Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui antstoliui A. B., suinteresuotiems asmenims: V. B., E. B., antstoliui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. B., E. B., antstolis A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas nagrinėtinas šalims nedalyvaujant (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad išieškotojas antstolis A. B. 2011-10-11 kreipėsi į antstolio A. L. kontorą su prašymu priimti vykdymui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5242-771/2011 ir išieškoti iš skolininko V. B. išieškotojo antstolio A. B. naudai 523,87 Lt. Vykdant išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas V. B. registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Patikrinus skolininko sutuoktinės E. B. turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna pajamas, t.y. dirba UAB „Maxima Lt“. 2014-09-05 antstolis A. L. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal CPK 666 ir 667 str. Nr. AN104212. Patvarkymu buvo pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais. Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-248/2009, 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010). CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius minėtas aplinkybes, atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas priima procesinį sprendimą iš pateiktų įrodymų ir daro išvadą, kad prezumpcija, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, todėl pareiškėjo prašymas dėl skolininko V. B. turto, kuris yra jo bendra su jo sutuoktine – E. B., nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas.

Atskirai pažymėtina, kad skolininko sutuoktinei neįrodžius, kad jos atlyginimas yra asmeninė jos nuosavybė ir darbo užmokestis nėra jų bendras turtas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog skolininko V. B. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine E. B. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Maxima Lt“, yra pagrįstas (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).

Tuo pačiu išaiškintina antstoliui, jog jis privalo laikytis įstatymu nustatytos tvarkos, kuomet vykdomas išieškojimas iš skolininko turto dalies, kada tuo pačiu metu abu tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 593 str., 667 str.,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti sutuoktinės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 1/2 daliai, su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.