- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- 3K-3-4/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė, Pranas Žeimys, Egidijus Baranauskas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- G. A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą D. Ž., viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį; trečiasis asmuo – VĮ Registrų centro Kauno filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo tėvas A. R. Ž. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas nuo 1987 m. gruodžio 23 d. Prasidėjus butų privatizavimui, ieškovo tėvas kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau, ieškovo teigimu, privatizavimo procedūra liko neužbaigta dėl atsakovo darbuotojų kaltės. Ieškovas nurodė, kad bute apsigyveno kartu su tėvu nuo 1987 m. gruodžio 1 d., vėliau kelerius metus gyveno kitur, tačiau rūpinosi tiek tėvu, tiek butu. Pablogėjus tėvo sveikatai, ieškovas nuolat gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį. Kadangi buto nuomininkas gaudavo lengvatų, tai ieškovo bute neregistravo, todėl jo gyvenamoji vieta nedeklaruota faktinėje gyvenamojoje vietoje. Tėvui mirus, Kauno miesto savivaldybė atsisakė sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovo nuomone, jis turėtų būti pripažintas nuomininko šeimos nariu ir su juo turėtų būti sudaryta rašytinė buto nuomos sutartis. Be to, kadangi ieškovo tėvas įstatyme nustatyta tvarka kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo procedūra liko nebaigta dėl atsakovo veiksmų, tai, ieškovo įsitikinimu, jo įgyta subjektinė teisė įsigyti butą lengvatine tvarka turi būti ginama. Dėl to ieškovui, kaip tėvo teisių perėmėjui, turi būti pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.
Ieškovas, remdamasis CK 1.5, 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.588 straipsnio 2 dalimi, 6.589, 6.602 straipsniais, 6.590 straipsnio 3 dalimi, Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė pripažinti jį A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku, įpareigojant atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti naują rašytinę šio buto nuomos sutartį su ieškovu; pripažinti ieškovui teisę privatizuoti nurodytą butą, įpareigojant atsakovą sudaryti su juo buto pirkimo–pardavimo sutartį lengvatine tvarka.
II. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pagal byloje esančius įrodymus nustatęs, kad bute ieškovas gyveno nuo 1987 metų kartu su buvusiu pagrindiniu nuomininku, tvarkė bendrą ūkį, teismas pripažino ieškovą nuomininko šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 2 dalis), įgijusiu tokias pat teises ir pareigas, kurios atsiranda iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Dėl to teismas tenkino prašymą pakeisti nuomos sutartį ieškovo vardu (CK 6.589 straipsnis, 6.590 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo tėvo prašymas leisti privatizuoti butą buvo pateiktas ir užregistruotas, tačiau dėl anksčiau šiuos dokumentus tvarkiusių bei atsakingų už šių dokumentų išsaugojimą skyriaus darbuotojų kaltės nebuvo išsaugotas. Kadangi ieškovo tėvas turėjo teisę privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, įstatyme nustatytu laiku išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau negavo kvietimo baigti šią procedūrą, tai, teismo nuomone, buto privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Dėl to teismas pripažino ieškovui teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigojo atsakovą sudaryti su juo buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovas gyveno kartu su tėvu ir tvarkė bendrą ūkį. Byloje esančius rašytinius duomenis ir liudytojų parodymus pripažinusi patvirtinančiais, kad ieškovo tėvas įstatyme nustatytu laiku ir tvarka kreipėsi dėl ginčo patalpų privatizavimo, tačiau privatizavimo nebaigė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, teisėjų kolegija konstatavo ieškovo teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo kasacinį skundą bei konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas, ištirdamas, įvertindamas ir aptardamas ne visus bylos faktinius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl ieškovo pripažinimo šeimos nariu, pažeidė įrodinėjimo taisykles, 2009 m. kovo 17 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį dėl ieškovo pripažinimo šeimos nariu bei atsakovo įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį su ieškovu, panaikino ir šią bylos dalį gražino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Padariusi išvadą, kad ieškovo tėvas neatliko būtinų butui privatizuoti veiksmų, taigi – jo ir atsakovo teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo nesusiklostė, taip pat atsižvelgusi į tai, jog nebuvo sudaryta šeimos narių susitarimo privatizuoti butą, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodyta nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuriomis patekintas ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant atsakovą sudaryti su juo šio buto pirkimo–pardavimo sutartį lengvatine tvarka, ir šį ieškovo reikalavimą atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi iš naujo apeliacine tvarka bylos dalį dėl ieškovo pripažinimo šeimos nariu ir atsakovo įpareigojimo sudaryti su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį, 2009 m. liepos 16 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas G. A. Ž. pripažintas A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu ir ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku, o atsakovas įpareigotas sudaryti naują šių patalpų nuomos sutartį su ieškovu, paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė tikslią ieškovo apsigyvenimo ginčo gyvenamosiose patalpose datą, nuo kurios skaičiuotinas CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų gyvenimo su nuomininku ar jo šeimos nariais (vienu iš jų), bendrai su jais tvarkant namų ūkį, terminas, pripažintini patvirtinančiais ieškovo įrodinėjamus faktus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra bendro pobūdžio, tačiau pripažino juos patvirtinančiais faktinę aplinkybę, jog ieškovas gyveno ginčo bute kartu su tėvu ir vedė su juo bendrą ūkį. Dėl atsakovo nurodytų rašytinių įrodymų teisėjų kolegija pažymėjo, kad jie patvirtina tik faktą, jog ieškovo tėvas ginčo bute buvo registruotas vienas, tačiau nepaneigia teismo išvados, kad kartu su tėvu ginčo bute faktiškai gyveno ir ieškovas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovas pripažintas A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku, o atsakovas įpareigotas sudaryti naują rašytinę šio buto nuomos sutartį su ieškovu, ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus dėl pripažinimo šeimos nariu bei atsakovo įpareigojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, neįvertindami byloje esančių didesnę įrodomąją galią turinčių rašytinių įrodymų ir pripažindami ginčo atveju leistinais įrodymais liudytojų parodymus, be kita ko, patvirtinusius tik epizodinį ieškovo lankymąsi ginčo bute, pažeidė CPK 185 straipsnio, 197 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus dėl visų byloje surinktų faktinių duomenų ištyrimo, įvertinimo bei aptarimo, todėl pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Teismai, pripažinę ieškovą ginčo buto pagrindinio nuomininko šeimos nariu, byloje esantiems įrodymams nepatvirtinant visų CK 6.588 straipsnyje nustatytų pripažinimo nuomininko šeimos nariu sąlygų, netinkamai taikė šią materialiosios teisės normą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Civilinės bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro atsiųstas mirties akto įrašas Nr. 2772, patvirtinantis, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. mirė ieškovas G. A. Ž.
CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu bylų proceso kasaciniame teisme tvarką nustatančiame CPK XVII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikytini CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi vienos iš šalių byloje mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.
Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.
Kasacinio nagrinėjimo objektas šioje byloje yra ieškovo pagrindinio reikalavimo pripažinti jį nuomininko šeimos nariu ir iš šio reikalavimo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį pagrįstumas. Kadangi teisė reikalauti pripažinti nuomininko šeimos nariu yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su vienu iš ginčo materialiojo teisinio santykio subjektų – ieškovo asmeniu, tai ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą ginčo teisinio santykio pobūdį ir byloje pareikšto pagrindinio reikalavimo ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusio ieškovo asmeniu, sprendžia, kad pagal byloje pareikštą reikalavimą nei materialiųjų nei procesinių teisių perėmimas joje negalimas, ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 7 punkte nurodytu pagrindu.
Konstatavus CPK 293 straipsnio 7 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalys, kuriomis ieškovas pripažintas A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku, o atsakovas įpareigotas sudaryti naują rašytinę šio buto nuomos sutartį su ieškovu, naikintinos ir civilinė byla nutrauktina (CPK 359 straipsnio 5 dalis).
Esant negalimam procesinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių pareigų perėmimas. Nesant galimam procesinių teisių ir pareigų perėmimui, ieškovo pusėje neliko šalies ir vietoje jos nėra nei materialiųjų, nei procesinių teisių bei pareigų perėmėjo. Dėl to, atsižvelgiant į bylos nutraukimo pagrindo, nustatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, specifiką, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 7 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovas pripažintas A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku, o atsakovas įpareigotas sudaryti naują rašytinę šio buto nuomos sutartį su ieškovu, panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo G. A. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.