Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ pakeista jos teisių perėmėja ADB „Gjensidige“, bei ieškovo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr. 2-3824-614/2017 pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, Lietuvos bankui, AAS „Gjensidige Baltic“ dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, Lietuvos bankui, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi bylą pagal ieškovo S. F. ieškinį dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal teismingumą perdavė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė terminą ieškovo skundo (ieškinio) trūkumams pašalinti.Išnagrinėjęs ieškovo S. F. atskirąjį skundą Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui S. F. terminą iki 2017 m. spalio 13 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ 2017 m. spalio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl atsakovės pakeitimo jos teisių perėmėja. Nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ teisių perėmėjas nuo 2016 m. lapkričio 1 d. yra ADB „Gjensidige“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė atsakovę AAS „Gjensidige Baltic“ jos teisių perėmėja ADB „Gjensidige“.Teismas iš VĮ Registrų centro išrašo nustatė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ teisių perėmėja nuo 2016 m. lapkričio 1 d. yra ADB „Gjensidige“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės pakeitimas prieštarautų įstatymams, pažeistų bylos šalių teises.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo S. F. ieškinį (skundą) atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, ir ADB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Teismas konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovas nepašalino ieškinio (skundo) trūkumų, todėl ieškinys (skundas) laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Ieškovas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties prašo nagrinėti šį atskirąjį skundą teismo posėdyje trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka. Taip pat prašo:

„panaikinti VAT teisėjos Eglės Surgailienės 2017-10-05 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – CPK 337 str. 1 d. 3 p.; sustabdyti bylą kol bus išspręstas skundas dėl paties teismo nusikalstamų veikų įvykdymo procesinių veiksmų priedangoje ir bylą bus įmanoma nagrinėti teisėtu teismo procesu – CPK 163 str., BK 148 str., Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencija ir Protokolai, 3, 6 str. 1 d., 3 d. b), 13 str.; pranešti prokurorui (CPK 300 str. 1 d.) dėl VAT teisėjos Eglės Surgailienės rašytinio proceso tvarka nagrinėjusios civ. b. Nr. 10733-208/2014, Proceso Nr. 3-61-3-05005-2014-0 (adm. b. Nr. A-98-552/2017, Nr. I-10733-208/20174) pagal atsakovo prašymą dėl atsakovo pakeitimo jo teisių perėmėju klausimą metu ir po jo įvykdytų įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo ir veikimo priešingai teismui įstatymų nustatytam tikslui, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (LR BK 30 str. 2., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjant procesinius dokumentus ir priimant 2017-10-05 nutartį, dėl ko įstatymų nustatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei apginti viešąjį interesą – PĮ 19 str.; VAT ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkų teikti motyvuotą prašymą TEDK drausmės bylos iškėlimui dėl VAT teisėjos Eglės Surgailienės akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus procesinius dokumentus ir atsakovo prašymą ir priėmus 2017-10-05 nutartį, neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal CK 6.246 str. 1 d., 6.271, 6.272 str., BK 228 str. 1 d., 229, 294 str. 1, 2 d., ir kitų aukščiau minėtų straipsnių pažeidimo, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo, tiksliau, kas iš pastarųjų dviejų likę, – dėl LR TĮ 83 str. 2 d. 1-2 p. numatytų nusižengimų padarymo“.

Ieškovas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties prašo nagrinėti šį atskirąjį skundą teismo posėdyje trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka. Taip pat prašo:

„panaikinti VAT teisėjos Eglės Surgailienės 2017-10-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – CPK 337 str. 1 d. 3 p.; sustabdyti bylą kol bus išspręstas skundas dėl paties teismo nusikalstamų veikų įvykdymo procesinių veiksmų priedangoje ir bylą bus įmanoma nagrinėti teisėtu teismo procesu – CPK 163 str., BK 148 str., Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencija ir Protokolai, 3, 6 str. 1 d., 3 d. b), 13 str.; pranešti prokurorui (CPK 300 str. 1 d.) dėl VAT teisėjos Eglės Surgailienės rašytinio proceso tvarka nagrinėjusios civ. b. Nr. 10733-208/2014, Proceso Nr. 3-61-3-05005-2014-0 (adm. b. Nr. A-98-552/2017, Nr. I-10733-208/20174) skundo priėmimo klausimo teisme nagrinėjimo metu įvykdytų įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo ir veikimo priešingai teismui įstatymų nustatytam tikslui, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (LR BK 30 str. 2., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjant procesinius dokumentus ir priimant 2017-10-05 nutartį, dėl ko įstatymų nustatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei apginti viešąjį interesą – PĮ 19 str.; VAT ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkų teikti motyvuotą prašymą TEDK drausmės bylos iškėlimui dėl VAT teisėjos Eglės Surgailienės akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus procesinius dokumentus ir priėmus nusikalstamai aplaidžią 2017-10-23 nutartį, neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal CK 6.246 str. 1 d., 6.271, 6.272 str., BK 228 str. 1 d., 229, 294 str. 1, 2 d., ir kitų aukščiau minėtų straipsnių pažeidimo, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo, tiksliau, kas iš pastarųjų dviejų likę, – dėl LR TĮ 83 str. 2 d. 1-2 p. numatytų nusižengimų padarymo“.

Atskirasis skundas grindžiamas analogiškais argumentais dėl nutarties neteisėtumo, teisėjos veiksmų, nutarties sustabdymo būtinumo, kaip ir skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, papildomai nurodant, jog jeigu Lietuvos apeliacinis teismas ir priėmė skundžiamoje nutartyje nurodytą 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį, apeliantui tokia nutartis neįteikta, todėl nebuvo sudaryta galimybė vykdyti teismo nurodymus. Vilniaus apygardos teismo teisėja nepatikrinusi, ar nutartis įteikta, nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovę AAS „Gjensidige Baltic“ jos teisių perėmėja ADB „Gjensidige“ bei nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kolegijos sudarymo

Apeliantas prašo jo skundus nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka.CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, kokia forma vyks apeliacijos procesas, yra skundus nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliantas prašo atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių motyvų (net minimalių), kodėl nagrinėjamu atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su atskiraisiais skundais, 2018 m. kovo 8 d. nutartimis paskyrė atskiruosius skundus nagrinėti vienam teisėjui. Be to, apeliantas atskiruosiuose skunduose nenurodė, kodėl juos turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas skundus nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).Byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ reorganizuota prijungimo būdu, jos teises ir pareigas perėmus ADB „Gjensidige“. Pagal CK 2.97 straipsnio 3 dalį, vieną ar daugiau juridinių asmenų prijungus prie kito juridinio asmens, šiam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Taigi, AAS „Gjensidige Baltic“ prijungus prie ADB „Gjensidige“, įstatymo pagrindu pastarajai perėjo visos AAS „Gjensidige Baltic“ teisės ir pareigos, todėl teisiškai nereikšmingi apelianto teiginiai, jog teismas nesiaiškino klausimo esmės, nenurodė įstatų pakeitimo.CPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtinta kopija šaliai, neatvykusiai į teismo posėdį, išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo (CPK 292 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis apeliantui buvo išsiųsta 2017 m. spalio 9 d. (2 t., b. l. 9), t. y. ketvirtadienį priimta nutartis, išsiųsta pirmadienį. Procesiniai dokumentai ieškovui jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo neįteikti ir grąžinti teismui 2017 m. spalio 18 d., grąžinimo priežastimi nurodant – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (2 t., b. l. 9a), ir pakartotinai išsiųsti 2017 m. spalio 23 d. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti CPK 292 straipsnio nuostatų bei apelianto teisių pažeidimo.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties

Pagrindinis apelianto nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi argumentas, jog apeliantas negavo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, o skundžiamą nutartį teismas priėmė neišsiaiškinęs įteikimo aplinkybių.Pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal apelianto skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties. Pagal bylos duomenis, apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka pranešta tinkamai vadovaujantis CPK 319 straipsnio 3 dalies bei 338 straipsnio nuostatomis (1 t., b. l. 194). Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis apeliantui jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsta 2017 m. rugsėjo 28 d. (1 t., b. l. 201).Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis), taigi nuo tada ir turi būti vykdomi joje nurodyti įpareigojimai. Todėl šiuo atveju nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi S. F. nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 13 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytus ieškinio (skundo) trūkumus. Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinys (skundas) laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos sustabdymo ir kitų apelianto prašymų

Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas prašymą dėl bylos sustabdymo argumentuoja deklaratyviais teiginiais. CPK 163, 164 straipsniuose bei kituose įstatymuose numatytų bylos sustabdymo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas ir netenkintinas.Kaip minėta, apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamų nutarčių pagrįstumas. Nustačius, kad procesinių pagrindų skundžiamų nutarčių panaikinimui nėra, teismo veiksmai laikytini atitinkančiais CPK reglamentavimą. Apelianto prašymai dėl kreipimosi į prokurorą bei TEDK nepagrįsti.Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl jos paliktinos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.