Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1 –399-482/2021 proceso Nr. 1-01-1-48205-2020-6

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui, kaltinamajam G. K., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra :

2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.55 val. prie namo Nr. 32, Vytauto gatvėje, Marijampolės m., vairavo automobilį ,,Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kai 18.58 val. alkoholio matavimo prietaisu ,,Drager Alcotest 6810" Nr. ARYE-0398, jam nustatytas 2,76 promilių girtumas.

Kaltinamasis G. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 9 d. neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“. Buvo sulaikytas apie 18.55 val., važiuojant Vytauto gatve Marijampolės mieste. Jam buvo nustatytas 2,76 promilės girtumas. Negali paaiškinti, kodėl vairavo išgėręs. Neplanavo niekur važiuoti tą dieną, bet turėjo automobilį palikti draugui, kad sutvarkytų ir sugalvojo iš vakaro nuvaryti, kad nereikėtų ryte. Jautėsi neblogai, todėl vairavo automobilį. Nėra įpratęs gerti, jis iš viso labai mažai geria, tik per šventes. Gruodžio 9 dieną nebuvo jokios šventės. Baimė, nerimas buvo kažkoks ir todėl išgėrė ir taip viskas įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes nebuvo su advokatais pasitaręs ir jam atrodė, kad geriau teisme duoti parodymus, o ne tyrėjui. Automobilyje buvo rasti du buteliai alkoholinių gėrimų, vienas tuščias, o kitas pilnas. Iš vieno butelio jis gėrė namuose ir po to jį įmetė į automobilį, o kitą butelį norėjo grąžinti atgal į namus, į barą. Norėjo, kad žmona nematytų, kad jis gėrė. Prašė žmonos, kad ji būtų jo laiduotoja. Su žmona turėjo po šio įvykio rimtą pokalbį, jis pasižadėjo iš viso alkoholio nevartoti. Jam žmonos nuomonė labai svarbi. Jam nesmagu prieš šeimą ir pats morališkai blogai jaučiasi dėl to ką padarė. Žmona jam daro didelę įtaką ir jis svarbiausiais momentais su žmona visada tariasi ir jam žmonos nuomonė yra labai svarbi. Nedirba, nes jis turėjo savo įmonę ir paskui keli klientai jam nesumokėjo, po to prasidėjo pandemija ir jis perdavė savo akcijas kitam žmogui ir iš darbo pasitraukė. Ieškojo darbo. Teises praradus situacija dar labiau pablogėjo, kas liečia darbo paieškas. Turi minčių savarankiškai dirbti. Sūnus turi autizmo požymių ir jo uošvis serga. Žinojo, kad jie turi sveikatos problemų prieš sėsdamas už vairo išgėręs, bet tuo momentu apie tai negalvojo. Jis uošvį prižiūri, nes jis pats nevairuoja, o jam reikia ir maisto nupirkti, ir pas gydytojus nuvežti. Sūnų irgi pas gydytojus ir pas psichologą reikia vežioti. Šeimoje yra du automobiliai, bet vienas nevažiuojantis. Sutuoktinė neturi teisės vairuoti ir automobilio nevairuoja. Prieš sėsdamas vairuoti jis buvo išgėręs nepilną butelį degtinės, galėjo 0,4-0,5 litro išgerti. Gėrė vienas namuose ir iš karto sėdo už vairo. Su žmona gyvena jau 27 metus santuokoje. Savo poelgį vertina labai blogai ir labai gailisi. Pasielgė labai neatsakingai ir jam labai gėda. Apie savo padarytą nusikalstamą veiką pirmiausia pranešė žmonai. Žmona buvo labai supykus ir pareiškė jam kelis ultimatumus. Pasižadėjo, kad nevartos alkoholio. Ji paskui atlyžo, kai pažadėjo iš viso nevartoti alkoholio. Dabar gauna 256 eurus neįgalumo pašalpą ir dar gaudavo 400 eurų nedarbingumo išmoką, bet ji vis mažėjo.

Laiduotoja L. K. paaiškino, kad ji labai nusistačiusi prieš alkoholį ir pati iš viso nevartoja alkoholio. Vaikus irgi taip auklėja, kad nevartotų svaigalų. Negali patikėti, kad vyras galėjo taip pasielgti. Ji pati dirba vaistinėje. Pasikalbėjo su vyru ir jis labai gailisi ir jam pasižadėjo iš viso nevartoti alkoholio. Ji neteista, nebausta už administracinių nusižengimų padarymą. Su vyru santuokoje gyvenama 27 metus. Ji vyrui visada turėjo įtakos. Vyrui sveikata paskutiniu metu labai „sušlubavo“, jis neteko darbo ir matomai todėl taip pasielgė. Ji labai gerai sutaria su vyru, nes jis geras žmogus. Smerkia jo tokį elgesį. Tą dieną ji dirbo popietinėje pamainoje. Gruodžio 9 diena buvo pirmas kartas, kad vyras išgėrė be jokios progos. Prašo teismo lesti už jį laiduoti. Šiuo metu gyvena iš jos atlyginimo. Vyras visada dirbdavo ir tik dabar laikinai nedirba. Vyras ieškosi darbo ir dirbs. Apie šio nusikaltimo aplinkybes žino tik iš vyro pasakojimo. Ji nežinojo, kad vyras buvo gėręs ir vairavo išgėręs. Jai pats vyras paskambino ir pasakė, kad jį sulaikė išgėrusį. Ji buvo šoke dėl tokio jo poelgio. Sutuoktinis grįžo apie pusę dešimtos vakaro. Kalbėjosi su juo kitos dienos rytą. Klausė, dėl ko jis taip padarė, bet vyras pasakė, kad nežino. Pokalbis buvo labai ilgas. Ji tikrai darys teigiamą poveikį vyrui. Nuolat su juo kalbasi ir kalbės, prižiūrės, kad alkoholio nebūtų namuose. Čia jo vienkartinis poelgis. Vyras sportuoja, jie kartu vaikščioja, daro išvykas kartu su vaikais. Anksčiau jis nelabai eidavo pasivaikščioti kartu.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

2020-12-09 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2020-12-09, apie 18:55 val. Vytauto g. 32 Marijampolė, Marijampolės apskr. VPK Reagavimo skyriaus patruliai sustabdė automobilį ,,Toyota Avensis" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K., gim. 1971-02-14. Vairuotojui atlikus pirmą blaivumo patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810" Nr. ARYE-0398, sertifikato patikros Nr. 1360565, 18:58 val. nustatytas 2,76 prom. (sunkus) girtumas, tuo pačiu prietaisu atlikus pakartotinį patikrinimą 19:15 val. nustatytas 2,99 prom. girtumas. Tyrimas pradėtas pagal 281¹ str. 1 d. (b.l.8).

2020-12-09 Marijampolės apskrities VPK patrulės R. S. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad patruliuojant kartu su P. T. 2020-12-09 apie 18.50 val. Vaičaičio gatvėje, Marijampolėje, buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, nustatyta, jog jį neblaivus vairavo G. K., gim. 1971-02-14. Vairuotojui pirmu tikrinimu nustatytas 2,76 promilių girtumas, antru patikrinimu 2,99 promilių girtumas. Vairuotojo blaivumo patikrinimas fiksuotas "Body" kameromis Nr. BOF1EC60202A2, BOF1EC5F87B8 (b.l. 12).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Vytauto g. 32, Marijampolė bei lengvasis automobilis "Toyota Avensis" v/n (duomenys neskelbtini) Automobilyje po vairuotojo sėdyne buvo rasti du alkoholinių gėrimų buteliai, t.y. pilnas "Stumbras Vodka" 0,7 l talpos butelis ir tuščias "Karvedys Vodka" 0,7 talpos butelis (b.l. 13-14).

2020-12-09 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020-12-09 G. K. 18.58 val. alkotesteriu "Alcotest 6810 ARYE-0398" nustatytas 2,76 promilių girtumas, o 19.15 val. nustatyta 2,99 promilių girtumas. Fiksuota, jog nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendros būklės įvertinimas: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Su tikrinimo rezultatais sutiko (b.l. 33).

Transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. E 836584 nustatyta, jog automobilio "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini) savininkas G. K. (b.l. 41).

2020-12-21 Apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo atlikta "Body" kamerų Nr. B0F1EC6020A2 ir Nr. B0F1EC5F87B8, buvusių ant patrulių tarnybinių rūbų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše 2020_1209_185714_002.MP4 matyti kai policijos pareigūnai sustabdo "Toyota Avensis" automobilį, kuriame už vairo sėdi vyras, pareigūnas priėjęs prie automobilio pasisveikina, pasako savo pareigas bei pavardę "Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis T." bei paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kol vyras ieško dokumentų pareigūnas paklausia "kur vykstat?", vyras atsako, jog važiuoja pasiimti vaiką. Pareigūnas paklausia, ar vyras nėra vartojęs alkoholio, vyras atsako, jog ne. Tuomet pareigūnas paklausia, "kodėl važiuoja pusiau prieš eismą". Vyras paklausia, kur jis važiavo prieš eismą? Pareigūnas pasako, jog Vaičiaičio gatvėje jis važiavo prieš eismą. Vyras ieško dokumentų, tačiau jų neranda. Tuomet prie automobilio prieina pareigūnė ir atsineša alkotesterį, kurį perduoda kolegai, šis vairuotojui paduoda supakuotą alkotesterio antgalį, kurį liepia išsilupti ir sako, jog patikrins blaivumą. Vairuotojas išsilupa alkotesterio antgalį, kuris įdedamas į prietaisą ir jam nustatomas blaivumas. Pareigūnas vairuotojui aiškina, jog jį stabdė Vaičaičio gatvėje, bet jis nestojo, tuomet buvo stabdomas Vytauto gatvėje, kur taip pat sustojo ne iškarto. Policijos pareigūnas vairuotojui pasako, kad alkotesteris rodo, jog jo neblaivumas 2,76 promilės ir parodo alkotesterio rodmenis. Tuomet liepia užgesinti automobilio variklį bei liepia atiduoti jam automobilio užvedimo raktelį, taip pat paprašo, jog paieškotų kokį nors asmens dokumentą. Iš antros "Body" kameros tuo pačiu metu užfiksuota, jog sustabdyto automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat iš užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kaip pareigūnė į tarnybinį automobilį nueina pildyti dokumentų, bei nusineša vairuotojo pateiktą vairuotojo pažymėjimą, kuriame yra parašyta vardas ir pavardė " K. G.". Pareigūnas T. vairuoto klausia: "Tai prieš kiek laiko vartojote alkoholio, G.". G. K. atsako, jog nežino, gal vakar. G. K. paprašoma išlipti iš automobilio, pasako, kad bus patikrinama bendra jo būklė, liepiama paeiti tiesia linija ir pan. Taip pat su juo kalbama kiek laiko jis vartojo alkoholį, jis sako, jog vakar ir prieš tai kelias dienas, tačiau šiandien jis alkoholio nevartojo. Pareigūnas G. K. paaiškina, kad po 15 min. bus atliktas pakartotinis pūtimas girtumui nustatyti, todėl pasiūlo jam atsisėsti į savo automobilį, jog nesušaltų. Vėliau vairuotojui G. K. duodama pasirašyti dokumentai, įteikiamas šaukimas, taip pat duodama knyga, jog jis pasirašytų, kad buvo alkotesteriu nustatytas jam neblaivumas. G. K. paklausia ar dar galės kartą pūsti, tačiau pareigūnas pasako, jog jis jau du kartus pūtė, kaip nustatyta įstatyme, tačiau jo girtumas didėja ir dar kartą paklausia ar jis tikrai šią dieną nėra vartojęs alkoholio. G. K. pasako, jog tik vakar. Pareigūnas pasako, jog G. K. parveš namo, kad kas neatsitiktų (b.l. 43-44).

G. K. pagal įteiktą pranešimą apie įtarimą kaltę pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (b.l. 70).

R. S. apklausta kaip liudytoja parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausia patrule. 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.50 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. T. pagal nustatytą maršrutą Marijampolėje. Patruliuojant P. V. gatvėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį pradėjo stabdyti P. V. gatvės gale, ties sankryža su Vytauto gatve, tačiau minėtas automobilis sustojo tik Vytauto gatvėje. Priėjus prie automobilio matė, jog jame sėdi tik vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su automobilio vairuotoju jis kalbėjo nerišliai, akys buvo paraudę, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, pagal kurį paaiškėjo, jog jis yra G. K.. Vairuotojo paklausė, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad šią dieną alkoholio vartojęs nėra. G. K. buvo pasiūlyta alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumą. Vairuotojui sutikus, jam buvo patikrintas blaivumas, prietaisas nustatė sunkų girtumo laipsnį, kiek tiksliai buvo promilių neatsimena. Su prietaiso parodymais ir su padarytu pažeidimu vairuotojas sutiko ir paaiškino, kad alkoholinius gėrimus buvo gėręs kelias dienas. Vairuotojui buvo pasiūlyta paeiti tiesia linija ir pirštu pataikyti į nosies galiuką, tačiau jis tiesia linija nepaėjo ir negalėjo pirštu pataikyti į nosies galą. Praėjus 17 min. vairuotojui alkoholio matavimo prietaisu buvo pakartotinai patikrintas blaivumas, tačiau prietaisas parodė sunkų girtumo laipsnį, tikslių promilių neprisimena. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko (b.l. 29-30).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.55 val. prie namo Nr. 32, Vytauto gatvėje, Marijampolės m., vairavo automobilį ,,Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kai 18.58 val. alkoholio matavimo prietaisu ,,Drager Alcotest 6810" Nr. ARYE-0398, jam nustatytas 2,76 promilių girtumas, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai žmonai L. K., kuri sutinka ir prašo būti laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika, anksčiau nėra teistas ir nėra pradėtų jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų ( b.l. 61). Vadinasi, kaltinamasis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino padaręs.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Bylos duomenimis kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, parodymus duoti atsisakė ( b.l. 70). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo poelgio, kritiškai jį vertino. Ikiteisminio tyrimo duomenimis kaltinamasis sulaikytas policijos pareigūnų nurodė kitokias aplinkybes dėl savo gėrimo ir važiavimo. Be to, neblaivumo akte užfiksuota, kad kaltinamojo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendros būklės įvertinimas: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamajam girtumą, į jo būseną sulaikymo metu, į jo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad kaltinamojo kaltės pripažinimas ir išsakytas gailestis yra deklaratyvūs. Kaltinamasis prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius parodymus, savo elgesiu nekėlė jokių kliūčių procesui, ne kartą išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, nemenkino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Tai, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, rodo ir bylos medžiaga – jis anksčiau neteistas.

Todėl teismas laiko, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, žala nepadaryta. Todėl yra ir trečioji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Kaip jau anksčiau minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas ( b. l. 61), baustas 2021-01-13 administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ANK) 416 straipsnio 3 dalį - vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/val. greitį 26 km/val., važiavo 116 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą, paskirtą 15 eurų baudą sumokėjo 2020-12-12 ( b.l. 64), charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 116-119). Teismas neteikia svarbesnės reikšmės pateiktoms charakteristikoms, kadangi tai daugiau subjektyvi fizinio asmens nuomonė apie kaltinamąjį, charakteristikose nėra nurodytas darbo laikotarpis, darbo funkcijos, tačiau jų turinys ir nesant neigiamų aplinkybių, leidžia teismui kaltinamąjį charakterizuoti teigiamai.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų argumentų visumą, teismas daro išvadą, kad G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, jo polinkio pažeidinėti įstatymus teismas neįžvelgė. Todėl yra ketvirtoji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Kaltinamasis laiduotoja prašo skirti sutuoktinę L. K. ( b.l. 101-110). L. K. prašo perduoti jai pagal laidavimą kaltinamąjį G. K. ( b.l. 111-112).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. K. neteista ( b.l. 114), nebausta už administracinių nusižengimų padarymą ( b.l. 113), dirba ir darbdavio (duomenys neskelbtini) filialas Nr. (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (b.l. 115).

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į laiduotojos paaiškinimus bei ją charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, neskiriant užstato, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai L. K. dviejų metų laikotarpiui. Teismas laiko, kad laiduotoja yra vertas pasitikėjimo asmuo, ji turi ir turės teigiamos įtakos kaltinamajam.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės-automobilio konfiskavimo, kaip vienintelio esančio šeimoje, atsižvelgiant į kaltinamojo teigiamas charakteristikas, turtinę padėtį, neįgalumą, sergančius artimuosius, prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės –uždraudimo naudotis specialia teise arba nustatyti minimalų atėmimo teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą -1 metus, atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržu, turėdamas privalomąjį draudimą, įsijungęs šviesas, praėjęs privalomąją techninę apžiūrą, žala nebuvo padaryta, važiavo ne ilgą atstumą, kada eismas nebuvo intensyvus.

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje-turto konfiskavimo :

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį ,,Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas yra G. K.. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam priklausanti transporto priemonė automobilis ",,Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Bylos duomenimis automobilio vertė 3130 eurų ( b.l. 48).

Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, kaltinamajam priklausantis automobilis ,,Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), saugomas kaltinamojo (b.l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-218-648/2018, 2 K-14-511/2018, 2 K-114-1073/2018). Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo neįgalumo, turtinės padėties, sergančių artimųjų ir kt. egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą ir buvo kaltinamajam žinomos. Be to, teismas laiko, kad kaltinamojo neįgalumas bei jo finansinė padėtis nesuderinami su jo girtavimu. Todėl kaip jau minėta, nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima neskirti automobilio konfiskavimo.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ( iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai.

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, skyrimo ir konkretaus termino nustatymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis tokia teise, nustatytą neblaivumą.

Bylos duomenimis kaltinamasis baustas 2021-01-13 administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį - vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/val. greitį 26 km/val., važiavo 116 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą, paskirtą 15 eurų baudą sumokėjo 2020-12-12 ( b.l. 64). Taip pat kaltinamasis 2020-12-09 apie 18.55 val. Vytauto gatvėje, Marijampolės m., tai yra miesto vienoje iš pagrindinių gatvių, vairavo automobilį ,,Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,76 promilių girtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad po 17 minučių policijos pareigūnas kaltinamajam nustatė jau 2,99 promilių girtumą ( b.l. 12), pagal neblaivumo akte užfiksuotus duomenis buvo nustatyta, kad kaltinamojo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, bendros būklės įvertinimas: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir tik policijos pareigūnų dėka jis vairavo transporto priemonę ne ilgą atstumą.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad automobilį vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržu, turėdamas privalomąjį draudimą, įsijungęs šviesas, praėjęs privalomąją techninę apžiūrą, žala nebuvo padaryta, neturi reikšmės, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi sutinkamai su Kelių eismo taisyklių reikalavimais draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, taip pat vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), taip pat numatyta, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

Tokiu būdu kaltinamojo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, tai yra vairuotojų pareigos, numatytos Kelių eismo taisyklėse, kurių nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Todėl atsižvelgus į į kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, į tai, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka eismo įvykio metu kaltinamasis nesusižalojo pats ir nesužalojo kitų asmenų, teismas skiria kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise: vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Toks terminas yra tinkamas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), padarius nusikaltimą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius – nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis baudžiamojoje byloje 2 K–85/2010).

Paskyrus kaltinamajam dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, skirti kaltinamojo prašomą baudžiamojo poveikio priemonę –įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra pagrindo.

Sutinkamai su BK 40 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Sutinkamai su to paties straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Tokiu būdu, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebus besąlygiškas veiksmas ir priklausys nuo asmens, kuriam jis taikytas, savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Numatytos BK 40 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje pasekmės, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąjį ir bus pakankama jo nubaudimo priemonė, o tuo pačiu bus užtikrintas visuomenės saugumas.

Kaltinamajam 2020-12-16 skirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės –draudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas skaičiuojamas nuo 2020-12-16, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikinama (b.l. 73-74, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

2020-12-10 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui "Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-78), kurio terminas pratęstas 2021-03-04 nutarimu iki 2021-06-10 ( b.l. 87).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl minėto automobilio konfiskavimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, automobilio "Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) grąžinto G. K. (b.l. 83), klausimas išspręstas; du buteliai: "Stumbras Vodka", "Karvedys Vodka", saugomi Marijampolės AVPK (b.l. 51-52), sunaikinami kaip menkavertis turtas, G. K. vairuotojo pažymėjimas voke, esantis proceso dalyvių asmens duomenų segtuve, perduotinas institucijai, suteikusiai specialią teisę : VĮ “Regitra” (BPK 139 straipsnio 3 dalis, 342 straipsnio 4 dalies 6 punktas ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti G. K. laiduotojai sutuoktinei L. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą dviejų metų terminui be užstato.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje –uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti G. K. vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, skaičiuojant terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo 2020-12-16.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje- turto konfiskavimą ir šio straipsnio 2 dalimi konfiskuoti automobilį "Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą G. K..

Paskirtą kardomąją priemonę, įsiteisėjus nuosprendžiui, specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.

2021-03-04 prokuroro nutarimu G. K. skirtą ir pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant nuosavybės teises į transporto priemonę automobilį "Toyota Avensis" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2021-06-10, palikti galioti iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, du butelius "Stumbras Vodka", "Karvedys Vodka", saugomus Marijampolės AVPK, sunaikinti kaip menkavertį turtą, G. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ “Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.