Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. K. (A. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas N. K., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvo palikimą sudarė 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šis adresas buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini)). Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 1992 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir viešame registre įregistruotas palikėjo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) G. K. vardu. Kadangi minėtas butas buvo įgytas santuokoje (pareiškėjos tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pusė minėto turto priklausė pareiškėjos tėvui N. K. Nei į teismą, nei į notarą dėl N. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Savo sutuoktinio palikimą priėmė G. K., pradėdama jį valdyti.

3. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėja nėra vienintelis palikėjo N. K. vaikas, jis taip pat turėjo sūnų A. K. Daugiau vaikų palikėjas neturėjo, todėl po jo mirties pareiškėja ir jos brolis kaip pirmos eilės įpėdiniai turėjo teisę į palikimą, tačiau palikimo nepriėmė, jo atsisakydami motinos naudai. Po N. K. mirties G. K. jo palikimą priėmė aktyviais veiksmais, siekdama jį perimti savo nuosavybėn, t. y. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuolatos gyveno, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius (mokesčius už elektros energiją). Taigi pareiškėjos motina G. K. paveldėjo visą N. K. palikimą. G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono 9-ąjį notarų biurą dėl pastarosios palikimo priėmimo ir tik tada sužinojo, kad jos motina turėjo oficialiai įregistruoti N. K. palikimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėja priėmė motinos palikimą, tačiau viso motinos palikimo pareiškėjai notaras perduoti negali dėl formalių kliūčių. Pareiškėja siekia atlikti motinos palikimo teisinę registraciją savo vardu, tačiau tam reikalingas juridinis pagrindas, t. y. dokumentas, įrodantis, jog pareiškėjos motina priėmė N. K. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimus išduoda tik notaras, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais, tačiau pareiškėjos motina į notarą per trijų mėnesių terminą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, todėl minėtas nekilnojamasis turtas po N. K. mirties formaliai lieka nepaveldėtas, t. y. šio turto paveldėjimo klausymas dar nėra išspręstas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų savo vardu įregistruoti mamos palikimą, įskaitant ir tą, kurį ji priėmė iš savo sutuoktinio. Pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nenustačius šio fakto, pareiškėja neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paveldėto turto savo vardu.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. K. ir G. (G.) K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendri vaikai –V. Š. ir A. K. Remiantis išrašu iš akto įrašo apie mirties registraciją Nr. 65 ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2023 m. spalio 5 d. pažyma apie asmens duomenis matyti, kad N. K. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Iš viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išduoto medicininio mirties liudijimo matyti, kad G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. rugsėjo 16 d. išrašo matyti, kad pareiškėjos motinos G. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. spalio 17 d. pažymą apie adreso pakeitimą 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) adresas buvo pakeistas, dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Kadangi turtas įgytas santuokos metu (1992 m. spalio 7 d.), laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinės G. K. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

10. Po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė G. K. toliau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o kartu – ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, taigi ir rūpinosi ja, kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2023 m. spalio 11 d. pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad pareiškėja nuo 2009 rugsėjo 29 d. iki (duomenys neskelbtini) (mirties) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ raštu apie apmokėtą elektros energiją, nustatyta, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už elektros energiją, teikiamą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (kaip minėta, adresas nuo 2015 m. balandžio 8 d. buvo pakeistas, dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, daryti išvadai, kad pareiškėjos motina G. K. rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio N. K. mirties. Pareiškėja siekia priimti visą palikimą, atsiradusį po jos motinos G. K. mirties, ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjos motina G. K. priėmė palikimą po sutuoktinio N. K. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

13. Nagrinėjamu atveju už pareiškimą mokėtinas 54,00 Eur žyminis mokestis, tačiau pareiškėja pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio N. K. (N. K.) (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.