- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 1-96-351/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58334-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- L. V.
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos R. pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. grasino nužudyti žmogų: 2016-12-15, apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), nuomojamo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažametės dukros E. V. gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, pagrasino nužudyti žmoną L. V., vaikus L. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir tuoj pat ieškojo buto sandėliuke metalinio strypo, kuriuo ketino savo grasinimus įvykdyti. Grasinimų išsigandusiems vaikams L. V., D. V. bei žmonai L. V., kuri su savimi išsinešė mažametę dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini), pabėgus iš buto, jis, L. V., matant mažametei dukrai E. V., sugriebė buitinį peilį, išbėgo iš buto vydamasis žmoną su vaikais, grasindamas visus papjauti ir tokiu būdu sudarė nukentėjusiesiems L. V., L. V., D. V., E. V. pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis L. V. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl nusikaltimo, parodymus atsisakė duoti, nes nenori viešinti šeimos reikalų. Sutiko, kad byla būtų baigta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, prašė skirti kuo mažesnę baudą, nes yra neįgalus, be to, teismo sprendimu jam priteistos lėšos vaikų išlaikymui (t. 2, b. l. 38, 39, 49).
Be kaltinamojo L. V. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2016-12-15, apie 18.30 val., namuose neblaivus sutuoktinis L. V. pagrasino ją, vaikus D., L. nužudyti. Išsigandusi L. V. grasinimų ji kartu su vaikais pabėgo iš namų. Su L. V. gyvena kartu apie 17 m., susilaukė 4 vaikų ir įvykio metu dar buvo nuo jo nėščia. L. V. yra pavydus, be pagrindo kaltina ją neištikimybe. 2016 m. pavasarį, išsigandusi sutuoktinio grasinančių SMS pranešimų, su vaikais buvo laikinai išėjusi gyventi pas draugę. 2016-12-15 apie 17 val. L. V. išėjo iš namų ir apie 18 val. grįžo neblaivus bei parsinešė dar alaus. L. V. pradėjo valgyti ir kažko nuėjo į koridorių. Ji tuo metu dukrai E. pasakė, kad „nuėjo dar įkalti“. L. V. galimai šią jos frazę išgirdo, ėmė jai priekaištauti, kaltindamas neištikimybe, teigdamas, kad vaikai - ne nuo jo ir vis labiau širsdamas. Po to nuėjo į virtuvę, kur jau ėmė grasinti žodžiais „išdaužysiu, sukaposiu visus“, tikslių žodžių neatsimena, nes buvo išsigandusi agresyvaus jo elgesio. Po to L. V. įbėgo į sūnaus D. kambarį, o ji sekė paskui, kad šis nesužalotų sūnaus. Padavė telefoną dukrai L.i, kuri nusiuntė socialinei darbuotojai trumpąją žinutę (SMS), nes bijojo, kad tėvas išgirs. L. V. apšaukė sūnų, koridoriuje išgėrė alaus ir nuėjo į dukros E. kambarį guostis, vaikus D. ir L. vadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu atvyko socialinė darbuotoja ir pasakė, jog iškvietė policijos pareigūnus, be to ji prieš tai parašė, kad, kilus grėsmei, bėgtų iš namų. L. V. pagrasino socialinei darbuotojai ir ją varė lauk iš buto. Ji su vaikais D., L. ir G., gim. (duomenys neskelbtini), apsirengę ėjo lauk iš buto. L. V. neleido kartu pasiimti dukros E.. Jai su D. ir L. išeinant per duris iš buto, L. V. išpuolė iš kambario ir, šaukdamas „pasiimsiu montiruotę, išdaužysiu visus“, bėgo link sandėliuko, kuriame ji buvo. L. V. išsinešdama G. kartu su L. ir D. išbėgo iš buto ir įsėdo į socialinės darbuotojos automobilį, kurioje laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Pamatė einantį L. V., todėl nuvažiavo. Socialinė darbuotoja telefonu skambino L. V., kuris priekaištavo, kad namie paliko E.. Nuvažiavo prie namų jos pasiimti ir matė kaip E. išbėgo į kiemą susijaudinusi, verkdama ir sakė, kad L. V. turėjo pasiėmęs didelį peilį. L. V. neblaivus yra agresyvus, nenuspėjamas, praeityje jau yra grasinęs ją nužudyti, todėl grasinimo nužudyti realiai išsigando. Po to įvykio L. V. iš namų išsikraustė, bendrauja su mažosiomis dukromis E. ir G.. Dėl jai ir vaikams padarytos neturtinės žalos civilinio ieškinio nereiškia. Peilis, kurį E. matė, buvo didelis, skirtas kiaulėms pjauti, buvo laikomas sandėliuke, kur L. V. ir buvo nubėgęs ieškoti montiruotės (1 t., b. l. 2, 21, 22, 26).
Nukentėjusioji E. V. parodė, kad įvykio vakarą girdėjo, kaip tėtis garsiai keikė mamą, barė brolį D.. Kai atvyko socialinė darbuotoja, mama su D., L. ir G. iš namų išėjo. Tėtis liepė jai gulėti lovoje ir nesiklausyti, kas vyksta. Po to tėtis paėmė iš sandėliuko peilį, skirtą kiaulėms pjauti, ir išėjo iš buto, jai paliepęs toliau gulėti. Po kiek laiko grįžo ir peilį padėjo atgal. Girdėdavo, kaip tėtis sakydavo, kaip užmuš mamą, sukapos gabalais. Tokius žodžius girdėjo ir įvykio vakarą. Kai ji pasakė, kad nori pas mamą, tėtis liepė apsirengti, po to leido savo telefonu mamai paskambinti. Apsirengusi kartu su tėčiu išėjo į kiemą pas mamą, o tėtis vėl pasiėmė su savimi tą didelį peilį. Tėtis dažnai girtauja, o po to bara mamą ir namuose triukšmauja (t. 1, b. l. 35, 36).
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad įvykio vakarą su tėvu L. V. susibarė todėl, kad nebuvo prinešta malkų. Po to tėvas išėjo ir grįžęs neblaivus susibarė su mama. Būdama savo kambaryje girdėjo tėvų barnį, po to, kaip tėvas atėjo į brolio D. kambarį ir grasino suduoti jam į veidą. Išsigando, kad tėvas iš tikrųjų gali D. sumušti, nes yra agresyvus, be to, ne kartą jau yra grasinęs naktį visus papjauti. Dėl tėvo elgesio įvykio vakarą mama liepė skambinti policijai. Kadangi nežinojo, ką sakyti, parašė SMS pranešimą socialinei darbuotojai, kuriai atvykus tėvas susinervino, ketino jai suduoti smūgį. Socialinė darbuotoja pasakė, jog paims vaikus iš šeimos, o tėvas liepė palikti E.. Jai su mama, broliu ir maža sesute einant iš buto, tėvas įpuolė į sandėliuką, o po to juos vijosi, šaukdamas „papjausiu“. Tėvo grasinimo išsigando. Po to socialinės darbuotojos automobiliu jie važinėjo po U. k., laukdami, kol atvyks policijos pareigūnai. Su pareigūnais parvažiavus į kiemą atbėgo išsigandusi ir verkdama E., kuri pasakojo, kad tėvas iš namų nešėsi peilį, kurį paslėpė, pamatęs policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 47, 48).
Nukentėjusysis D. V. parodė aplinkybes, analogiškas aplinkybes, kaip ir nukentėjusiosios L. V. ir L. V. bei papildė, kad pagal tai, kaip tėvas agresyviai elgėsi tą vakarą, jis realiai išsigando, kad tėvas gali jį, mamą, seserį L. nužudyti (t. 1, b. l. 57, 58).
Liudytoja A. V. parodė, kad draugė L. V. yra skundusis, jog vyras L. V. buvo grasinęs nužudyti peiliu, kad miega, šalia savęs pasidėjęs peilį ir yra gąsdinęs, kad kokią naktį ją „nudobs“. L. V. yra tironas namuose - tuo metu, kai tėvas namie, vyresnieji vaikai D. ir L. bijo išeiti iš savo kambarių į virtuvę, kad nesusitiktų su L. V.. Šis vyresniuosius vaikus nuolat koneveikdavo. 2016 m. kovo mėn. L. V. kurį laiką gyveno pas ją su vaikais, nes nebeapsikentė L. V. elgesio ir išėjo iš namų. Yra girdėjusi L. V. telefonu L. V. grasinant nužudyti. 2016-12-15 vakare L. V. pas ją vėl prisiglaudė namuose su visais vaikais, o vėliau E. pasakojo, kad L. V. vijosi mamą su kitais vaikais, rankose laikydamas didelį peilį (t. 1, b. l. 74, 75).
Liudytoja Nijolė Stirbienė parodė, kad L. ir L. V. šeimą pažįsta nuo 2016 m. gegužės mėn. - kai ji buvo įrašyti į rizikos šeimų apskaitą, nes tuo metu šeimoje vyko konfliktai, žmona su vaikais buvo išėjusi gyventi pas draugę, po to grįžo, o vaikai L. ir D. namo negrįžo, nurodydami, kad bijo tėvo, su juo nesutaria, nes šis juos įžeidinėja. Tuo metu vaikai nelankė mokyklos, namo grįžo gal po savaitės. Lankydama šeimą, pastebėdavo, jog vyresnių vaikų ir tėvo tarpusavio santykiai yra įtempti. Po to santykiai pagerėjo, tėvas ėmė daugiau bendrauti su vaikais. L. V. elgesys šeimoje yra autokratinis, jis nesiskaito su kitų šeimos narių nuomone. A. V. sunkiai dirba - žmona, augindama vaikus, be to, tuo metu laukėsi dar vieno vaiko, vyras - kad išlaikyti šeimą. 2016-12-15 L. V. atsiuntė SMS pranešimą, kad „L. prisigėrė ir puola D., grasina‘. Kai parašė negalinti kalbėti telefonu, suprato, jog reikia pagalbos ir parašė „jeigu puola, bėkit lauk“. Ji informavo policijos pareigūnus ir pati nuvažiavo pas V. L. V. ją pasitiko kieme ir pasakė, kad L. V. užsidaręs kambaryje su dukra E. ir barasi su vyresniaisiais vaikais. Įėjo į butą, vaikams liepė greitai bėgti į kieme stovintį jos automobilį. Girdėjo, kaip namuose L. V. garsiai keikėsi, kažką kalbėjo apie nužudymą, tiksliai tų žodžių neatsimena, po to pagrasino jai ir pagąsdino, jog suduos. Didesnieji vaikai su L. V. išėjo iš buto, o E. liko kambaryje ir girdėjosi jos verksmas. Kai išvažiavo iš kiemo, E. paskambino mamai ir paprašė atvažiuoti jos pasiimti. Paklausus ar jai viskas gerai pasakė, kad gerai, reikia tik pasiimti. E. paėmė tuo metu, kai jau buvo atvykusi policija. E. sakė, kad tėvas pasiėmė peilį, bet kokiu tikslu nepasakė, nes priėjo L. ir mergaitė verkdama kažką pasakojo mamai. Pagal tai, ką matė įvykio vakarą V. bute, kad jeigu nebūtų atvykę policijos pareigūnai, naktis šeimoje būtų buvusi įtempta, nes L. V. buvo įniršęs, girtas, agresyvus (t. 1, b. l. 67, 68).
L. ir L. V. šeima 2016-05-18 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-665 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (t. 1, b. l. 95), šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (t. 1, b. l. 99-106).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1-5) ir jo priede - fotolentelėje (t. 1, b. l. 6-11) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta buto virtuvėje, koridoriuje ir sandėliuke, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
L. V. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teisingai, nes jis grasino nužudyti žmones, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
L. V. neteistas (t. 2, b. l. 16), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 14-15), dirbantis, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad L. V. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudą.
L. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 69 MGL (2598 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu L. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 46 MGL (1732 Eur) dydžio baudą.
L. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.