Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1159-524/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-01
Bylos Nr.
2S-1159-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“
Ieškovas
J. S. S.
Atsakovas
Giedriaus Mazurkos personalinei įmonei „Mados oazė“
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1159-524/2009Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorijos124.1; 122.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorės Aldonos Kazimieros Tunik atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorės Aldonos Kazimieros Tunik prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. S. ieškinį atsakovei Giedriaus Mazurkos personalinei įmonei „Mados oazė“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė A. K. Tunik kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-597-642/2008 pagal ieškovo J. S. S. ieškinį atsakovei Giedriaus Mazurkos personalinei įmonei „Mados oazė“ dėl žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė terminą per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nurodė tris proceso atnaujinimo pagrindus, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių juos ir proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 str. 1 d. nurodyto termino skaičiavimas. Pareiškėja pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir grąžino juos pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad pareiškėjai 2009-05-20 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau nė vieno iš nurodytų trūkumų ji neištaisė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė A. K. Tunik prašo panaikinti 2009-06-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-597-642/2008. Nurodo, kad patikslino prašymą, tačiau pirmosios instancijos teismas patikslinto pareiškimo neskaitė ir nevertino. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, neišspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, joje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą turi atitikti šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 str. Šio straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad prie prašymo atnaujinti procesą būtų pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pareiškėjo pareiga ? suformuluoti proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos bus sprendžiama proceso atnaujinimo galimybė tolesnėje proceso atnaujinimo stadijoje, todėl būtent pareiškėjas privalo įrodyti savo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 178 str.). 2009-05-20 nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti konkrečius prašymo atnaujinti procesą trūkumus: pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindus ir proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 str. 1 d. nurodyto termino skaičiavimas. Patikslintame prašyme pareiškėja šių trūkumų nepašalino, o tik pakartotinai išvardijo proceso atnaujinimo pagrindus ir nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.

Proceso atnaujinimo pagrindas yra kitokių dalyvaujantiems byloje asmenims nežinomų faktinių duomenų, apie kuriuos jie nežinojo ir negalėjo žinoti, buvimas bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodo šalies žinomai melagingų paaiškinimų ir dokumentų suklastojimo faktus, tačiau taip teigdama ji privalėjo nurodyti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Civilinėje ir civilinio proceso teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija ir draudimas remtis prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas šioje proceso atnaujinimo stadijoje pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, šią pareigą numato CPK tiek bendrosios (110-115 str.), tiek specialiosios (369-370 str.) normos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino juos padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas, neištaisius trūkumų, laikytinas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija šio pažeidimo nelaiko esminiu proceso teisės normų pažeidimu ir pagrindu naikinti skundžiamą nutartį (CPK 328 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinami CPK 87 str. nustatytais atvejais, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tokį prašymą teikė.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantė grindžia teismo sprendimo neteisėtumą, teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasAlvydas Žerlauskas