Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis

2020-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-829/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-06-01Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
  2. Apeliacija2020-07-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
II-70-829/2020
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00064-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojio policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-70-829/2020
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00064-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 1 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant skundą padavusiam M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. V. skundą dėl 2020 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2020 m. vasario 18 d. M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo nutarimą už tai, kad jis 2020 m. vasario 3 d. 7 val. 57 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,50 prom. girtumas.

M. V. prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2020 m. vasario 18 d. nutarimą. Skunde M. V. nurodo, kad šių metų vasario 3 d. ryte važiavo į darbą. Suvalkiečių gatvėje jį sustabdė policijos ekipažas blaivumo patikrinimui. Papūtus į jutiminį alkotesterį, jis užfiksavo alkoholio kvapą. Prieš išvažiuojant namuose išgėrė „Pepsi“ su kedrų užpiltine kokteilio pora gurkšnių, nes manė, kad ten „Pepsi“, kadangi stiklinė su gėrimu stovėjo prie „Pepsi“ butelio. Policininkas davė pūsti į alkotesterį, kuris parodė 0,5 promiles. Jam pasakius, kad to negali būti, atsakė kad taip jau rodo. Paprašius duoti pūsti dar kartą, atsakė, kad neduos. Policininkas pasakė, kad, jei nori gali įrodyti savo blaivumą, atlikęs kraujo tyrimą Šakiuose, ko ir pats norėjo. Pildant protokolą vis kartojo, kad turi valandą laiko kraujo tyrimui atlikti. Ir tik baigiant pildyti protokolą pasakė, kad valandą laiko turi nuo to laiko, kada buvo pučiama. Jį paleido tik apie 8 val. 40 min. Nuvykus į Šakių pirminį sveikatos centrą pasakė, kad reikia vykti į centrinę ligoninę (kas tris mėnesius atlieka kraujo tyrimą, todėl manė, kad čia). Tada nuvyko į Šakių ligoninę. Tačiau ten pasakė, kad jie neatlieka alkoholio kraujyje tyrimo, o tik tikrina alkotesteriu, ką jis ir padarė. Prieš pučiant į alkotesterį pasakė, kad išsiskalautų burną vandeniu, ko policininkas nesiūlė. Alkotesterio ir gydytojų išvadomis, buvo pripažintas blaivus (b. l. 2).

2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje M. V. paaiškino, kad palaiko skundą. Nurodė, kad sekmadienio vakarą su sutuoktine pasidarė kokteilių su kedrų užpiltine. Alkoholį baigė vartoti iki 23 val., nes tada jau gulėjo lovoje susileidęs vaistus. Kedrų užpiltinės, kurios stiprumas 43 proc., buvo likę apie 100 g. Ryte atsikėlė 7 val. 45 min. Nuėjo į vonią. Rado stiklinę su skysčiu panašiu į „Pepsi“. Pagalvojęs, kad dukra bus gėrusi iš tos stiklinės, pats atsigėrė porą gurkšnių. Kai išgėrė suprato ką išgėrė, tačiau iš karto išvažiavo. Turėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo sutuoktinė ir sūnus. (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Nuo išgėrimo buvo praėjusios tik 5 minutės. Paputė per atstumą. Kažką parodė. Tada liepė išlipti ir jis prie tarnybinio automobilio paputė. Alkotesteris parodė 0,5 prom. Pildant protokolą, jam pasakė, kad per valandą laiko gali važiuoti priduoti kraują į Šakius. Į Šakių ligoninę nuvažiavo 9 val. Išsiaiškino, kad Šakių ligoninė neima kraujo, tik leidžia pūsti į alkotesterį. Pirmą kartą pūtė 9 val. 25 min. – įpūtė 0,28 prom., antrą kartą įpūtė 0,16 prom. Turi 2 nepilnamečius, moksleivius vaikus. Jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Prieš tai dirbo suvirintoju. Jis sunkiai vaikšto, tačiau neįgalumas nenustatytas. Jam nustatyta išsėtinė sklerozė (2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 54 sek. – 20 min. 9 sek.).

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo M. V. skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad M. V., vairavusiam transporto priemonę, pažeidimo padarymo metu, naudojant alkotesterį, nustatytas 0,50 prom. asmens girtumas (įvertinus prietaiso paklaidą 0,017 proc., 0,48 prom.). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas M. V. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas M. V. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 28 d.). Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje institucija nesivadovavo M. V. pateiktu 2020 m. vasario 3 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šakių ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal 2017 m. lapkričio 20 d. Nr. V-1312 įsakymu „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendrosios asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką (toliau – Tvarka), medicininę apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas, o šiuo atveju tiriamoji medžiaga – kraujas paimta bei ištirta nebuvo, t. y. medicininė apžiūra nebuvo atlikta pilnai, todėl ja vadovautis nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad M. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatas Šakių rajono PK atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas tenkintinas iš dalies. Pakeistinas nutarimas ir paskirta švelnesnė nuobauda.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2020 m. vasario 3 d. nutarimu M. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2020 m. vasario 3 d. 7 val. 57 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,50 prom. girtumas (b. l. 11).

Tiek nutarimo surašymo metu, tiek skunde M. V. nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. prieš išvažiuojant namuose išgėrė „Pepsi“ ir kedrų užpiltinės kokteilio pora gurkšnių, nes manė, kad ten „Pepsi“, kadangi stiklinė su gėrimu stovėjo prie „Pepsi“ butelio. Teikdamas paaiškinimus pareigūnui M. V. nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholio, tačiau, kad jo vartojo ryte – neminėjo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo išgėrimo iki pūtimo buvo praėjusios tik 5 minutės. Teismas kritiškai vertina tokią pareiškėjo poziciją ir ją laiko gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą šiukštų KET pažeidimą. M. V. surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad vakar vartojo alkoholį. Surašant medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą papildomai nurodė, kad vakar iki 23 val. išgėrė 200 g. degtinės. Nei policijos pareigūnams, nei medicinos įstaigoje M. V. nenurodė, kad kokteilio su akloholiu gėrė rytę. Teismas atmeta skundo argumentą, jog pareiškėjui alkoholio kiekis alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKB-0269 nustatytas pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. nepraėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo. Teismas laiko, kad pirmą kartą M. V. duoti paaiškinimai buvo gauti apklausiant jį praėjus nedaug laiko po įvykio, paaiškinimus surašė savo ranka, po jais pasirašė pasirašė, patvirtindamas, kad protokolas bei medicinės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas teisingai. Iš byloje nustatytų aplinkybių, policijos pareigūnai tinkamai atliko neblaivumo patikrinimą. M. V. nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent leistų daryti prielaidą, kad policijos pareigūnų matavimai gali būti atlikti neteisingai (gėrimų, maisto, burnos gaiviklių, vaistų vartojimas betarpiškai prieš patikrą ir panašios aplinkybės).

Nustatyta, kad M. V. alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKB-0269 buvo tikrintas 2020 m. vasario 3 d. 7 val. 57 min. ir jam nustatytas 0,50 prom. neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas M. V. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alcotest 7510“ ARKB-0269, kaip įrodo 2019 m. spalio 28 d. patikros sertifikatas Nr. 1172858 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. balandžio 28 d., prietaiso paklaida ± 0,017 prom. (b. l. 9). Konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ ARKB-0269 buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Taigi, M. V. argumentas, kad matavimo prietaisas, kuriuo jam buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas, galėjo būti nepatikimas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 8.2 punkte numatyta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas. Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Šakių ligoninėje 2020 m. vasario 3 d. buvo atlikta M. V. medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 9 val. 25 min. pirmu patikrinimu M. V. nustatytas 0,28 prom. neblaivumas, o antru patikrinimu – 10 val. – 0,16 prom. (b. l. 3). Iš pateiktų duomenų galima matyti, kad M. V. patikrinimas alkotesteriu ligoninėje buvo fiksuotas po 1 val. 26 min.

Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu, Nr. V-505 (nauja redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.), medicininę apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas. Metodikos 8.1 punkte nustatyta, kad alkoholio kiekiui nustatyti imama tiriamojo asmens kraujo bei nurodyta, kad kai tiriamasis atvyko pats – kraujo paima dalyvaujant kviestiniam asmeniui. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju tiriamoji medžiaga – kraujas, paimta bei ištirta nebuvo. Teismas pažymi, kad paneigti alkotesterio parodymus gali nebent pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai, ko administracinio nusižengimo byloje M. V. nepateikė. Taigi, nors gydymo įstaigoje naudojamas alkoholio matavimo prietaisas „Alcotest 6810“, taip pat buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (metrologinės patikra 2019 m. rugsėjo 17 d.), tačiau darytina išvada, kad M. V. medicininė apžiūra nebuvo atlikta pagal nustatytas taisykles, yra neišsami, todėl ja vadovautis teismas neturi teisinio pagrindo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai ir gydymo įstaigoje alkotesteriu atlikta patikra nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio parodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po pusantros valandos laiko gydymo įstaigoje M. V. vis dar buvo nustatytas 0,28 prom. neblaivumas, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnų 7 val. 57 min. nustatytam 0,50 prom. neblaivumui įtakos turėjo iš vakaro suvartotas didesnis kiekis alkoholio, o ne posėdžio metu paminėti du gurkšniai kokteilio, išgerto prieš sėdant už automobilio vairo. Esant tokiai situacijai, skundą padavęs M. V. turėjo atidžiai įvertinti savo gebėjimą vairuoti.

M. V. teigė, kad atvykęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigą norėjo duoti kraujo alkoholio kiekio nustatymui, tačiau VšĮ Šakių ligoninėje iš jo kraujas nebuvo paimtas ir jam buvo paaiškinta, jog be specialaus siunčiančios įstaigos siuntimo, asmenims savarankiškai atvykusiems į medicinos įstaigą neblaivumo nustatymui kraujo mėginiai nėra imami ir tiriami. Teismas sutinka, kad asmuo objektyviai negalėjo žinoti medicinos įstaigų vidinių tvarkų, numatančių savarankiškai atvykstančių asmenų neblaivumo nustatymą, tačiau byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. bandė vykti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą alkoholio kiekio nustatymui. Taigi, nors skunde M. V. teigė, kad galimybė pasinaudoti suteikta teise, jam nesutinkant su nustatytu girtumo (neblaivumo) rezultatu, per 1 valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti pilną medicininę apžiūrą girtumui (neblaivumui) nustatyti, buvo apribota dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, šalinančia jo atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą M. V. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Skundžiamu nutarimu M. V. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Nagrinėjamu atveju M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. V. vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą, paskirtą 5 Eur baudą yra sumokėjęs. Taigi, M. V. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, anksčiau nebuvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog priimant 2020 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintos visos administracinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės ir paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinės nuobaudos dydis, t. y. 800 Eur. Bauda nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog M. V. padarytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, teismui pateikti duomenys rodo, jog M. V. nustatyta išsėtine sklerozė, jis sunkai vaikščioja (b. l. 21). Akivaizdu, jog susisiekimui bei vykti į gydymo įstaigas M. V. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Pačio teigimu, turi du nepilnamečius išlaikytinius. Per teisių turėjimo laikotarpį grubių pažeidimų nėra padaręs. Tarp teismui pateiktos medžiagos nėra jokių išimtinai neigiamai M. V. charakterizuojančių duomenų.

Pažymėtina, kad M. V. nepateikė sutikimo, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (ANK 31¹ straipsnis, 422 straipsnio 6 dalis)

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais po aptarto nusižengimo padarymo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą nusižengimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)626/2016). Konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu M. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – yra aiškiai per griežta, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpinamas iki 8 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

M. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu M. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Loreta Masevičiūtė