Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. ir jo atstovė prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 21/08-297 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-jo Saugumo valdymo skyriaus specialistui R. M.“.

Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 21/08-297 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, nes 2020 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-13 Dėl Marijampolės pataisos namuose (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėjo, kad Tarnybinio patrikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes, vykdydamas Marijampolės pataisos namų 2-jo SVS specialisto pareigas, dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, todėl įvyko incidentas. Duodamas nurodymus pavaldiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., neatsižvelgė į Priežiūros postų plano 97 punkte nustatytą prižiūrėtojo (šiuo atveju jaunesnysis specialistas) poste Nr. 4 (drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose) pareigą – nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį, tokiaus veiksmais netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių jaunesniųjų pareigūnų, kurie turėjo vykdyti tiesioginę, nuolatinę nuteistojo D. G. priežiūrą, darbą. Tačiau pastebėjo, jog Priežiūros postų plano 97 punkte nėra nurodyta, kokiu konkrečiai dažnumu turi būti tikrinami nuteistieji pasivaikščiojimo kiemeliuose, kad būtų užtikrintas nuolatinis jų stebėjimas. Pabrėžė, kad nuteistųjų elgesio pasivaikščiojimo kiemeliuose stebėjimas visuomet vyksta nepetrtraukiamai, nes tai yra užtikrinama vykdant vaizdo stebėjimą kameromis, kuriose matomi pasivaikščiojimo kiemeliai. Taigi techninių priemonių dėka yra vykdomas stebėjimas be paliovos. Pareigūnai, kurie budi poste ir atveda nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius, fiziškai nepertraukiamai į pasivaikščiojimo kiemelių vidų nežiūri. Tam nėra poreikio, o ir galimybės yra ribotos, nes tuo pačiu metu poste tarnybą vykdantys jaunesnieji specialistai privalo atlikti kitas funkcijas. Nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius gali būti vedami per visą dieną, todėl, jeigu jaunesnieji specialistai nepertraukiamai fiziškai stebėtų ten esančius nuteistuosius, nebūtų atliekamos kitos funkcijos, kurių yra gana daug. Drausmės grupėje nuteistieji neturi galimybių laisvai judėti, todėl ten dirbantys pareigūnai pilnai turi užtikrinti ne tik nuteistųjų priežiūrą dėlo režimo laikymosi, bet ir pilną aprūpinimą, pradedant skalbinių surinkimu, maitinimu į kameras tris kartus per dieną, baigiant išvedimais ne tik pasivaikščioti, bet ir į sveikatos priežiūros skyrių. Taigi pareiškėjas jaunesniųjų specialistų tarnybą organizavo ir kontroliavo vadovaudamasis praktika bei atsižvelgdamas į gramatinį Priežiūros postų 97 punkte įtvirtintos normos aiškinimą.

Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 17 d. pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. LV-75-24 nebuvo nurodytas Priežiūros postų plano 97 punktas. Tame pranešime apskritai nebuvo formuluojama, kad būtent nurodymas pavaldiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min. buvo neteisėtas ir būtent tokiais veiksmais R. M. netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių jaunesniųjų specialistų, kurie turėjo vykdyti tiesioginę, nuolatinę nuteistojo D. G. priežiūrą, darbą. Mano, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas, kokie pareigūno veiksmai vertinami kaip galimas tarnybinis nusižengimas, tų veiksmų laikas, vieta, aiškiai nurodyta tikrinamo asmens teisė pateikti paaiškinimą. To nepadarius, konstatuotina, kad tiriamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu.

Marijampolės pataisos namai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.