- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 1S-199/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- E. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. birželio 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., padarymu.
E. S. kaltinamas tuo, kad jis 2010 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, vakare, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) patalpose esančiame duše, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo būkle, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo mažamečio R. V. gim. (duomenys neskelbtini), valią - liepė apžioti jo lytinį organą ir judinant burną ir liežuvį jį tenkinti, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.
E. S. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2010 m. rugsėjo 27 d.. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi E. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, to paties teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi E. S. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamajam E. S. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog E. S. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą ilgalaikę realią laisvės atėmimo bausmę, E. S. teistas, nevedęs, nedirbo, kaltinamasis nesaistomas jokiais artimesniais šeimyniniais socialiniais ryšiai. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos atsakomybės ir bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis E. S. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti. Kaltinamasis skunde nurodo, kad griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo terminas jam pratęstas visiškai nepagrįstai, išsamiai neįvertinus, ar tų pačių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis ir, ar suėmimu nebus pasiekti akivaizdžiai sunkesni socialiniai – ekonominiai padariniai. E. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad jis yra jauno amžiaus, o dėl šios priežasties jis objektyviai negalėjo dirbti ir tuo labiau sukurti šeimos bei būti saistomas artimais šeimyniniais socialiniais ryšiais. Kaltinamasis pažymi, kad nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas, jis nepadarė, todėl jis neturi jokios priežasties slapstytis nuo teismo, priešingai – jis pats yra suinteresuotas, kad jo nekaltumas būtų kuo greičiau įrodytas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis. E. S. nurodo, kad, nors jis ir buvo teistas, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., yra neįsiteisėjęs. Kaltinamojo teigimu, įvertinus tai, kad jis jau daugiau nei devynis mėnesius yra suimtas, dėl ko neturi galimybės susirasti darbą, tai, jog yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis kokiais nors veiksmais trukdė ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo yra nepagrįsta. E. S. pažymi, jog, sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nepakanka nustatyti vien šios kardomosios priemonės formalaus pagrindo – nusikaltimo sunkumo ir įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, suėmimas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai egzistuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas ir sąlygos.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. S. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiojo R. V. , liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai kaltinti E. S. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu.
Kauno apygardos teismas pratęsė E. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasi bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. S. praeityje teistas du kartus, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. , būdamas jauno amžiaus, ką tik sulaukęs pilnametystės, jau buvo teistas du kartus. Nors asmens ankstesni teistumai yra svarbesnė ir reikšmingesnė aplinkybė sprendžiant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą, kuris šioje baudžiamojoje byloje nenustatytas, tačiau ankstesnis teistumas yra ir viena iš aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d., į kurias teismas turi atsižvelgti, spręsdamas, ar yra pagrįstas manymas, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl, įvertinus tai, jog E. S. , būdamas jauno amžiaus, teistas jau du kartus, visumoje su kitomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis – E. S. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, gyvena tik su motina, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, motinos kaltinamasis neklauso, bėga iš namų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu bei E. S. motinos pritarimu, E. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į Kauno apskrities vaikų socializacijos centrą (t. 1, b. l. 151), minėto centro pateiktoje charakteristikoje E. S. apibūdinamas, kaip nuolat centro taisykles pažeidinėjantis, savavališkai pasišalinantis iš centro, apgaudinėjantis apsaugininkus ir auklėtojas asmuo (t. 1, b. l. 150), E. S. Kauno tardymo izoliatoriaus, į kurį suėjus aštuoniolikai metų jis buvo perkeltas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, direktoriaus charakterizuojamas patenkinamai, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje E. S. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas tris kartus (t. 1, b. l. 163). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, E. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl jauno amžiaus nėra sukūręs šeimos bei dėl suėmimo negali susirasti darbo, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Pratęsdamas kaltinamajam E. S. suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo E. S. skundą atmesti.