Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. gruodžio 18 d. apie 21:45 val. Linksmoji g. 73, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 ir 222 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoju apklaustas I. S. (I. S.) parodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. apie 21:45 val. išvažinėjant iš savo kiemo priešais jį stovėjo automobilis. Norėdamas jį praleisti, vairuotojas važiavo atgal ir įvažiavo į kitą automobilį. Mano, kad vairuotojas turėjo pajausti smūgį. Važiuodamas jis pažiūrėjo į kitą mašiną pro langą (per stiklą), bet nesustojo. Jis jį praleido ir pravažiavo. Vairuotojo tolimesnių veiksmų jis nematė. Nežino, ar vairuotojas grįžo prie sugadintos mašinos. Grįždamas maždaug po 30 min. matė vairuotojo automobilį priparkuotą už 100 m. nuo pažeisto automobilio. Automobilio greitis buvo nedidelis, gal vairuotojas nepastebėjo mašinos. Jis matė, kaip automobilis važiavo ir atsirėmė į kitą automobilį. Įvykio metu matė priekinį (pažeidėjo) automobilį, o taip pat ir automobilį, į kurį pažeidėjas atsitrenkė. Matė dėl kontakto sujudant abu automobilius, todėl vairuotojas turėjo jausti smūgį. Po to pamatė gan stipriai sulenktas galines dešinės pusės dureles. Mano, kad įvykį lėmė neatidumas. Įvykio metu buvo šlapia, gal lijo, bet matomumas buvo geras. Įvykio metu jo automobilio žibintai buvo išjungti, o juos išjungė, kai kitas automobilis pradėjo judėti atgal. Paliko savo raštelį ant pažeisto automobilio. Jis pats skubėjo savo reikalais, neturėjo laiko drausminti vairuotoją. Nemano, kad vairuotojas piktybiškai atsitrenkė ar bandė slėptis, nes jo automobilis visą naktį buvo paliktas šalia pažeistos mašinos.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitais dokumentais (LR ATPK 256 str.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 18 d. apie 21:45 val. Linksmoji g. 73, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

A. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-18006012-16, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės; protokole užfiksuotus duomenis patvirtina byloje esantys kiti įrodymai, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2015 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015 m. gruodžio 19 d. apie 12:59 val. gavęs pranešimą atvyko adresu Linksmoji g. 73, Vilniuje, kur į pareigūnus kreipėsi automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. B., kuri paaiškino, kad rado savo automobilį apgadintą ir raštelį su apgadinusio automobilio valstybiniu numeriu ir liudytojo duomenimis; patikrinus aplinkinius kiemus, buvo pastebėtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo sugadintas galinis bamperis (b. l. 7). Administracinio teisės pažeidimo faktą įrodo ir išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobiliams Mercedes Benz ir Ford Mondeo padaryti apgadinimai (b. l. 9-10), apgadinto automobilio vairuotojos L. B. paaiškinimas (b. l. 11), liudytojo I. S. 2016 m. sausio 8 d. paaiškinimai, raštelis (b. l. 12-13) bei teismo posėdžio metu jo duoti parodymai, fotolentelė, kurioje nurodyti automobilių Ford Mondeo ir Mercedes Benz apgadinimai (b. l. 18).

Nors kaip paaiškino A. M., prieš eismo įvykį jis buvo apakintas kito prieš jį buvusio automobilio, be to, buvo tamsus paros laikas, lijo, tačiau nenustatyta, kad dėl kito vairuotojo kaltės jis padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (apgadino kitą automobilį). Eismo dalyvis privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui (KET 9 p.), o prieš pradėdamas važiuoti (keisti važiavimo kryptį), vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu (KET 106 p.). Nagrinėjamu atveju šių KET reikalavimų A. M. tinkamai nesilaikė.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y., asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007).

KET 234 punkte nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. A. M. neginčijo, kad važiuodamas atbuline eiga jis pajuto, jog buvo kažkoks kontaktas ir galimai tas kontaktas buvo su kitu automobiliu, pro langą pažiūrėjęs, automobilių apgadinimų nepamatė, o vėliau, nors ir galvojo apžiūrėti įvykio vietoje buvusį kitą automobilį, tačiau turėdamas kitų rūpesčių tai padaryti pamiršo. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau jo paaiškinimai leidžia manyti, kad dėl savo išsiblaškymo bei nepakankamo rūpestingumo neįsitikino, ar iš tikrųjų sukėlė eismo įvykį, apgadindamas kitą automobilį, o tai pasitvirtinus, nepasielgė kaip to reikalauja KET 234 punktas, t. y. nesant nukentėjusiojo automobilio vairuotojo, nesikreipė į policiją. Visgi nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, siekdamas išvengti savo atsakomybės. Priešingai, A. M. elgesys po eismo įvykio, t. y., kad savo automobilį priparkavo netoli apgadintojo automobilio, vėliau aktyviai padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, neneigė savo kaltės, susisiekė su nukentėjusiaisiais, atlygino jiems padarytą žalą, įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengė savo atsakomybės. Nenustatyta ir to, kad eismo įvykio metu A. M. vairavo automobilį išgėręs, nes, kaip jis paaiškino posėdžio metu, jau 12 m. nevartoja alkoholio, todėl asmuo negalėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. M. veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta tyčia, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, ir paties įvykio. Tai sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Be to, iš kaltinimo šalintini KET 101 ir 222 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie nesusiję su nustatytu pažeidimu, juos pakeičiant į KET 9 ir 106 punktus.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino, gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus (kiti pažeidimai transporto srityje padaryti 2015 m. liepos 20 d. ir 2016 m. sausio 2 d., nuobaudos galiojančios), už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina A. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padaryto pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), tai, kad padaryta žala kitam automobiliui yra atlyginta. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. M. paskyrus mažesnę už vidurkio dydžio baudą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl jam skiriama 35 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos bylos numerį (ROIK: 16054426594) ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.