas sąskaitas faktūras, juolab, kad ieškovas dar 2007-11-19 su pretenzija Nr. 07/15 kreipėsi į atsakovą sumokėti susidariusią 41554,84 Lt skolą iki 2007-11-23. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovo motyvais, kad sutartyje tarp šalių pasirašytos netesybos yra aiškiai per didelės, nes 0,5 proc. delspinigiai per dieną sudaro 182,5 proc. per metus ir siekiant užkirsti kelią lupikavimui, turėtų būti mažintinos, bet ne iki 0,02 proc. – 286,63 Lt, kaip nurodo atsakovas, bet atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir į tai, kad jos negali būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ir netinkamo įvykdymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas turėjo teisę pagal sutarties 7 p. pateikti dokumentus bankui per 50 d., kad šis nurašytų iš atsakovo sąskaitos lėšas, taip pat ir į kitas bylos faktines aplinkybes, kad pareiga apmokėti sąskaitas faktūras kilo atsakovui pagal sutartį, į tai, kad į pateiktą pretenziją atsakovas tinkamai nereagavo ir net skolos dalies nesumokėjo, o lėšų nebuvimas sąskaitoje neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, ir sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 6000 Lt (Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d.). Civilinis kodeksas numato, kad palūkanų paskirtis atlieka mokėjimo ir kompensavimo funkcijas. Tarp šalių yra susiklostę ne paskolos teisiniai santykiai, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju ieškovas iš atsakovo prašo kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios yra atsakovo atsakomybės forma už praleistą atsiskaityti terminą, o ne mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kaip nurodo ieškovas. Kadangi sutartyje yra numatytos netesybos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl priteisti kartu netesybų ir palūkanų negalima, nes tai būtų dvigubos atsakomybės taikymas atsakovui. Todėl iš atsakovo priteistini tik delspinigiai, reikalavimą dėl 840,01 Lt palūkanų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. atmetant kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Femtas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Teismas savo sprendime konstatavo, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos – 0,5 % dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės ir mažintinos, tačiau jokiais motyvais nepagrindė savo nuomonės, kodėl netesybos negali būti mažinamos iki 0,02 % ir kodėl jos mažinamos būtent iki 6000 Lt. Teismo motyvai yra iš esmės prieštaringi: nors sprendime teigiama, kad šalys sutartyje susitarė dėl 0,5 % dydžio netesybų, kurios laikytinos kreditoriaus nuostoliais, kurių šiam esą nereikia įrodinėti, tačiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. teismas priteisiamas netesybas mažina, tokiu būdu pripažindamas, kad 0,5 % dydžio netesybos visgi ieškovo minimalius nuostolius viršija. Įvertinant įstatymo imperatyvą nustatantį, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, Šiaulių miesto apylinkės teismas, nenustatinėdamas ieškovo patirtų nuostolių dydžio ne tik iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vieningos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, bet ir pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. bei 6.261 str., kas lėmė, jog iš atsakovo neteisėtai buvo priteista nors ir sumažinta, tačiau nepagrįstai didelė netesybų suma. Teismas savo sprendime iš esmės neanalizavo ir nemotyvavo savo išvados apie atsakovo kaltę dėl savalaikio piniginės prievolės neįvykdymo. Reikalavimas priteisti netesybas už laikotarpį iki 2007-10-09 išvis negalėjo būti tenkinamas – ieškovas šalių sudaryta sutartimi prisiėmė pareigą pats rūpintis savalaikiu inkasinių pavedimų pateikimu atsakovo bankui, todėl ieškovui tenka visa atsakomybė už tai, kad šie inkasiniai pavedimai bankui buvo pateikti vėliau, negu numatyta sutartyje. Priteistas netesybų dydis, nepaisant sumažinimo, yra nepagrįstai didelis ir neužkerta kelio ieškovo lupikavimui ir pasipelnymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Agromeat” prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistu. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai pagrindė savo nuomonę, kodėl netesybos mažinamos iki 6000 Lt. Teisingumo ir protingumo kriterijai leidžia teismui įvertinti atsakovo mokėtinų netesybų dydį savo nuožiūra, vidiniu įsitikinimu, susidariusiu įvertinus šalių teises ir pareigas, jų veiksmus vykdant sutartį. Priteista suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, kad aukštesnės instancijos teismas turėtų ją revizuoti ir vertinti iš naujo. Teismas nekonstatavo, jog 0,5% dydžio netesybos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais – sprendime tik nurodyta, kad taip mano ieškovas. Manytina, kad esant tokiam teismo sprendimui, tik ieškovas turėtų teisę jį ginčyti, apeliuodamas į tai, kad teismo sumažinta netesybų suma yra mažesnė nei kreditoriaus nuostoliai. Apelianto minimos LAT nutartys, kuriose pasisakyta, kad teismas turi teisę sumažinti priteistinų netesybų sumą, šiai bylai yra nereikšmingos, nes nuo jų nėra nukrypta. Atsakovas pats pateikė sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad visu pateiktais išrašais apimamu terminu nebuvo tokio laisvo laikotarpio, kuriuo pirkėjo bankas neturėtų galiojančio naujo inkaso pavedimo. Taigi ieškovui nebuvo prasmės iki 2007-09-11 pateikinėti naują inkaso pavedimą, nes buvo aišku, kad atsiskaitymas pagal jį nebus atliktas. Neatsiskaitymo priežastis kita – išnaudotas pirkėjo kredito limitas. Taigi reikalavimas mokėti palūkanas ir už laikotarpį iki 2007-09-11 yra visiškai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso normos suteikia teismui teisę sumažinti šalių nustatytas netesybas (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Sąlygos, kurioms esant gali būti mažinamos netesybos, yra šios – jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai (neprotingai) per didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Įstatymas, numatydamas galimybę esant šioms sąlygoms mažinti netesybas, tikslaus mažinamų netesybų būdo ir dydžio nenustato. Šiuo atveju apibrėžiama tik minimali netesybų riba – sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, įstatymas numato netesybų mažinimo sąlygas bei nustato ribą, iki kurios gali būti mažinamos netesybos. Tuo tarpu, kokia apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju mažintinos netesybos, yra ginčą nagrinėjančio teismo kompetencija.
Atsižvelgiant į tarp bylos šalių 2006-12-11 sudarytoje sutartyje (b. l. 6, 7) numatytų delspinigių dydį – 0,5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios netesybos laikytinos aiškiai per didelėmis. Ieškovo prašomą priteisti 13051,74 Lt delspinigių sumą teismas sumažino, priteisdamas ieškovui 6000 Lt delspinigių. Teismas, nagrinėdamas netesybų mažinimo klausimą, neprivalo mažinti netesybų iki minimalaus dydžio, t. y. iki minimalių nuostolių, numatytų LR CK 6.261 str., ar nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas imperatyviai nustato, jog netesybos negali būti mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius, tačiau nedraudžia teismui, mažinančiam netesybas, jas nustatyti didesnes už minimalią netesybų ribą. Įstatymui neapibrėžiant mažinamų netesybų konkretaus dydžio, šį klausimą pavesta spręsti teismui savo nuožiūra. Šiuo atveju civilinio kodekso 1.5 str. 3 dalyje numatyta, kad teismas tam tikrus klausimus spręsdamas savo nuožiūra privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, atsižvelgė į abiejų ginčo šalių interesus, įvertino bylos aplinkybes, kad ieškovas turėjo teisę pagal sutartį pateikti dokumentus bankui dėl lėšų nurašymo per 50 d., pareiga apmokėti sąskaitas faktūras kilo atsakovui pagal sutartį, į pateiktą pretenziją atsakovas tinkamai nereagavo ir nesumokėjo net skolos dalies. Tokiu būdu, mažinant netesybų dydį, buvo įvertinta kiekvienos šalies teisių ir pareigų apimtis sutartinės prievolės atžvilgiu bei šalių veiksmai vykdant šią sutartį. Byloje nei viena šalis nepagrindė konkretaus nuostolių dydžio, todėl teismui sumažinus ieškovo reikalaujamą priteisti 13051,74 Lt delspinigių sumą maždaug dvigubai, t. y. iki 6000 Lt, pripažintina, kad toks teismo sprendimas iš esmės atitinka bylos šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeidžia įstatymo imperatyvių nuostatų, susijusių su netesybų mažinimu, ar susiformavusios teismų praktikos šiais klausimais. Be to, kaip minėta, teismui savo nuožiūra sprendžiant tam tikrus klausimus, tarp jų ir netesybų mažinimo klausimą, prioritetas privalo būti teikiamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinant bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, nustatydamas sumažintų netesybų sumą, pažeidė šiuos principus.
Apeliacinio skundo dalis, grindžiama nurodytais motyvais, jog teismas šalių sudarytoje sutartyje numatytus 0,5 % dydžio delspinigius laikė kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, pripažintina nepagrįsta, kadangi šie motyvai visiškai neatitinka teismo sprendimo turinio. Pirmosios instancijos teismo sprendime esanti frazė, jog ieškovo prašomi priteisti „delspinigiai laikomi ieškovo nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti“, yra tik ieškovo pareikštų reikalavimų ir pagrindo nurodymas, tačiau jokiu būdu tai nėra paties teismo nuomonė ar faktų konstatavimas (b. l. 156).
Apeliacinio skundo argumentai, jog už savalaikį apmokėjimą visiškai atsakingas buvo ieškovas, todėl nelieka jokio pagrindo reikalauti netesybų už laikotarpį iki 2007-11-09, ir kad teismas sprendime neanalizavo ir nemotyvavo savo išvados apie atsakovo kaltę dėl savalaikio piniginės prievolės neįvykdymo, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Visų pirma, pačioje bylos šalių 2006-12-11 sudarytoje tiekimo sutartyje yra vienareikšmiškai nustatyta atsakovui (pirkėjui) tenkanti pareiga tinkamai sumokėti už prekes – sutarties 7 punkte nurodyta, kad „Pirkėjas už prekes apmoka į tiekėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą banko sąskaitą“. Tuo tarpu ieškovui (pardavėjui) suteikta teisė pateikti atsakovo bankui dokumentus dėl lėšų nurašymo nelaikytina ieškovo pareiga – sutartyje tai numatyta tik kaip atsakovo sutikimas. Antra, byloje nustatyta, tai pripažino ir atsakovas (b. l. 85, 136,153), kad nesumokėjimo už prekes priežastis – lėšų trūkumas atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje, ir kad nebuvo tokio laikotarpio, kuomet nebūtų ieškovo pateikto galiojančio inkasinio pavedimo (debeto mokėjimo nurodymo) atsakovo bankui. Trečia, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pakankamai išsamiai išanalizuotas klausimas dėl bylos šalims tenkančios pareigos atsiskaityti pagal šalių 2006-12-11 sudarytą tiekimo sutartį ir šiuo aspektu sprendime yra pateiktos motyvuotos išvados.
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo šio sprendimo panaikinti.
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui UAB ,,Agromeat” iš atsakovo UAB „Femtas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybei iš atsakovo UAB „Femtas“ priteistinos 9,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutari a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Femtas“ ieškovui UAB ,,Agromeat” 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Femtas“ valstybei 9,44 Lt (devynis litus, 44 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.