- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-174-1076/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00184-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Namavičius
- Kategorijos
- 2.5.11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prokuroro teikimas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-562/2013 baudžiamuoju įsakymu M. O. paskirtos baudos vykdymą nukreipti į byloje paskirtą užstatą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-562/2013 M. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 540 MGL (70 200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir M. O. nustatyta galutinė bausmė 360 MGL (46 800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. O. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (10 parų), kas atitinka 20 MGL dydžio – 2 600 Lt baudą ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis bei nustatyta, kad galutinis mokėtinos baudos dydis yra 340 MGL (44 200 Lt). M. O. kardomoji priemonė užstatas – 20 000 Lt – palikta iki bausmės įvykdymo. Paskirtai 44 200 Lt baudai sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo nustatytas dešimties mėnesių terminas, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. kovo 17 d.
2. Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Ukrainos Respublikos piliečiui M. O. paskirta kardomoji priemonė – 20 000 Lt dydžio užstatas, kurį sumokėjo advokatų profesinė bendrija (toliau – APB) ,,Advokat.lt“.
Šalies argumentai
3. Prokuroras 2024 m. gegužės 30 d. teikimu pirmosios instancijos teismui prašė spręsti klausimą dėl galimybės nukreipti paskirtos bausmės vykdymą į sumokėto užstato sumą bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-562/2013 pateikti vykdyti antstoliui, siunčiat per Lietuvos antstolių rūmus, kadangi jokių duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą ar išieškojimą nėra. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje iki šiol saugoma minėto užstato suma – 5 792,40 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir nuosprendžio įvykdymui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi netenkino prokuroro teikimo ir nuteistąjį M. O. atleido nuo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui; užstatą, kurį už M. O. 2013 m. lapkričio 6 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke įmokėjo advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“, 20 000 Lt (5 792,40 Eur), nutarė grąžinti užstato davėjui advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, juos pervedant į advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamasis įsakymas dėl nuteistajam paskirtos 340 MGL (44 200 Lt) dydžio baudos išieškojimo nebegali būti vykdomas, kadangi šiuo atveju yra suėjęs BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai
5. Prokuroro skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir tenkinti prokuroro prašymą – nukreipti nuteistajam M. O. paskirtą kardomąją priemonę – 5 792,40 Eur užstatą į jam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 340 MGL (44 200 Lt (12 801 Eur)) baudos sumokėjimą.
5.1. Prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad nesant užstato davėjo APB „Advokat.lt“ sutikimo sumokėtą užstato sumą panaudoti baudos apmokėjimui pagal BPK 133 straipsnio 7 dalį, prokuroro prašymas užstato sumą panaudoti baudos vykdymui negali būti tenkinamas. 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu M. O. skiriant kardomąją priemonę – užstatą, tuo metu aktuali baudžiamojo proceso įstatymo redakcija nenumatė pareigos iš užstato davėjo gauti tokį sutikimą. Be to, atveju užstato davėjas iki aptariamo klausimo nagrinėjimo teisme visiškai nesidomėjo pervesto užstato likimu, nepateikė jokių prašymų grąžinti pervestą sumą nuo 2013 m. lapkričio 6 d.; nesutikimas, jog užstatas būtų panaudotas baudos sumokėjimui, buvo gautas tik pastarąjį apklausiant teisme (2024 m. birželio 13 d.), po to kai tapo aišku, kad M. O. paskirtos baudos pagal baudžiamąjį įsakymą savanoriškai nesumokėjo ir nebeliko jokių kitų galimybių išieškoti minėtą sumą priverstine tvarka be baudos nukreipimo į minėtą užstatą.
5.2. Taip pat prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, jog nuteistasis M. O. būtų vengęs baudžiamojo įsakymo vykdymo ar iki sueinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kas reiškia, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga šiuo atveju nebuvo sustojusi ar nutrūkusi. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis M. O. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, buvo supažindintas su prokuroro prašomu baudos dydžiu, tačiau šiuo procesu toliau visiškai nesidomėjo ir per jam nustatytą net 10 mėnesių terminą nesumokėjo paskirtos baudos.
5.3. Vilniaus apygardos teismas siuntė nuteistajam priimtą baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą, taip pat rašytinį įspėjimą dėl įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo su vertimu į rusų kalbą, tačiau teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir bauda nesumokėta. Dokumentai M. O. buvo įteikti 2014 m. vasario 28 d. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir tai, kad priimtas baudžiamasis įsakymas 2014 m. lapkričio mėnesį, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, buvo perduotas priverstinai vykdyti Ukrainos Respublikai, tačiau jokių duomenų apie vykdymo procesą nėra gauta. Pasak prokuroro, akivaizdu, jog nuteistasis M. O. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą bei jo atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo skirta baudos bausmė, taigi akivaizdžiai vengė atlikti jam paskirtą baudos bausmę. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo atveju yra sustojęs. Prokuroro manymu, vadovaujantis teismo pateikta pozicija dėl senaties termino taikymo, susiklostytų ydinga praktika esant situacijai, kai užsieniečiai akivaizdžiai vengiantys atlikti jiems paskirtą baudos bausmę Lietuvos Respublikoje, turėtų galimybę pasinaudoti BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu.
5.4. Prokuroras teigia, kad nėra nustatyta, dėl kokių svarbių priežasčių teismas, po to, kai nuteistasis M. O. savanoriškai nesumokėjo jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos per nustatytą 10 mėnesių terminą ir, taip pat po to, kai iš Ukrainos Respublikos nebuvo gauta jokių duomenų apie vykdymo procesą, nesikreipė dėl baudos priverstinio išieškojimo Lietuvos Respublikoje, nors, pasak prokuroro, tokia pareiga numatyta BPK 342 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
6. Advokatas M. Paukštė atsiliepime į skundą nurodo, kad prokuroras, prašydamas nukreipti nuteistajam M. O. paskirtą 5 792,40 Eur užstatą į jam 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 340 MGL (44 200 Lt (12 801 Eur)) baudos sumokėjimą, išeina už savo pradinio prašymo ribų. Nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl nuteistajam paskirtos baudos nebeįmanoma priverstinai vykdyti pagal vykdomąjį raštą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalį terminas vykdomajam raštui pateikti suėjo 2019 m. kovo 17 d.. Be to, šiuo atveju taikytinas trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, kuris suėjo 2017 m. kovo 17 d. Jokių duomenų byloje, kad nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos būtų padarę naują nusikalstamą veiką, nėra, todėl senaties eiga nėra nutrūkusi ir galimybės nukreipti paskirtos bausmės vykdymą į sumokėto užstato sumą nėra, nes pažeistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas. Taigi nuteistasis pagrįstai atleistas nuo bausmės vykdymo, o užstatas pirmos instancijos teismo grąžintas jį sumokėjusiai Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos skundas tenkinamas iš dalies.
7. Susipažinęs su bylos medžiaga ir proceso dalyvių argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas šioje proceso stadijoje nepagrįstai nutraukė vykdymo procesą dėl baudžiamojo įsakymo įvykdymo senaties. Kadangi teisinės pagalbos prašymas šiuo metu vis dar yra Ukrainos Respublikos žinioje, net nepabandžius gauti duomenų apie šio prašymo likimą ir nepriėmus jokio sprendimo dėl paduoto teisinės pagalbos prašymo, spręsti klausimus, ar suėjo vykdymo senatis senaties terminas, ir ar baudžiamasis įsakymas apskritai vykdytinas Lietuvos Respublikoje, šiuo metu yra per anksti. Tuo pačiu negalima spręsti ir klausimo, ar sumokėtas BPK 133 straipsnio 7 dalies tvarka apskritai gali būti nukreiptas į baudos išieškojimą. Todėl skundžiamos nutarties dalis dėl bausmės vykdymo atleidimo ir užstato grąžinimo naikinama, paliekant sprendimą, kuriuo buvo netenkintas prokuroro teikimas.
8. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis asmeniui taikoma tuo atveju, kai yra šių sąlygų visuma: 1) yra suėjęs nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės; 3) asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 96 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirta baudos bausmė, šis teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 17 d., jame buvo nustatytas dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Teismo baudžiamasis įsakymas, rašytinis įspėjimas dėl įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo nuteistajam M. O. įteikti 2014 m. vasario 28 d. (b. l. 98-100). Nuteistasis baudos per teismo nustatytą terminą nesumokėjo, todėl apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d., tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, baudžiamąjį įsakymą perdavė priverstinai vykdyti Ukrainos Respublikai, su prašymu įvykdyti paskirtą baudą (b. l. 114–121).
10. Skunde prokuroras nurodo, kad bylos duomenimis M. O. buvo įteiktas rašytinis įspėjimas dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo, todėl nuteistajam niekaip nereaguojant, pasak prokuroro, manytina, jog jis vengia atlikti bausmę, taigi senaties eiga sustojo. Pasak apygardos teismo, nesant duomenų apie bylos vykdymo procesą senatis suėjo dar 2017 metais. Teismas taip pat vertino, jog byloje nenustatyta, jog M. O. būtų vengęs bausmės įvykdymo arba padaręs naują nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas iš dalies pritaria prokurorui, kad nuteistojo nereagavimas į gautą įspėjimą dėl baudos sumokėjimo suteikia pagrindo įtarti, jog jis vengė sumokėti paskirtą baudą. Tačiau byloje spręstiniems klausimams dėl senaties eigos reikšminga aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas su teisinės pagalbos prašymu 2015 m. kreipėsi į Ukrainos Respubliką. BVK 8 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis M. O. yra Ukrainos Respublikos pilietis, byloje nėra jokių duomenų, jog Lietuvos Respublikoje yra jo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Pagal šiuo atveju aktualios 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos (toliau - Konvencijos) dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 10 straipsnio 1 dalį vykdymas yra grindžiamas Valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, įstatymais. Pagal Konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, kai bausmę paskyrusi Valstybė yra paprašiusi ją vykdyti, ji jau negali pati pradėti taikyti sankcijos, dėl kurios taikymo ji kreipėsi į kitą Valstybę, nebent vykdymo teisė sugrįžta šio straipsnio 2 dalyje išvardintais pagrindais. Taigi priverstinis bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje, esant šiomis sąlygomis, kitaip negu skunde teigia prokuroras, negalėjo būti pradedamas.
11. BPK 346 straipsnio 3 dalis numato, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. vasario 11 d. išsiuntus teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikai iki prokuroro 2022 m. rugsėjo 12 d. rašto Vilniaus apygardos teismui (b. l. 125) nebuvo aiškinamasi, ar Ukrainos Respublika priėmė kokį nors sprendimą dėl pateikto prašymo, ar joje buvo atlikti kokie nors proceso veiksmai, kaip ir tai, ar nuosprendis dar apskritai gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, šiuo metu nėra aišku, ar baudžiamasis įsakymas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, kaip to prašo prokuroras, taip pat nėra aiški paties nuteistojo padėtis sprendžiant klausimą dėl baudos mokėjimo vengimo. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos taip pat nėra nustatyta, kad vykdymo teisė pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalį sugrįžo Lietuvos Respublikai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apygardos teismas skundžiama nutartimi pernelyg anksti konstatavo suėjus nuosprendžio įvykdymo senatį ir nutraukė bausmės vykdymą. Šioje proceso stadijoje nesant pakankamos informacijos, ar bausmė Lietuvos Respublikoje gali būti vykdoma, BPK 133 straipsnio 7 dalies tvarka negali būti sprendžiamas ir paskirto užstato likimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. gegužės 30 d. teikimo spręsti klausimą dėl galimybės nukreipti paskirtos bausmės vykdymą į sumokėto užstato sumą bei pateikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-562/2013 (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00184-2013-5) vykdyti antstoliui, siunčiat per Lietuvos antstolių rūmus, netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.