Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. B. apeliacinį skundą dėl Akmenės r. apylinkės teismo 2007-09-24 nuosprendžio, kuriuo V. J. išteisintas pagal LR BK 138 str. 1 d., nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. išteisintas pagal LR BK 138 str. 1 d., t. y. kad jis 2005-11-01 apie 17.30 val. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kieme šulinio kibiru su svirtimi vieną kartą sutrenkė R. B. galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo raumenų patempimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji R. B. apeliaciniu skundu prašo Akmenės r. apylinkės teismo 2007-09-24 nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. J. pripažinti kaltu ir nubausti pagal LR BK 138 str. 1 d., priteisti jai iš V. J. 3000 Lt turtinės ir neturtinės žalos bei 1000 Lt už advokato paslaugas. Apeliantė nurodo, kad ji kreipėsi į Naujosios Akmenės polikliniką ir jai buvo nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Ji buvo gydoma, vartojo vaistus, negalėjo dirbti. Tačiau teisėjas nuosprendyje pažymėjo, kad šito nebuvo. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio ekspertas surašė specialisto išvadą, kurioje konstatuojama, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2007-05-16 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte konstatuojama, kad nėra jokių objektyvių jos sužalojimo požymių. Taigi buvo gautos dviejų ekspertų absoliučiai priešingos išvados. Susipažinusi su specialisto išvada ir ekspertizės aktu, apeliantė paprašė paskirti dar vieną ekspertizę, tačiau teismas tik apklausė ekspertizės aktą surašiusį ekspertą. Be to, teisėjui nesukėlė abejonių tai, kad ekspertizės aktą pasirašęs neurologas nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą.

R. B. nuomone, teisėjas tik norėjo greičiau baigti bylą, nes V. J. reiškė nušalinimus Akmenės r. apylinkės teismui, teisėjui, priimti apkaltinamojo nuosprendžio teisėjas nenorėjo, matyt, bijodamas. Kitaip R. B. negali suprasti teisėjo pasipriešinimo prašymui paskirti dar vieną ekspertizę, kuri pašalintų aptartus prieštaravimus.

Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad V. J. atžvilgiu Akmenės r. apylinkės teisme jau anksčiau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl jos įžeidimo. Ir tik Šiaulių apygardos teisme byla buvo nutraukta šalims susitaikius.

Pasak nukentėjusiosios, V. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad incidento niekas nematė, tačiau teisme jau atsirado liudytojas V. K., kuris neva matė įvykį. Teisėjui liudytojo parodymai labai svarbūs, tačiau teisėjas neatsižvelgė į tai, kad V. K. yra psichoneurologinės gydymo įstaigos įskaitoje, turi tam tikrų psichikos sutrikimų. Apeliantė teigia, kad teismo posėdžių metu matėsi teisėjo neabejotinas šališkumas.

R. B. nurodo, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, šališkas, todėl naikintinas. Teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad V. J. savo neteisėtais veiksmais padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to ji buvo gydoma. Nėra jokio pagrindo netikėti Naujosios Akmenės poliklinikos gydytojais, ligoninės nervų skyriaus vedėjos, eksperto A. Smalensko diagnoze, skirtu gydimu, išvadomis.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas adv. prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas adv. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino V. J. pagal LR BK 138 str. 1 d. Byloje surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir nuosprendyje teismo aptarti įrodymai patvirtina, jog V. J. veiksmuose nėra LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Nukentėjusiosios R. B. teigimu, V. J. jai sudavė kibiru, dėl to jai buvo nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, sukėlęs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tokios nukentėjusiosios pateiktos versijos nepatvirtina kiti bylos faktiniai duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp R. B. ir V. J. kaltinime nurodytu metu ir vietoje įvyko konfliktas, susistumdymas, kurio metu iš šulinio iškeltas vandens kibiras buvo išpiltas ant jų abiejų. Išteisintasis V. J. parodė tik ranka nustūmęs kibirą į šoną nuo savęs, kad R. B. jo neapipiltų. Liudytojai D. J. ir R. T. parodė, kad tiek R. B., tiek V. J. rūbai buvo šlapi, tačiau paties įvykio jie nematė. Liudytojas V. K. nurodė matęs, kaip prie šulinio vyko konfliktas, kaip R. B. pylė vandenį ant V. J., o V. J. tik ranka trenkė per kibirą, R. B. suduota nebuvo. Liudytoja E. B. taipogi negalėjo patvirtinti mačiusi, kad dukrai būtų suduotas smūgis kibiru, ji matė, tik kaip V. J. apipylė jos dukrą vandeniu. Kaip liudytojai apklausti gydytojai L. E. A. ir S. B. parodė, kad apžiūrėdami R. B. sužalojimo žymių nerado nei galvoje, nei sprande, be sąmonės, kaip pati teigė, ji irgi nebuvo, kaklo raumenų patempimo, kaip nurodyta specialisto išvadoje, nediagnozavo, tą patvirtina ir nukentėjusiosios asmens sveikatos istorijos įrašai (1 t., b. l. 126, 184-186, 199-200). Nors 2006-02-02 specialisto išvadoje ir nurodyta, kad R. B. nustatytas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raumenų patempimas, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis bei laiku, kietu buku daiktu, vienu smūgiu, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau visa tai paneigia byloje esantis ekspertizės aktas (1 t., b. l. 197-201). Šiuo aktu aiškiai konstatuota, kad objektyvių R. B. sužalojimų požymių, kurie būtų padaryti jos nurodytu laiku ir būdu, nėra, R. B. nustatytos diagnozės – galvos smegenų sukrėtimas, sprando raumenų trauminis uždegimas - yra nepagrįstos nei subjektyvia, nei objektyvia medicinine simptomatika, todėl nepatikimos, jomis remiantis R. B. nurodyto jai 2005-11-01 padaryto kūno sužalojimo nei patvirtinti, nei kvalifikuoti negalima. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. M. Paliulis parodė, jog nebuvo nustatyti požymiai, kurie nurodytų sužalojančio daikto kontaktą su kūnu (gali būti paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda), nebuvo konstatuotas sąmonės sutrikimo, netekimo faktas. Eksperto teigimu, nukentėjusiosios sveikatos istorijose nurodyti požymiai, kurių negalima sieti su trauma, o požymių, būdingų sužalojimui, nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 36-37). Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertizė buvo atlikta pasitelkus baudžiamosios bylos medžiagą, išanalizavus specialisto išvadą, R. B. sveikatos istorijas, nurodyti ir aptarti duomenys, kuriais remiantis padaryta išvada. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertizės aktas yra visiškai aiškus, išsamus ir motyvuotas, nurodė, kodėl vadovavosi šiuo ekspertizės aktu ir pateikė savo vertinimo motyvus (2 t., b. l. 41). Teismas ekspertizės aktą įvertino vadovaudamasis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas ne tik į jo aiškumą, išsamumą, pagrįstumą, bet ir į jo atitikimą bylos aplinkybėms bei kitiems surinktiems byloje įrodymams. Taigi esant aptartoms aplinkybėms, priešingai nei skunde nurodo apeliantė, byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti naują ekspertizę. Ekspertizė atlikta nepažeidžiant LR BPK, Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų. Ekspertizės aktas atitinka jo turiniui minėtomis įstatyminėmis nuostatomis keliamus reikalavimus, ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą surašė ekspertams keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo - įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turintis galiojantį teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis. Tai, kad ekspertizės aktą pasirašė ir specialistas neurologas, nepažeidžia jokių ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuojančių teisinių nuostatų. Nukentėjusiosios R. B. apeliacinio skundo argumentai, kad teisėjas tik norėjo greičiau baigti bylą, priimti apkaltinamojo nuosprendžio nenorėjo bijodamas, nes V. J. reiškė nušalinimus Akmenės r. apylinkės teismui, teisėjui, yra bylos medžiaga nepagrįsti jos samprotavimai, prielaidos, todėl neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Anksčiau V. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, jokios įtakos jo kaltės klausimo išsprendimui šioje byloje, pažymėtina, jog teismas nustatinėja tik su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes, tiria ir vertina jų nustatymui reikšmingus faktinius duomenis. Teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti liudytojo V. K. parodymais. Tiek byloje esanti VšĮ Akmenės r. psichikos sveikatos centro pažyma, tiek specialisto V. Bartkevičiaus parodymai (1 t., b. l. 107, 130) patvirtina, jog V. K. teisme galėjo būti apklaustas, byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad jis dėl psichinių ar fizinių trūkumų nesugebėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Apeliantė taipogi skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tačiau jos nurodytos neva teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės nesudaro objektyvių šališkumo pagrindų, vertintinos kaip apeliantės objektyviais duomenimis nepagrįsti pasvarstymai.

Pirmosios instancijos teismas įvertino aptartą įrodomąją medžiagą, nepažeisdamas LR BPK 20 str. įtvirtintų reikalavimų, įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, nurodydamas, kokias bylos aplinkybes jie patvirtina, savo išvadas tinkamai motyvavo. Įrodymų visumos analizė leido teismui padaryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių V. J. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo. Taigi kolegija konstatuoja, kad V. J. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisingas ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, palikdamas jį nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusiosios prašymas priteisti jos naudai 1000 Lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti netenkintinas. Kaip numato LR BPK 106 str. 2 d., tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiajai jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateiktas kvitas, patvirtinantis išteisintojo V. J. turėtas 1200 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis LR BPK 105 str. 6 d., kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo skundą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar dalį jų apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Teismas atsižvelgia į įvykio situaciją, į susiklosčiusius santykius tarp nukentėjusiosios R. B. ir išteisintojo V. J. ir tuo pagrindu laiko esant teisinga iš R. B. priteisti V. J. ne visas, o dalį jo turėtų 1200 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš R. B. priteisti V. J. 600 Lt jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.