- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-12
- Bylos Nr.
- 2-430/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daigilė“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Daigilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Daigilė“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-536-59/2008 pagal ieškovo bendros Lietuvos Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Daigilė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BĮ UAB „Azovlitas“, kaip atsakovo UAB „Daigilė“ kreditorius, kreipėsi į teismą ir prašė iškelti šiai bendrovei bankroto bylą, o įmonės administratoriumi skirti S. G. . Nurodė, kad ieškovas atsakovui 2006 m. spalio 30 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija AK06 Nr.1260, reikalaudamas iki 2006 m. lapkričio 4 d. sumokėti 34 307,17 Lt už metalo konstrukcijas. Atsakovas dalį sąskaitos apmokėjo, liko skolingas 26 920,74 Lt ir šios skolos negrąžino net gavęs reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus ir įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas laikė, jog ši aplinkybė yra pagrindas reikalauti, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi UAB „Daigilė“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė ieškovo pasiūlytą S. G. . Remdamasis pažyma, gauta iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus konstatavo, jog atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus šiai institucijai paskutinį kartą pateikė 2007 metais už 2006 metų ataskaitinį laikotarpį. Remdamasis bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nustatė, jog turtas sudaro 4 013 710 Lt, mokėtinos sumos 3 116 699 Lt, praėjusiais metais įmonės turtas sudarė 3 885 498 Lt, o įsipareigojimai 2 869 738 Lt. Pagal bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. pelno ataskaitos duomenis, įmonė dirba nuostolingai. Teismas nurodė, kad naujesnių duomenų atsakovas nepateikė, o turimi dokumentai patvirtina, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, neturi pakankamai turto įsiskolinimams padengti. Teismas konstatavo, jog tai patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Minėtų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pirmu punktu teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Daigilė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, kai yra teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Teismas įmonės nemokumą nusistatinėjo remdamasis UAB „Daigilė“ finansinės atskaitomybės dokumentais už 2006 metus, tačiau šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra visiškai pasikeitusi. Teismas 2008 m. sausio mėnesį buvo įpareigojęs jį pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 metus, tačiau šie dokumentai per teismo nustatytą terminą nebuvo pateikti, kadangi Pelno mokesčio įstatyme yra numatytas terminas šiuo dokumentus paruošti iki einamųjų metų spalio 1 d. už praeitus veiklos metus. Atsakovas nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai parodo, kad įmonė vykdo savo ūkinę veiklą ir gali įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasirinko griežčiausią sankciją. Teismas turėjo taikyti alternatyvų būdą ir įpareigoti atsakovą parduoti dalį turto ir grąžinti skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bendra Lietuvos ir Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi teisę esant bent vienai iš Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1-3 punktuose numatytų sąlygų. Įstatymas tokio kreipimosi neriboja nei skolos dydžiu, nei pareiga rinktis švelnesnes sąlygas. Be to, atsakovas buvo įspėtas, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nutarties priėmimo dieną skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, atsakovas jos nesumokėjo, jo įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo metu egzistavo Įmonių bankroto įstatyme numatytas nemokumo pagrindas. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas negalėjo per teismo nustatytą terminą pateikti teismui finansinės apskaitos dokumentus, nes buvo nustatytas ypatingai trumpas laikas jiems parengti. Šie dokumentai turėjo būti paruošti iki 2008 m. balandžio 30 d., tačiau tai nebuvo padaryta dėl atsakovo aplaidumo. CPK normos įpareigoja šalis elgtis rūpestingai ir laiku pateikti teismui nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovas šių reikalavimų neįvykdė ir informacijos apie įmonės finansinę padėtį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (- ams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (- iams), kad negali atsiskaityti ir (ar) neketina vykdyti savų įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės finansinė būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (- iais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto teisės aktų ar tarpusavio susitarimų, arba praėjus terminui kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, jei sutartyje nebuvo numatytas prievolės įvykdymo terminas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ( ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo bei bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis, privalo išanalizuoti jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, rėmėsi atsakovo finansinės apskaitos dokumentais už 2006 metus ir, analizuodamas pateiktus duomenis, nurodė, kad įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 8 punktą įmonė yra laikoma nemoki ne tada, kai jos įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, o tada, kai įmonė tris mėnesius po termino įvykdyti piniginę prievolę jos neįvykdo ir šios prievolės ar prievolių suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vadinasi įmonė laikoma nemokia tik tada, kai jos pradelstos skolos, o ne visos skolos, sudaro pusę į balanso įrašyto turto vertės.
Iš teismui pateikto balanso už 2006 metus matyti, kad įmonės turtas minėtais metais sudarė 4 013 710 Lt, mokėtinos sumos tais metais sudarė 3 616 699 Lt, tačiau byloje nėra duomenų, kad balanse nurodytų skolų (3 616 699 Lt) mokėjimo terminas yra pasibaigęs. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra padavęs tik vienas iš kreditorių, tai yra ieškovas šioje byloje, kurio reikalavimo suma, jo teigimu, sudaro 34 307,17 Lt. Daugiau kreditorių reikalavimų atsakovui nepareiškė. Kadangi reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tik vienas iš kreditorių, kurio reikalavimo suma nesudaro pusės į balansą įrašyto įmonės turto vertės, o duomenų apie kitas pradelstas skolas byloje nėra, teismas neturėjo pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad ši įmonė yra nemoki ir kelti jai bankroto bylą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovas šį teismo įpareigojimą gavo 2008 m. kovo 10 d., tačiau iki bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo duomenų nepateikė. Kolegija pažymi, kad toks atsakovo elgesys yra netoleruotinas ir teismas galėjo spręsti klausimą dėl proceso įstatyme numatytų priemonių taikymo už teismo įpareigojimų nevykdymą (CPK 189 straipsnio 2 dalis, 193 straipsnis). Pažymėtina tai, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio pirmosios dalies naujoje redakcijoje įmonės vadovui už minimų teismo įpareigojimų nevykdymą numatyta priemonė – iki 10 tūkstančių litų bauda (Žin., 2008, Nr.: 65- 2456).
Kaip žinoma, bankroto bylose teismas yra aktyvus, todėl jis turi imtis priemonių, kad būtų nustatyta ar įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, iš tiesų nebėra visavertis ūkio subjektas ir neatsiskaitymas su kreditoriumi yra tiesiogiai susijęs su tokia įmonės būkle, o ne laikinu finansinės padėties pablogėjimu ar vengimu atsiskaityti. Neįsitikinus, kad įmonė yra nemoki, negali būti keliama bankroto byla. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nustatytų, kad įmonė iš tikrųjų yra skolinga ieškovui, tačiau jo ir kitų kreditorių, jeigu tokių yra, reikalavimų suma nesudarytų pusės į balansą įrašyto turto vertės, teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą, o ieškovas turėtų galimybę ginti savo teises, pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įmonės bankroto bylos iškėlimas gali sukelti neigiamas pasekmes tiek pačiai įmonei, tiek kitiems su ja susijusiems asmenims, įvertinusi ieškovo reikalavimo sumą bei byloje esančius dokumentus, priėjo prie išvados, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki, nes šiam klausimui išnagrinėti būtina išsireikalauti daugiau įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėtų pareikalauti iš atsakovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų už 2007 ir 2008 metus apie atsakovo finansinę padėtį ir tik tuomet spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Daigilė“ klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.