Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-390

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-22
Bylos Nr.
2A-390
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Alė Bukavinienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Veda“
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-390/2005Procesinio sprendimo kategorija 42.8, 42.9, 52.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja) ir Alės Bukavinienės,sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant atsakovo atstovei adv. Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-777-260/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Veda“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Veda“ dėl 40 687, 15 Lt skolos priteisimo. Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2004 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, o 2005 m. vasario 28 d. patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp kurių patvirtintas ir atsakovo UAB ,,Veda“ 52 777, 46 Lt kreditorinis reikalavimas. Šis reikalavimas buvo grindžiamas tarp ieškovo (generalinis rangovas) bei atsakovo (subrangovas) 2003 m. rugsėjo 4 d. ir 2004 m. balandžio 30 d. sudarytomis statybos rangos sutartimis. Ieškovo nuomone, atsakovas pats pažeidė minėtos sutarties Nr.RA-04-029 10.8 punktą ir nesumokėjo ieškovui 40 687, 14 Lt už genrangovines paslaugas, tai yra 2 procentus nuo sąskaitos už atliktus darbus, kuriuos ir prašė priteisti. Ieškovas šį ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį buvo patenkinęs, tačiau atsakovas su minėtu sprendimu nesutiko ir pateikė teismui motyvuotus prieštaravimus.

Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 19 d. sprendimu minėtą preliminarų teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ginčo sutartis tarp ieškovo, kaip generalinio rangovo, ir atsakovo, kaip subrangovo, buvo pasirašyta tik formaliais sumetimais, reikalaujant bankui, kuris kreditavo užsakovo UAB ,,Gradentė“ statomo objekto darbus. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais bei užsakovo UAB ,,Gradentė“ buvusio administracijos vadovo liudytojo M. Š. paaiškinimais, sprendė, kad atsakovas nesitarė su ieškovu dėl besąlyginių genrangovinių procentų sumokėjimo, o sutarties 10.8 punkte numatytus genrangovinius procentus atsakovas privalėtų sumokėti tik tuo atveju, jei ieškovas būtų suteikęs atsakovui konkrečias paslaugas. Teismas laikė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog minėtos paslaugos būtų suteiktos, todėl reikalavimą sumokėti skolą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, nurodė, kad tokie procentai nebuvo numatyti ir ieškovo (užsakovo) skelbtame konkurse šiems darbams atlikti, kurį laimėjo atsakovas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutartis buvo pasirašyta tik formaliais sumetimais, nes šalys subrangos sutartyje genrangovinius procentus nuo atliktų darbų vertės numatė kaip vieną iš atsiskaitymo sąlygų. Sutartis buvo sudaryta siekiant reglamentuoti tarpusavio teisinius santykius vykdant statybos darbus. Be to, teismas nenurodo, kokie yra tie formalūs sumetimai. Teismas klaidingai interpretavo genrangovinių paslaugų esmę, teigdamas, jog ginčo procentus atsakovas privalėtų sumokėti tik tuo atveju, jei ieškovas būtų suteikęs tokias paslaugas. Be to, genrangovinės paslaugos buvo suteiktos, tai yra ieškovas tinkamai organizavo darbus objekte, statinys yra pripažintas tinkamu naudotis, tinkamai įforminta statinio statybos eiga, ieškovas tinkamai vykdė tarpininkavimo tarp subrangovų ir užsakovo funkciją, prisiėmė vykdyti garantinio laikotarpio įsipareigojimus. Teismo argumentas, jog atsakovas ir užsakovas UAB ,,Gradentė“ jau anksčiau buvo susitarusios, o ginčo sutartis sudaryta formaliais sumetimais, nėra susijęs su ginčo dalyku, nes nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš generalinio rangovo ir subrangovo santykių ir šiuose santykiuose nedalyvauja nei bankas, nei užsakovas UAB ,,Gradentė“. Be to, jei užsakovas ir atsakovas susitarė anksčiau, tai sėkmingai galėjo sudaryti statybos rangos sutartį tiesiogiai. Šiuo atveju buvo sudaryta ginčo sutartis ir šalims ji yra privaloma.Teismas neišsprendė ginčo iš esmės, nes nepasisakė dėl sudarytos sutarties ar jos 10.8 punkto teisėtumo, o tik akcentavo sutarties sudarymo tikslą. Dėl šio laikytina, jog ginčo rangos sutarties 10.8 punktas yra teisėtas ir privalomas šalims, nes pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Pagrįsta teismo išvada, jog ginčo sutartis sudaryta vien formaliais motyvais, nes šalių paaiškinimai bei liudytojų R. Z. ir M. Š. parodymai leidžia spręsti, jog sutartis buvo sudaryta banko reikalavimu, siekiant gauti apmokėjimą iš banko. Be to, jokių tiesioginių santykių tarp šalių nebuvo, todėl nebuvo ir susitarimo dėl ginčo procentų mokėjimo. Apelianto skundas nepagrįstas, nes jis nenurodė, kokių byloje pateiktų dokumentų teismas neįvertino, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas suteikė kokias nors genrangovines paslaugas. Apeliantas netinkamai aiškina genrangovinės paslaugos sąvoką. Ieškovas neatliko jokių genrangovinių paslaugų, ir nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų, todėl negali būti išieškomos ir ginčo išlaidos. Tą patvirtina ir atsakovo veiksmai: iš karto po darbų atlikimo 2004 metais ieškovas nepateikė atsakovui tokios sąskaitos. Apeliantas akivaizdžiai nepaiso sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų, nes pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties aiškinimu. Jei tokių ketinimų neįmanoma nustatyti, turi būti atsižvelgiama į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nagrinėjamu atveju atsakovas niekuomet nebūtų sutikęs mokėti ginčo procentus už nieką, o ieškovas galėtų reikalauti minėtų genrangovinių procentų už atliktus darbus tik tuomet, jei tos paslaugos būtų atliktos. Be to, ginčo sutarties sąlygas pasiūlė ieškovas, todėl esant abejonėms dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 str.). Dėl šio sutartis turi būti aiškinama atsakovo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, ir, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš rangos sutartinių teisinių santykių, tai yra dėl 2004 m. balandžio 30 d. tarp ginčo šalių sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. RA-04-029 10.8 punkte numatytos prievolės vykdymo. Šiuo punktu šalys buvo susitarusios, kad subrangovas (atsakovas) už genrangovines paslaugas moka 2 procentų dydžio genrangovinius procentus nuo bendros sumos, išskyrus 12.1 punkte numatytos įrengimų vertės (kas sudaro 1 188 733, 60 Lt su PVM). Generalinis rangovas (ieškovas) pateikia subrangovui (atsakovui) sąskaitą už genrangovines paslaugas 2 procentų dydžio sumai nuo sąskaitos už atliktus darbus.

Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad šalys skirtingai aiškina šią sutarties dalį. Ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad minimame sutarties 10.8 punkte yra apibrėžta tiksli genrangovinių paslaugų kaina, kurią atsakovas privalo sumokėti, todėl teismas be pagrindo atmetė tokį reikalavimą. Iš esmės apeliantas remiasi vien faktu, kad jis kaip generalinis rangovas su atsakovu yra sudaręs šią sutartį. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovas gali reikalauti sumokėti tik už realiai atliktas paslaugas, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad atliko kokius nors veiksmus ar turėjo išlaidas, už kurias atsakovas jam yra skolingas.

Taigi nustatant šios sutartinės nuostatos turinį ir jos pagrindu sutarties šalims atsiradusias teises bei prievoles, yra taikytini CK 6.193 straipsnyje nustatyti principai ir atsižvelgtina į formuojamą teismų praktiką šiais klausimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ vs. UAB ,,Vaidluvė“, Nr. 3K-3-406/2000, suformavo sutarčių aiškinimo taisykles, kuriose numatyta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Vykdant šiuos nurodymus, vertintina paties ieškovo argumentai, pateikti nagrinėjant šią bylą. Ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad į sutarties 10.8 punkte numatytų genrangovinių paslaugų sampratą įeina darbų fronto paruošimas, mokėjimų administravimas, prisiėmimas garantinių įsipareigojimų už darbų kokybę, genrangovinė darbų priežiūra (b. l. 42). Apeliaciniame skunde ieškovas be kita ko teigė, kad tik dėl gero santechnikos darbų organizavimo šiame objekte bei tinkamo darbų eigos įforminimo, statinys buvo pripažintas tinkamu naudotis. Beje, ieškovo iniciatyva liudytoju apklaustas buvęs ieškovo direktorius R. Z., apibūdindamas paslaugas, už kurias mokami genrangoviniai procentai, teismui paaiškino, kad tai įvairios einamosios išlaidos, susijusios su statyba, kurios atsiranda dirbant su dideliais objektais, ir mokamos per rangovo sąskaitą (b. l. 50). Taigi pats ieškovas iš esmės sutiko su atsakovo pozicija, kad sutarties 10.8 punkte numatytas atlyginimas už tam tikrų paslaugų atlikimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino sutarties 10.8 punktą ir turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovas turi teisę reikalauti šiame punkte sulygto atlyginimo tik įrodęs, jog atliko tam tikras genrangovines paslaugas. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad tokių įrodymų ieškovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, tikrina skundžiamo teismo sprendimo tiek teisėtumą, tiek pagrįstumą ir privalo vertinti byloje surinktus, o taip pat šios instancijos teismui pateiktus, įrodymus (CPK 314, 178 str.).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, nurodė, kad už ieškovo išvardintus darbus jis neprivalėtų mokėti sutarties 10.8 punkte numatyto atlyginimo net jei šis būtų juos atlikęs, nes dėl tokių darbų šalys jau buvo susitarę derėdamosis dėl bendros darbų kainos (sutarties 2 p.). Sutarties 2.3 punkto turinys patvirtina šiuos atsakovo teiginius. Jame nurodyta, kad nustatant objekto kainą taip pat įtraukiami darbai, kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos, higienos, darbo saugos ir kitus nustatytus reikalavimus, siekiant garantuoti subrangovinių darbų organizavimą, nenutrūkstamus subrangovinius darbus ir kt. Be to, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo apklausto liudytojo M. Š. paaiškinimus, kuris rangos darbų atlikimo ir sutarties sudarymo laikotarpiu dirbo minimo objekto užsakovo UAB ,,Gradentė“ direktoriumi, o taip pat atsakovo atstovo ir šios bendrovės direktoriaus R. M. paaiškinimus (b. l. 50, 51). Šie asmenys teigė, kad ieškovas neatliko jokių genrangovinių paslaugų, už kurias turėtų pagrindą reikalauti sutarties 10.8 punkte numatyto atlygio, kad atsakovas šiame objekte rangos darbus buvo pradėjęs dar iki šios sutarties sudarymo - 2003 m. gruodžio mėnesį, o visais reikalais, susijusiais su darbais šiame objekte, rūpinosi pats atsakovas (b. l. 50). Be to, vertintina ir tai, kad paminėtas liudytojas R. Z. taip pat teismui nepaaiškino, kokias einamąsias išlaidas minimos sutarties vykdymo eigoje turėjo ieškovas (b. l. 50).

Kaip jau buvo minėta, sutinkamai su CK 6.193 straipsnio pirmąja dalimi, aiškinant sutarties turinį turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo, įvertinama ir ta aplinkybė, kieno iniciatyva buvo pasiūlyta viena ar kita sąlyga (CK 6.193 str. 4 d.). Šiuo aspektu vertintina ta aplinkybė, kad atsakovas visus darbus minimame objekte baigė 2004 m. spalio 1 d., tačiau ieškovas nei darbų atlikimo eigoje, nei iš karto po darbų pabaigimo taip ir nepateikė atsakovui sutarties 10.8 punkte numatytos sąskaitos. Šis reikalavimas atsakovui buvo pareikštas tik 2005 m. kovo 17 d. raštu Nr. 22B/2005 (b. l. 26), po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nors iš bylos medžiagos matyti, kad šios bendrovės ūkinė - finansinė padėtis buvo labai bloga. Todėl akivaizdu, kad minimu laikotarpiu lėšos šiai bendrovei buvo iš tiesų reikalingos (b. l. 5 - 7). Tai iš esmės patvirtina atsakovo teiginius, kad pats ieškovas – UAB ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“, nelaikė, jog subrangovas UAB ,,Veda“ jam liko skolingas už suteiktas paslaugas, tai yra neatlyginio einamųjų išlaidų, susijusių su santechninių darbų atlikimu (pagal liudytojo R. Z. paaiškinimą).

Apeliantas teisingai nurodo, kad remiantis CK 6.189 straipsniu teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje nagrinėjamas ginčas ne dėl šios sutartinės nuostatos galiojimo ar teisėtumo, o dėl sutartinės prievolės vykdymo, tai yra atlyginimo už paslaugas priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui tenka įrodinėjimo našta patvirtinti savo teiginius, jog jis faktiškai atliko minimas papildomas genrangovines paslaugas (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo ir UAB ,,Gradentė“ teisinių santykių, išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto teiginį, nes pirmosios instancijos teismas šias aplinkybės nagrinėjo, tirdamas atsakovo argumentus, kuriais jis gynėsi nuo pareikšto reikalavimo ir siekdamas nustatyti tikruosius šalių ketinimus pasirašant sutartį su tokia sąlyga (sutarties 10.8 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjos: Virginija ČekanauskaitėAlė Bukavinienė