Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-21 · Administracinė byla Nr. I-2748-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
I-2748-561/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00885-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. I.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
Administracinė byla Nr. I-2748-561/2018Proceso Nr. 4-68-3-00885-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 26.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant atsakovės atstovei Barbarai Jurgelevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. I. su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 74–75), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2018 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 3R-92 (2.13-1) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę VDAI išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 18 d. skundą (toliau – ir Skundas) iš esmės; 3) priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes ji atsakovei pateikė esminius procesinius dokumentus, įrodančius, kad mokykla pažeidinėja įstatymus. Neturtinės žalos atlyginimą kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. VDAI visus prašymus sprendžia be jokio jautrumo, nors žino, kad mažametis vaikas yra prekybos žmonėmis auka, kuris kankinamas, smaugiamas. Atsakovės pareiga yra atstatyti teisingumą, padedant atskirti mažametį nuo pavojingų veiksmų ir skubiai jį grąžinti pareiškėjai.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovė VDAI atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. gavusi pareiškėjos Skundą, 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. 2R-544(2.13) pareiškėjai pranešė, kad nagrinės jos Skundą dalyje dėl Kauno J. P. II gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) veiksmų, galimai neįgyvendinant jos, kaip duomenų subjekto – V. B., atstovės pagal įstatymą teisės susipažinti su V. B. asmens duomenimis, jei pareiškėja iki 2018 m. vasario 6 d. pateiks VDAI papildomą informaciją nurodytą 2018 m. sausio 24 d. Nr. 2R-544(2.13) arba nurodys, kodėl prašomos informacijos pateikti negali. Taip pat paaiškino, kad priešingu atveju jos skundas bus paliktas netirtu.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. vasario 6 d. atsakovei pateikė raštą, tačiau visos VDAI prašytos informacijos nepateikė bei nenurodė papildomų aplinkybių. 2018 m. vasario 9 d. atsakovė gavo pareiškėjos 2018 m. vasario 9 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, kad 2018 m. vasario 7 d. pareiškėja iš Gimnazijos gavo vieno semestro suvestinę, o kitų suvestinių negavo. Atsižvelgiant į tai, VDAI 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2R-980(2.13) dar kartą pareiškėjai pranešė, kad nagrinės jos skundą dalyje dėl Gimnazijos veiksmų, galimai neįgyvendinant jos, kaip duomenų subjekto – V. B., atstovės pagal įstatymą teisės susipažinti su V. B. asmens duomenimis, jei pareiškėja iki 2018 m. vasario 22 d. pateiks papildomą informaciją, nurodytą 2018 m. vasario 9 d. rašte arba nurodys, kodėl prašomos informacijos pateikti negali. Iki 2018 m. kovo 2 d. negavus prašomos informacijos ir informacijos, kodėl pareiškėja negali pateikti papildomos informacijos, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 47 straipsnio 2 ir 3 dalimis, VDAI priėmė Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, pareiškėjai nepateikus informacijos, ar Gimnazija pateikė atsakymus į pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. birželio 2 d. kreipimusis ir, jei taip, tai kada, kokiu būdu bei pateiks gautų atsakymų kopijas; jei Gimnazija nepateikė atsakymų į pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. birželio 2 d. kreipimusis, paaiškins kodėl pareiškėja Skunde nurodo, kad į Gimnaziją kreipėsi 2018 m. sausio 26 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. sausio 7 d. ir ankstesnių datų prašymais ir tik į šiuos prašymus negavo atsakymų; pateiks visas 2017 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjant su Gimnazija pareiškėjos siųstų ir iš Gimnazijos gautų elektroninio pašto pranešimų kopijas, kuriuose matytųsi elektroninio pašto pranešimo tekstas, iš kokios, į kokią elektroninio pašto dėžutę ir kada (metai, mėnuo, data, laikas) buvo siųstas elektroninio pašto pranešimas ir jų techninius aprašus, kuriuose būtų matyti: šių pranešimų siuntėjų IP adresai, t. y. pareiškėjai nepateikus skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimo, jų padarymo laiko ir aplinkybių, skundo tyrimas VDAI buvo neįmanomas, nes nėra įmanoma tirti skundą, kai nėra aišku, dėl ko konkrečiai yra skundžiamasi.

Teismo posėdžio metu atsakovės VDAI atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl VDAI Sprendimo, kuriuo pareiškėjos Skundas nebuvo tiriamas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su Skundu kreipėsi į VDAI. Skunde atsakovei pareiškėja nurodė, kad Gimnazija nepateikia mokyklinių žiniaraščių kopijų, atsisakė vykdyti Smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti mažametį pareiškėjos sūnų nuo tėvo, pažeidinėja Jungtinių Tautų Vaiko Teisių konvenciją, nelaikė pareiškėjos žmogumi, pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl prašė, kad atsakovė įpareigotų Gimnaziją pateikti reikalaujamus duomenis. (b. l. 10).

VDAI 2018 m. sausio 24 d. surašė raštą Nr. 2R-544(2.13.) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“. Atsakovė paprašė pareiškėjos patikslinti Skunde nurodytas aplinkybes, t. y. 1) nurodyti, kada (nurodant metus, mėnesį, dieną), kokiu būdu (pvz., raštu, elektroninio pašto pranešimu (pasirašytu arba nepasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu) ir pan.) ji kreipėsi į Gimnaziją dėl sūnaus mokyklinių žiniaraščių kopijų ar kitų jo asmens duomenų gavimo bei pateikti konkrečiai šio prašymo, t. y. prašymo, į kurį Gimnazija nepateikė atsakymo, kopiją; 2) tuo atveju, jei Gimnazija visgi pateikė atsakymą į aukščiau nurodytą prašymą, tačiau netenkina Gimnazijos atsakymas, prašė pateikti atsakymo kopiją bei nurodyti, kokiu konkrečiai būdu (ko konkrečiai pareiškėjai nepateikdama) Gimnazija pažeidė pareiškėjos teises, numatytas ADTAĮ; 3) nurodyti, ar nėra apribotos tėvystės (motinystės) teisės sūnaus atžvilgiu. Nurodė, jog nepateikus prašomos informacijos nurodytu laiku, vadovaujantis ADTAĮ 47 straipsnio 3 dalimi, skundas bus paliktas nenagrinėtu (b. l. 30–31).

2018 m. vasario 7 d. atsakovė gavo pareiškėjos raštą „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame pareiškėja nurodė, jog į Gimnaziją kreipėsi 2018 m. sausio 26 d. su prašymu, pasirašytu elektroniniu parašu, dėl realios grėsmės sūnaus gyvybei, dėl mokyklinių žiniaraščių pateikimo, dėl prisijungimo prie dienyno, tačiau atsakymo negavo; kreipėsi 2017 m. rugsėjo 20 d., pranešdama apie realią grėsmę sūnaus gyvybei bei prašė pateikti žiniaraščių kopijas; kreipėsi 2016 m. sausio 7 d. su prašymu, pasirašytu skanuotu parašu, prašydama pateikti žiniaraščių kopijas. Pareiškėja taip pat nurodė, jog motinystės teisės nėra apribotos.

2018 m. vasario 9 d. atsakovė gavo pareiškėjos raštą, kuriame nurodoma, jog 2018 m. vasario 7 d. gavo iš Gimnazijos vieno semestro suvestinę, o kitų suvestinių negavo.

VDAI 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2R-980(2.13.) dar kartą pareiškėjai pranešė, kad prie skundo pridėjo 2018 m. sausio 26 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2016 m. sausio 7 d. elektroninio pašto pranešimų, siųstų Gimnazijai, kopijas, taip pat 2017 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimo su Gimnazija dalinę kopiją, kurioje nesimato Gimnazijos atsakymų į pareiškėjos kreipimusis. Siekiant patikslinti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei skundo apimtį, paprašė, ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 22 d., nurodyti: 1) ar Gimnazija pateikė atsakymus į pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. birželio 2 d. kreipimusis ir, jei taip, tai kada (nurodant metus, mėnesį, dieną), kokiu būdu bei pateikti gautų atsakymų kopijas; 2) jei Gimnazija nepateikė atsakymų į pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. birželio 2 d. kreipimusis, prašė paaiškinti, kodėl skunde pareiškėja nurodė, kad į Gimnaziją kreipėsi 2018 m. sausio 26 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. sausio 7 d. ir ankstesnių datų prašymais ir tik į šiuos prašymus negavo atsakymų; 3) pateikti visas 2017 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjant su Gimnazija pareiškėjos siųstų ir iš Gimnazijos gautų elektroninio pašto pranešimų kopijas, kuriose matytųsi elektroninio pašto pranešimo tekstas, iš kokios, į kokią elektroninio pašto dėžutę ir kada (metai, mėnuo, data, laikas) buvo siųstas elektroninio pašto pranešimas ir jų techninius aprašus, kuriuose būtų matyti šių pranešimų siuntėjų IP adresai, arba nurodyti, kodėl šios informacijos pateikti negali. Išaiškino, jog nepateikus prašomos informacijos nurodytu laiku, vadovaujantis ADTAĮ 47 straipsnio 3 dalimi, skundas dalyje dėl Gimnazijos veiksmų, galimai neįgyvendinant pareiškėjos, kaip duomenų subjekto – V. B., atstovės pagal įstatymą teisės susipažinti su asmens duomenimis, bus paliktas nenagrinėtu.

VDAI 2018 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą „Dėl A. I. 2018 m. sausio 18 d. skundo dalyje dėl Kauno J. P. II gimnazijos veiksmų, galimai neįgyvendinant jos, kaip duomenų subjekto – V. B., atstovės pagal įstatymą teisės susipažinti su V. B. asmens duomenimis“ Nr. 3R-92 (2.13-1.) (b. l. 54–55).

Pareiškėja, nesutikdama su VDAI Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti VDAI jos Skundą išnagrinėti iš esmės (b. l. 74–75).

ADTAĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų skundo tyrimui, reikalavimas iš pareiškėjo turi būti teisėtas ir motyvuotas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymu privalo pateikti dokumentus ir informaciją per prašyme nurodytą terminą. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš pareiškėjo galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą, o 3 dalis nustato, kad jeigu pareiškėjas nepateikia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašomų dokumentų ir informacijos, be kurių neįmanomas skundo tyrimas, skundas netiriamas.

Byloje nustatyta, kad VDAI, gavusi pareiškėjos Skundą, nusprendė, jog pareiškėja turi patikslinti Skunde nurodytas aplinkybes, t. y. 1) nurodyti, kada (nurodant metus, mėnesį, dieną), kokiu būdu (pvz., raštu, elektroninio pašto pranešimu (pasirašytu arba nepasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu) ir pan.) ji kreipėsi į Gimnaziją dėl sūnaus mokyklinių žiniaraščių kopijų ar kitų jo asmens duomenų gavimo bei pateikti konkrečiai šio prašymo, t. y. prašymo, į kurį Gimnazija nepateikė atsakymo kopiją; 2) tuo atveju, jei Gimnazija visgi pateikė atsakymą į aukščiau nurodytą prašymą, tačiau netenkina Gimnazijos atsakymas, prašė pateikti atsakymo kopiją bei nurodyti, kokiu konkrečiai būdu (ko konkrečiai pareiškėjai nepateikdama) Gimnazija pažeidė pareiškėjos teises, numatytas ADTAĮ; 3) nurodyti, ar nėra apribotos tėvystės (motinystės) teisės sūnaus atžvilgiu, arba nurodyti, kodėl prašomos informacijos pateikti negali.

Pareiškėja 2018 m. vasario 7 d. pateikė atsakovei raštą, tačiau visos prašomos informacijos nepateikė, todėl VDAI pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama paaiškinti aplinkybes bei pateikti papildomą rašytinę medžiagą, t. y. 1) ar Gimnazija pateikė atsakymus į pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. birželio 2 d. kreipimusis ir, jei taip, tai kada (nurodant metus, mėnesį, dieną), kokiu būdu bei pateikti gautų atsakymų kopijas; 2) jei Gimnazija nepateikė atsakymų į pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. birželio 2 d. kreipimusis, prašė paaiškinti, kodėl skunde pareiškėja nurodė, kad į Gimnaziją kreipėsi 2018 m. sausio 26 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. sausio 7 d. ir ankstesnių datų prašymais ir tik į šiuos prašymus negavo atsakymų; 3) pateikti visas 2017 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjant su Gimnazija pareiškėjos siųstų ir iš Gimnazijos gautų elektroninio pašto pranešimų kopijas, kuriose matytųsi elektroninio pašto pranešimo tekstas, iš kokios, į kokią elektroninio pašto dėžutę ir kada (metai, mėnuo, data, laikas) buvo siųstas elektroninio pašto pranešimas ir jų techninius aprašus, kuriuose būtų matyti šių pranešimų siuntėjų IP adresai, arba nurodyti, kodėl šios informacijos pateikti negali.

ADTAĮ 43 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus skundui, t. y. skunde turi būti nurodyta adresatas – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (1 punktas); pareiškėjo vardas, pavardė, adresas ir pareiškėjo pageidavimu – jo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas (2 punktas); skundžiamo duomenų valdytojo pavadinimas arba vardas, pavardė, buveinės, gyvenamosios arba duomenų tvarkymo vietos adresas (3 punktas); skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės (4 punktas); pareiškėjo prašymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (5 punktas); skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas (6 punktas). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad prie skundo gali būti pridedami turimi įrodymai ar jų aprašymas.

Iš paminėtos įstatymo nuostatos matyti, jog pareiškėja, teikdama skundą atsakovei, turėtų ne tik įvardinti instituciją (nagrinėjamu atveju), tačiau turėtų pateikti ir skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimą, jų padarymo laiką ir aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja turėtų patikslinti Skunde nurodytas aplinkybes, t. y. patikslinti skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimą, jų padarymo laiką, nes Skunde bei teikiant papildomus paaiškinimus nurodyti kreipimaisi į Gimnaziją nesutampa, pateikta tik 2017 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimo su Gimnazija dalinė kopija, kurioje nesimato Gimnazijos atsakymų į pareiškėjos kreipimusis. Taigi, pritartina atsakovės pozicijai, jog skundo tyrimas nėra įmanomas, kuomet iš Skundo nėra aišku, dėl ko konkrečiai yra skundžiamasi.

Pareiškėja atsakovei prašomos papildomos informacijos nepateikė, aplinkybių nepatikslino, kaip ir nenurodė, kodėl papildomos informacijos pateikti negali, todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į surinktus duomenis, pareiškėjos pateiktą informaciją, daro išvadą, jog atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas Sprendimą panaikinti atmestinas.

Teismas daro išvadą, kad antras pareiškėjos reikalavimas, t. y. įpareigoti atsakovę VDAI išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 18 d. skundą, yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti VDAI Sprendimą. Teismui konstatavus, kad VDAI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę VDAI išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 18 d. skundą.

Pareiškėja, be to, prašė teismo priteisti neturtinę žalą, nes VDAI visus prašymus sprendžia be jokio jautrumo, nors žino, kad mažametis vaikas yra prekybos žmonėmis auka, kuris kankinamas, smaugiamas. Atsakovės pareiga yra atstatyti teisingumą, padedant atskirti mažametį nuo pavojingų veiksmų ir skubiai jį grąžinti pareiškėjai.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos institucijos (VDAI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad VDAI veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. I. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėMargarita Stambrauskaitė