Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei M. Muchambetalijevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui D. T., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dukra nuo gimimo auga kartu su ieškove, todėl mergaitei reikalinga išskirtinė mamos priežiūra. Pageidauja, kad nepilnametės dukters G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tai labiausiai atitiks mergaitės poreikius.

4. Atsakovui ir jo artimiesiems, tai yra atsakovo seseriai, jos vyrui, mergaitės seneliui, nedraus bendrauti su dukra, tačiau nori, kad su dukra tėvas bendrautų tik vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat nurodė, kad ji gali išvykti iš namų ir palikti atsakovą vieną bendrauti su dukra. Atsakovas, norėdamas aplankyti dukrą darbo dienomis, turėtų iš anksto apie planuojamą atvykimą informuoti ieškovę bent 1-2 dienos prieš planuojamą aplankymą.

5. Atsakovas dirbantis, nedisponuoja tokia pinigų suma, ar turtu, kurio pakaktų išlaikyti dukrą iki jos pilnametystės, todėl pageidauja, kad materialinį išlaikymą atsakovas teiktų periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 180 Eur per mėnesį. Šiuo metu per mėnesį dukros išlaikymui reikia maistui 80 Eur, rūbeliams 50 Eurų, pampersams 40 Eur, lavinimui 15 Eurų, vaistams 20 Eur.

6. Ieškovė gyvena su mama, todėl nors ir pragyvenimas nekainuoja, bet turi prisidėti prie apmokėjimo už patarnavimui, už malkas. Ieškovės dukters dalis mokesčiams sudaro 15 Eur, malkoms - 30 Eur.

7. G. T. kol kas nėra nustatyta jokių ligų. Tačiau turi vykti pas gydytojus, nes įtariama bronchinė astma.

8. Per laikotarpį, kada nebegyvena kartu su atsakovu, jis vaiko išlaikymui pervedė tris kartus po 100 Eur. Įsiskolinimo prašo ne 440 Eur, o 140 Eur.

9. Ieškovė nedirba, prižiūri neįgalų vaiką ir mažametę dukrą G.. Ieškovės pajamas sudaro vaiko neįgalumas 235 Eurai. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus. Jokių socialinių pašalpų negauna, nes neprisiteisusi materialinio išlaikymo vaikams. Jai padeda mama pas kurią ir gyvena.

10. Atsakovas D. T. su ieškiniu sutinka iš dalies. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovo tokia ieškovės prašoma bendravimo tvarka netenkina. Pageidautų, kad ieškovė leistų išsivežti dukrą pas savo artimuosius: seserį, mergaitės senelį. Norėtų, kad ir anksčiau nei vaikui sukaks septyneri metai būtų galima vaiką išsivežti su nakvyne iš jos gyvenamosios vietos.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad skyrius palaiko D. Č. prašymą, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ieškovės gyvenimo sąlygos pakankamai geros, mergaitė viskuo aprūpinta. Ieškovė gyvena kartu su savo mama, kuri jai padeda. Atsakovas nurodė, kad sutinka su tuo, kad mergaitei reikalingas išlaikymas, bet jis sutiktų mokėti po 150 Eurų. Atsakovas su dukra bendrauja, jie palaiko ryšį, net ir prieš posėdį tėvas bendravo su dukra ir dukra neišreiškė jokio priešiškumo tėvui. Atstovė nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tėvo maksimalus bendravimas su vaiku kenktų vaikui ir jo interesams. Tarnyba nemano, kad fragmentinis tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime būtų tinkamiausias vaiko atžvilgiu. Mano, kad netikslinga, jog vaikas bendrautų su tėvu motinos akivaizdoje iki septynerių metų. Nurodė, kad tėvas ieško būdų, kad galėtų bendrauti su vaiku. Tarnybos atstovės manymu, turėtų būti nustatytas maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

12. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. G. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra D. T. ir D. Č. (b. l. 6) Šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. gegužės 25 d. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąja vietą su ja, nes ją su dukra sieja ryšys, jos kartu gyvena nuo pat gimimo, mergaitė dar maža. Dukra su tėvu bendrauja, tačiau ieškovė prašo bendravimo tvarką nustatyti taip, kad mergaitė su tėvu iki jai sukaks septyneri metai bendrautų mergaitės įprastinėje gyvenamojoje vietoje, ieškovės akivaizdoje, šventes leistų tiek su tėvu, tiek su motina. Taip pat prašo išlaikymo po 180 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki mergaitė sulauks pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimo 440 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 300 Eur įsiskolinimo už išlaikymą ieškovei pervedė, teismo posėdžio metu įsiskolinimas sumažintas iki 140 Eur.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

13. Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais.

14. Ieškovė prašo, kad nepilnametės G. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Dukra nuo gimimo gyvena su ieškove. Mergaitei dveji metukai, todėl jai dar reikalinga išskirtinė mamos priežiūra. Ieškovė gyvena jos mamai priklausančiame name, kur mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje. Mergaitė savo nuomonės išreikšti negali dėl savo mažo amžiaus.

15. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad tarnyba neturi duomenų, kad D. Č. netinkamai vykdytų motinos pareigas savo vaikų atžvilgiu, negebėtų užtikrinti socialinio, fizinio ir emocinio saugumo, saugios namų aplinkos. Mano, kad dukters gyvenamąją vietą nustačius su motina tai atitiktų vaiko interesus. (b. l. 26-27)

16. Nesant ginčo tarp šalių, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, darytina išvada, kad G. T. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. Č. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

18. Ieškovė supranta, jog vaikas turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Ji pageidauja, kad kol mergaitei sukaks septyneri metai, ji su tėvu bendrautų savo nuolatinėje, įprastinėje gyvenamojoje vietoje kartu dalyvaujant ir ieškovei. Šventes švęstų su abiem tėvais: kalendorines šventes tokias kaip Šv. Kalėdos, Šv. Velykos vieną dieną su motina, kitą dieną su tėvu jų tarpusavio susitarimu, motinos dieną - su motina, tėvo dieną – su tėvu. Gimtadienius švęstų savo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant tėvui ir jam materialiai prisidedant prie gimtadienio šventės.

19. Atsakovas iš esmės su tokia tvarka sutinka, tačiau jo netenkina tai, kad savaitgaliais bendraujant su dukra dalyvautų ir ieškovė. Taip pat pageidautų, kad laikas kada jis jau galės išsivežti mergaitę būtų sutrumpintas (šiuo metu, pagal prašomą bendravimo tvarką yra septyneri metai). Atsakovas pageidautų, kad būtų galimybė su mergaite bendrauti ir jo artimiesiems: vaiko krikšto tėvams, seneliui, kad galbūt jis galėtų bendrauti su dukrą ją nusivežęs pas seserį.

20. Ieškovė nėra nusiteikus prieš atsakovo giminaičius, tačiau neišsakė sutikimo, kad tėvas su vaiku galėtų bendrauti pas G. T. krikšto tėvus (atsakovo seserį su vyru). Lankyti dukrą atsakovo giminaičiams ieškovė nedraudžia.

21. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikas turi maksimaliai bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu, tėvas turi maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovas pokalbio metu nurodė, kad nesutinka su tuo, kad iki 7 metų su dukra bendrautų susitikimuose dalyvaujant D. Č.. Pritartų bendravimui su dukra jo sesers D. P. šeimoje bent kas antrą savaitgalį. (b. l. 27-28) Teismo posėdžio metu tarnybos atstovė nurodė, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad maksimalus tėvo ir dukros bendravimas kenktų vaiko interesams ar tai darytų neigiamą įtaką mergaitei. Tėvas su dukra bendrauja, tarp jų yra ryšys. Mano, kad netikslinga, jog tėvas su vaiku bendrautų motinos akivaizdoje iki septynerių metų. Tėvas ieško būdų, kad galėtų bendrauti su vaiku.

22. Nustatyta, kad šiuo metu G. T. yra dveji metai. Su tėvu mergaitė bendrauja ir atsižvelgiant į jos mažą amžių siekiama maksimalaus bendravimo, kad jis nebūtų fragmentinis. Siekiant išlaikyti jau sukurtą jų tarpusavio ryšį svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad tėvas ir vaikas galėtų užmegzti glaudžius santykius, turėtų bendrų interesų, kad bendravimas nenutrūktų. Ieškovės prašomas tėvo ir dukters bendravimas jos akivaizdoje vaiko nuolatinėje įprastinėje gyvenamojoje vietoje kol jai sukaks septyneri metai yra netikslingas ir iš dalies pažeidžiantis tėvo ir vaiko teises ir teisėtus interesus.

23. Tėvui gyvenant skyrium, tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Šalių tarpusavio nesutarimai ir asmeninės nuoskaudos neturėtų daryti įtakos vaiko bendravimui su tėvu ar motina. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur jie gyvena, o tėvas ar motina pas kurį gyvena vaikas neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

24. Įvertinus visus pateiktus įrodymus ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus darytina išvada, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka tenkintina iš dalies. Nustatytina, kad tėvas su dukra iki dukra sulauks ketverių metų (pagal prašytą bendravimo tvarką – iki septynerių metų) bendrauja kas antrą savaitgalį (2.1 punktas); 2.8 punktas keistinas taip: vasaros laikotarpiu bendravimo tvarka iki dukra sulauks ketverių metų nekeičiama, o dukrai sulaukus ketverių metų ir vasaros atostogų ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) metu, dalį atostogų mergaitė praleidžia su tėvu, D. T. ir D. Č. iš anksto susiderinus atostogų grafikus.

Dėl materialinio išlaikymo ir įsiskolinimo už materialinį išlaikymą

25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

26. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

27. Ieškovė išlaikymui prašė po 180 Eur per mėnesį. Posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 250 eurų. Ieškovė gyvena su mama, tačiau reikia prisidėti prie komunalinių patarnavimų apmokėjimo, už malkas. Mergaitei šiuo metu nėra nustatyta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau vyks pas medikus, nes įtariama bronchinė astma. Gali būti, kad ši liga bus pripažinta, todėl teks skirti daugiau išlaidų vaiko sveikatai. Ieškovė nedirba, prižiūri savo kitą neįgalų vaiką. Atsakovas su prašoma išlaikymo suma nesutinka, nurodė, kad galėtų skirti po 150 eurų per mėnesį dukros išlaikymui. Nors jis ir dirbantis, tačiau pajamos nėra pastovaus dydžio, žiemą mažesnės. Jam reikia skirti lėšų būsto nuomai ir mokesčiams.

28. Nustatyta, kad atsakovas D. T. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi jo vardu registruotų ir transporto priemonių (b. l. 18,19). Duomenų, kad ieškovė turėtų nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė nedirba, išmokų iš VSDFV negauna, nuo 2018 m. sausio mėnesio gauna po 60,04 Eur išmoką vaikui, po 195 Eur šalpos neįgalumo pensiją vaikui iki 18 metų, po 56,00 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją. Viso mėnesio išmokos 311,04 Eur (b. l. 7, 8). Atsakovas dirba, vidutinės mėnesio pajamos 698,46 Eur (b. l. 21-22). Atsakovas nuomojasi butą, nuomos mokestis 150 Eur/mėn.( 23-24)

29. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nežymiai geresnė nei ieškovės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena jiems nuosavybės teise nepriklausančiame būste, atsakovas dirbantis, ieškovė gyvena iš jai valstybės mokamų išmokų, ieškovei taip pat padeda mama. Šiai dienai G. T. nenustatyta sveikatos problemų. Ji mažo amžiaus, kol kas auga namuose prižiūrima motinos. Vaikui reikalingos išlaidos maistui, rūbams, higienai, lavinimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbinės galimybės būtų apribotos, jis turėtų daugiau išlaikytinių.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašoma materialinio išlaikymo suma po 180 Eur per mėnesį mažintina iki 170 Eur. Teismo vertinimu, tai protinga ir optimali pinigų suma, kad būtų tenkinami nepilnamečio vaiko būtiniausi poreikius. Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovės, tai yra pakankama, kad patenkinti G. T. būtiniausius poreikius. Atsakovas turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Materialinis išlaikymas, kaip ir prašė ieškovė, priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 26 d.,

31. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

32. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 440 Eur įsiskolinimo už išlaikymą vaikui. Atsakovas su ieškove kartu nebegyvena nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Tiek atsakovas, tiek ieškovė nurodė, kad atsakovas pervedė ieškovei 300 Eur už išlaikymo įsiskolinimą. Likusi nesumokėta įsiskolinimo suma yra 140 Eur, kurią ir teismo posėdžio metu prašė priteisti. Iki tol, kol gyveno kartu su ieškove atsakovas finansiškai prisidėjo prie šeimos biudžeto, materialiai dukrą išlaikė, padėjo ieškovei. Prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Atsakovas neprieštaravo, žadėjo įsiskolinimą sumokėti.

33. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovui neprieštaraujant, kad yra susidaręs įsiskolinimas dėl dukters materialinio išlaikymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. gegužės 25 d., priteisus išlaikymo už 170 Eur, įsiskolinimas yra 340 Eur. Atsakovas pervedė ieškovei 300 Eur už įsiskolinimą, likusi nepervesta įsiskolinimo dalis 40 Eur. Iš atsakovo priteistina 40 Eur materialinio išlaikymo G. T. įsiskolinimo.

34. Vaikas gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei D. Č.. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5). Pateikta pažyma, kad išlaidos sudaro 182,00 Eur. (b. l. 34). Ieškinį patenkinus iš dalies 65 procentus ieškinio reikalavimų iš atsakovo priteistina išlaidų suma proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai (CPK 93 str.) Valstybei iš atsakovo priteistina 118,30 Eur valstybės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Priteistina 62,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymą. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės neturtinių reikalavimų patenkinta 65 procentų. Iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai kas sudaro 65,00 Eur už neturtinius reikalavimus (gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarka), viso 127,00 eur žyminio mokesčio.

37. Teismas patyrė 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,56 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. T., gimusios 2016 m. rugsėjo 20 d, nuolatinę gyvenamąją vietą su motina D. Č. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui G. T., gimusiai duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2018 m. liepos 26 d. iki vaiko pilnametystės.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. T., gimusiai duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct).

Teikiamą išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko motinai D. Č..

Nustatyti tėvo D. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T. tvarką:

1. Iki dukrai G. T. sueis 4 (ketveri) metai, D. T. su dukra G. T. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį šeštadieniais (sekmadieniais) nuo 12 val. Iki 16 val., dalyvaujant D. Č.;

2. Dukrai G. sulaukus 4 (ketverių) metų amžiaus, bendravimas tarp tėvo ir dukters vyksta pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 16 val., nedalyvaujant motinai D. Č.;

3. Didžiųjų metų švenčių - Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, vieną švenčių dieną dukra G. T. praleidžia su tėvu, kitą su motina, tėvams iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas iki švenčių, susitariant kurią iš šventinių dienų dukra praleis su tėvu, kurią - su motina;

4. Motinos dieną G. T. praleidžia su motina D. Č.;

5. Tėvo dieną G. T. praleidžia su tėvu D. T.;

6. Dukters G. gimtadienio dieną, mergaitė praleidžia savo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, kur tėvui nedraudžiama dalyvauti dukters gimtadienio šventėje ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo;

7. Darbo dienomis norėdamas aplankyti dukrą D. T. privalo iš anksto, prieš 1-2 dienas informuoti D. Č. apie planuojamą dukters aplankymą;

8. Vasaros laikotarpiu bendravimo tvarka, iki dukrai sukaks 4 (ketveri) metai, nekeičiama, o dukrai sulaukus 4 (ketverių) metų ir vasaros atostogų ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) metu, dalį atostogų mergaitė galės praleisti su tėvu, tėvams D. Č. ir D. T. iš anksto susiderinant atostogų grafikus.

Priteisti iš atsakovo D. T. 127,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,56 Eur (tris eurus 56 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. T. 118,30 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 30 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.