Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-287-516/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-03-20
Bylos Nr.: 2A-287-516/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė (pran.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas: L. S., J. V., I. N.
Trečiasis asmuo: V. V., Z. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Atsakovas: Vilniaus apskrities viršininko administracijai

Kategorijos

30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. Gudžiūnienė Civilinė byla Nr. 2A31-287/08

Teisėjas E. Juozėnas Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1; 42.11.3; 50.8; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant L.Jasiulionienei

dalyvaujant ieškovėms L. S. , J. V. , I. N.

ieškovių J. V. ir I. N. atstovei advokatei B.Rutkauskienei

atsakovų atstovams: UAB ,,JGK Statyba“- J. G. , advokatei S.Naidenko, UAB ,,Aljos statyba“- K. R. , advokatui D.Gagiui

tretiesiems asmenims: V. V. , Z. S.

vertėjai N. Š.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių J. V. , L. S. , I. N. ir trečiųjų asmenų V. V. , Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. V. , L. S. , I. N. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „JGK Statyba, UAB „Aljos statyba“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, V. V. , Z. S. dėl žemės nuomos, subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamos: 1) pripažinti negaliojančia 2000-10-26 žemės nuomos sutartį tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) ir UAB „JGK Statyba“ Nr. 623, kuria ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomotas 63033 kv.m žemės sklypas Pilaitės sen. Vilniuje; 2) pripažinti negaliojančia 2004-09-24 žemės subnuomos sutartį Nr. 02/195 tarp UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ dalyje dėl 24228 kv.m laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal jų pateiktą 2003-05-12 pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą; 3) panaikinti 2000-10-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista UAB „JGK Statyba“ ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti 63033 kv.m žemės sklypą Pilaitės sen., Vilniuje, dalyje dėl 24228 kv.m. laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal jų pateiktą 2003-05-12 pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą; 4) įpareigoti VAVA atkurti joms nuosavybės teises į jų tėvams K. ir S. V. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę grąžinant natūra 24228 kv.m laisvą ir neužstatytą žemės sklypą Pilaitės sen. Dvarikščių km. pagal jų pateiktą 2003-05-12 pageidautino susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą. Ieškovės nurodė, jog 1991 metais padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į jų tėvams priklausiusią žemę - 7,25 ha Vilniaus raj., Dvarikščių kaime, tačiau iki šiol žemė nėra grąžinta, nes dar 1990 metais grąžintina žemė LR Vyriausybės potvarkiu buvo suteikta atsakovui UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų statybai. Pagal Žemės reformos įstatymo nustatytą eiliškumą, piliečiams žemės nuosavybės teisės atkuriamos pirmąją eile, o tik paskui žemė parduodama (privatizuojama) arba išnuomojama kitiems asmenims. Tačiau remiantis Vilniaus m. sav. valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu, Vilniaus apskrities viršininko 2000-10-26 įsakymo pagrindu 63033 kv.m žemės plotas, į kurį pateko visa ieškovių siekiama atgauti žemė, ne aukciono tvarka 99 metams išnuomota UAB „JGK Statyba“. Minėtas detalus planas buvo rengiamas pažeidžiant įstatymus, neatsižvelgiant į esamus realius žemės naudotojus ir tuo pačiu pažeidžiant ginčijamos nuomos sutarties 4 p. sąlygą, numatančią, jog išnuomojamame sklype nėra valstybės ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų. Iš tiesų ginčo žemės sklypuose stovi du privatūs gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, tvoros. Šiose sodybose gyvena ieškovės su šeimomis, t.y. pretendentai į buvusių savininkų turėtą žemę. Dėl šių priežasčių žemės nuomos sutartis su UAB JGK Statyba turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi paremta neatitinkančiais tikrovės, klaidingais duomenimis. Šį savo reikalavimą grindė Civilinio kodekso 6.227 str. 1 d., 6.486 str. 2 d., 6.550 str. 1 d. 6 p. nuostatomis. Taip pat pažymėjo, jog UAB „JGK Statyba“, ignoruodama realią padėtį, ginčo žemės sklype savavališkai ir neteisėtai vykdo statybos darbus, išgriovė ieškovių tvoras, sunaikino pasėlius. Dalis žemės sklypo 2004-09-24 subnuomota UAB „Aljos Statyba“, kuri šiame sklype vykdo statybos darbus pagal bendrą su UAB „JGK Statyba“ leidimą statybai. Ieškovių manymu, ginčijama sutartis neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, todėl yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 str., 1964 m. Civilinio kodekso 47 str., 2000-10-26 galiojusio Žemės nuomos įstatymo 6 str. 1 d. 6 p., 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 5 p., 37.6 p.). Taip pat mano, kad ši sutartis pažeidžia LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įst.) 4 str. 4 p., nes toje vietoje yra iki nacionalizacijos jų tėvams priklausęs 7,25 ha dydžio žemės sklypas, o į nuosavybės atstatymą pareiškimus jos padavė dar 1991 metais. Taip pat, pasak ieškovių, įstatymų nuostatas pažeidžia ir ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas. Ieškovės nurodė, jog kadangi UAB „JGK Statyba“ išnuomotame žemės sklype ir UAB „Aljos Statyba“ subnuomotame žemės sklype šiuo metu yra likę 24228 kv. m laisvos ir neužstatytos žemės, nuomos sutartį ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ginčija tik dalyje dėl šios neužstatytos žemės. Taip pat mano, kad VAVA yra įpareigotina atkurti nuosavybės teises į šį laisvą ir neužstatytą žemės sklypą, nes per Atkūrimo įstatymo 18 str. nustatytus terminus nuosavybės teisės joms nebuvo atkurtos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „JGK Statyba“ pateiktame atsiliepime su ieškovių reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad 1990-05-16 LR Vyriausybė, kaip žemės santykius reguliuojanti institucija, potvarkiu nustatyta tvarka išskyrė UAB „JGK Statyba“ (nuo 1991-08-19 Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos - teisių perėmėjai) 42,8 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkėje (dabar Vilniaus m. Pilaitės seniūnija) ir nustatė tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį - gyvenamųjų namų komplekso statyba. Šis teisės aktas nėra panaikintas, pakeistas arba papildytas. Ieškovės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo dokumento bei minėto potvarkio teisėtumo neginčija. Ginčijama UAB „JGK statyba“ ir VAVA sudaryta 6,3033 ha ploto valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryta remiantis žemės naudojimo santykių, nustatytų LR Vyriausybės potvarkiu Nr.142p, 1996-08-29 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr.139, 1996-11-18 Vilniaus raj. savivaldybės valdybos Nr.511 sprendimu, 1998-12-18 Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr.292, 2000-03-09 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr.513V ir yra teisėta. 1996-04-14 minėtas žemės plotas priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei; 1998-12-18 Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr.292 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Bendrajame plane bei įstatyme nurodyto 42,8 ha žemės sklypo paskirtis Vilniaus miesto jaunimo gyvenamųjų namų kvartalas, kurio statytojas ir nuolatinis naudotojas pagal minėtą LR Vyriausybės potvarkį yra UAB „JGK Statyba“. Ieškovės Vilniaus m. bendro plano sprendimus, kuriais išnuomota 6,3033 ha teritorija priskirta mažaaukščių statinių teritorijai, neginčija. Atsakovo teigimu, ieškovėms grąžintina žemė patenka ne į atsakovui suteiktą žemės sklypų dalį, bet į 9,8 ha valstybės neišperkamo žemės sklypo ribas, kuris pagal 2000-10-26 žemės nuomos sutartį UAB „JGK-Statyba“ nebuvo išnuomotas, todėl jeigu į šį žemės sklypą ieškovams privalėjo būti atkurta nuosavybė, pretenzijas jos turi reikšti VAVA, o teismui pateikti ieškinį dėl 2000-09-25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3267-41 patvirtinto Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame ieškovėms turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, panaikinimo. Ginčo 2000-10-26 žemės nuomos sutartimi UAB „JGK-Statyba“ buvo išnuomotas žemės sklypas į kurį jokios ieškovų namų valdos nebuvo įtrauktos, o UAB „JGK Statyba“ nepretenduoja į ieškovių namų valdas, kurios suformuotos pagal nepanaikintą ir galiojantį detalųjį planą. Atsakovas pažymi, kad valstybės išperkama žemė natūra negrąžinama, o administracinėje byloje Nr.I5-622-2003 esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui išnuomotas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei. Be to, ieškovės nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistos jų teises, ir kad ginčo nuomos sutartis yra neteisėta ir prieštarauja 1996-11-18 Vilniaus raj. savivaldybės sprendimui Nr.511, Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2000-03-09 sprendimui Nr.513V, bendrojo ar detaliojo plano sprendiniams. Ginčo teritorijos detalusis planas taip pat yra galiojantis. UAB „JGK Statyba“ žemės sklypą naudojo pagal paskirtį ir teisėtai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių jį išnuomojo kitam ūkio subjektui, todėl ieškovių reikalavimai atmestini.

Atsakovas UAB „Aljos Statyba“ atsiliepimu su ieškiniu taip pat nesutiko nurodydamas, jog formalūs ieškovių teiginiai ginčijamos nuomos sutarčių neteisėtumo yra paneigti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėse bylose, todėl ieškovių reikalavimai atmestini. Likę atsakovo UAB „Aljos Statyba“ atsikirtimų į ieškinį motyvai yra iš esmės analogiški išdėstytiems UAB „JGK Statyba“ atsiliepimuose, todėl atskirai neaptariami.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-12-10 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė, priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad pradinis ieškovių ieškinys teismui buvo pateiktas iki naujojo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo 2003-01-01, teismas bylą nagrinėjo pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2003-01-01. Teismas konstatavo, jog esant galiojančiam ir nepanaikintam Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimui Nr.513V, kuriuo patvirtintas detalusis planas gyvenamųjų namų statybai, suprojektuotas žemės sklypas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str., laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, todėl ieškovių reikalavimai panaikinti 2000-10-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista UAB „JGK Statyba“ ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti 63033 kv. m. žemės sklypą Pilaitės sen., Vilniuje, negali būti tenkinamas. Kadangi reikalavimas panaikinti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą atmestinas, nėra teisinio pagrindo naikinti ir pačią nuomos sutartį, nes ji sudaryta nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Teismas pažymėjo, jog UAB „JGK Statyba“ ir VAVA žemės nuomos sutartyje jokių apribojimų dėl žemės subnuomos nenustatyta, o nenustatęs žemės subnuomos sutarties, sudarytos 2004-09-24 tarp UAB „Aljos Statyba“ ir UAB „JGK Statyba“, prieštaravimų Civilinio kodekso 4.168 str. 5 d. nuostatoms ar LR Žemės nuomos įstatymui, konstatavo nesant pagrindų šios sutarties naikinimui. Dėl tų pačių aukščiau išdėstytų motyvų teismas atmetė ir ieškovių reikalavimą įpareigoti VAVA atkurti jos nuosavybės teises į tėvų žemę. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės Vilniaus apskrities viršininko 2002-06-17 įsakymu Nr. 2349-41 yra įtrauktos į piliečių, pageidaujančių susigrąžinti natūra žemę, sąrašus (t. 1, b. l. 126-132) ir VAVA sutinka atstatyti joms nuosavybės teises į žemę lygiaverte natūra, tačiau to padaryti negali kol nebaigtos ieškovių pradėtos civilinės ir administracinės bylos ir nepriimti galutiniai teismų sprendimai. Atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypai, į kuriuos ieškovės pageidauja atkurti nuosavybę yra užstatyti gyvenamaisiais namais, teismas atmetė ieškovių argumentus, jog sprendžiant šį teisminį ginčą turi būti vadovaujamasi LR Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimu, nurodęs, jog nutarimas atgal negalioja, o ginčo žemės sklypas UAB „JGK Statyba buvo suteiktas dar iki 1993-07-15 LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ priėmimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės J. V. , L. S. , I. N. ir tretieji asmenys V. V. , Z. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantai nurodo, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atkurti ieškovėms nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – į laisvą, neužstatytą žemės sklypą. Atkūrimo įst. 4 str. 2 p. numato, jog žemė grąžinama natūra, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Apeliantai daro išvadą, jog valstybė išperka tik valstybinėms, o ne privačioms įmonėms perduotą turtą, nes priešingu atveju būtų galima spręsti, jog valstybė, savo lėšomis išpirkdama negrąžintiną privačiai įmonei perduotą turtą, šiai įmonei sukūrė palankesnes sąlygas nei asmeniui, kuriam turėtų būti grąžinamas turtas. Atsižvelgiant į valstybės interesus Atkūrimo įst. 12 str. 2 p. nuostata, pasak apeliantų, turėtų būti aiškinama siaurinamai, o pirmosios instancijos teismas, gindamas privačios įmonės interesus, priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Apeliantų teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotos praktikos nuosavybės teisių atkūrimo bylose, o būtent - LAT 2004-09-29 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-439/2004 bei 1999-09-06 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-384/1999. Minėtose nutartyse LAT be kita ko yra pasisakęs, jog: siekdami atkurti nuosavybės teises natūra, ieškovai turi teisėtą interesą ginčyti sudarytus žemės nuomos sandorius; valstybė yra įsipareigoji ir atsakinga už veiksmingą nuosavybės teisių atkūrimą; valdomą turtą ji turi tvarkyti taip, kad pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises natūra būtų įgyvendintos iš tikrųjų; teismai, nagrinėdami bylas dėl teisėtumo ir pagrįstumo sandorių, kurie sudaryti su valstybės valdomu nusavintu turtu, turi taikyti įstatymus pretendentų teisėtų interesų gynimui; pažeista nuosavybės teisė turi būti apginta vienu ar keliais įstatyme numatytais būdais realiai atkuriant teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą; kol galutinai nebus išspręstas šio turto grąžinimo klausimas, negalima pripažinti, kad pažeista nuosavybės teisė yra realiai apginta. Apeliantai taip pat nurodo, jog iš teismui pateikto detalaus plano, patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės 2000-03-09 sprendimu Nr. 513v, matyti, kad sklypuose, kuriose prašoma panaikinti nuomos bei subnuomos sutartis, yra apeliantams nuosavybės teise priklausantys pastatai, sodas ir daržas. Teismui atmetus ieškinį, atsakovai UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ įgijo teisę sunaikinti jiems priklausantį sodą ir daržą, nuversti statinius, tokiu būdu teismas suteikė teisę atsakovams nusavinti ir sunaikinti apeliantų turtą, kas pažeidžia LR Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog šiai bylai buvo skirtas išimtinis dėmesys – atnaujinus procesą po bylos sustabdymo nuo 2007 m. spalio iki teismo sprendimo priėmimo byloje buvo skirti net 4 posėdžiai, byla išnagrinėta nedalyvaujant ir apie bylos nagrinėjimą nežinant vienam iš trečiųjų asmenų, nesuteikiant jam galimybės pareikšti savo nuomonės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „JGK Statyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantai neteisingai interpretuoja Atkūrimo įst. 12 str. 2 p. nuostatą, teigdami, jog valstybė išperka ir negrąžina tik tą žemę, kuri suteikta valstybinėms įmonėms, o ne visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems ši žemė buvo suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, tarp jų ir ta, kuri buvo kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 priskirta miestams. Toks įstatymo aiškinimas, pasak atsakovo, prieštarautų valstybės socialinei politikai sudaryti kiekvienam žmogui tinkamas gyvenimo sąlygas ir pakirstų visuomenėje susiklosčiusių santykių stabilumą bei sukeltų konfliktus tarp buvusių savininkų ir esančių individualių namų statytojų. Pažymi, jog aplinkybės apeliantų nurodomose LAT civilinėse bylose skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl vadovautis jomis nėra pagrindo. Laiko nepagrįstu, apeliantų argumentą, jog iš detaliojo plano matyti, kad jų pastatai, sodas ir daržas patenka į atsakovams išnuomotą žemės sklypą, kadangi administracines bylas nagrinėję teismai yra nustatę, jog apeliantų 0,17 ir 0,18 ha namų valdos žemės sklypai nebuvo išnuomoti UAB „JGK Statyba“, o kiti žemės sklypai, į kuriuos ieškovės pageidauja atkurti nuosavybę, yra užstatyti gyvenamaisiais namais. Atsakovas atmeta ir kitus apeliantų argumentus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Aljos statyba“ taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka, jog ginčo atveju buvo pažeistas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas. Pažymi, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Tačiau jei dėl susiklosčiusių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (LR Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas). Alternatyvus būdas – teisingos kompensacijos skyrimas, taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovas taip pat nesutinka su tuo, kaip apeliantai aiškina Atkūrimo įst. 12 str. 2 punktą. Mano, jog žemės išpirkimas siejamas ne tik su valstybinėms įmonėms suteikta žeme individualių namų statybai, ką, anot atsakovo, patvirtinta prejudicinę reikšmę šioje byloje turintys įsiteisėję administracinių teismų sprendimai, kuriuos apeliantai ignoruoja. Minėtuose sprendimuose nustatyta, jog Vilniaus m. valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu gyvenamųjų namų statybai suprojektuotas žemės sklypas, vadovaujantis Atkūrimo įst. 12 str., laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atsakovas taip pat pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės administracija taip pat prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog LVAT dar 2003-12-05 nutartyje civ. byloje Nr. A2-1172-03 konstatavo, jog Vilniaus m. valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu gyvenamųjų namų statybai suprojektuotas žemės sklypas, vadovaujantis Atkūrimo įst. 12 str., laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, todėl laikytina, kad ginčijami Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutartys nepažeidė ieškovių teisių ar teisėtų interesų, t.y. ieškovės neturi reikalavimo teisės Civilinio proceso kodekso 5 str. d. prasme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nors byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta vadovaujantis 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso normomis (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal taisykles, reglamentuotas Civilinio proceso kodekso, patvirtinto 2002-02-28 įstatymu Nr. IX-743 (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 7 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Nepripažįstamas pagrįstu apeliacinio skundo motyvas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto Civilinio proceso kodekso 329 str. 3 d. 1 p.- esą apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas, nebuvo pranešta trečiajam asmeniui V. V. . Apeliantai neteisingai aiškina 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 128 str. 5 d. normą, esą apie teismo posėdį, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas, V. V. turėjo būti pranešama ne teismo pranešimu, o šaukimu, nes šis tretysis asmuo ankstesniuose teismo posėdžiuose nebuvo dalyvavęs. Tokia pozicija nėra pagrįsta ir teisinga: remiantis aptariama teisės norma, tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų adresai yra žinomi, ir šie asmenys dalyvavo teismo posėdyje, atidėjus bylos nagrinėjimą, apie kitų teismo posėdžių laiką ir vietą šiems asmenims gali būti pranešama teismo pranešimais. Ši norma negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo kitų civilinio proceso normų: jos paskirtis- supaprastinti informavimo apie teismo posėdžius formą, kai dalyvaujantys byloje asmenys žino apie vykstantį teismo procesą, yra dalyvavę teismo posėdžiuose ir turi pareigą domėtis bylos eiga. Tretysis asmuo V. V. turėjo byloje atstovą, per kurį vedė bylą (1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 42 str., 2 t. 197 b.l.), kuris dalyvavo 2005-03-15 vykusiame teismo posėdyje (2 t., 205 b.l.), kas teismo buvo pripažinta tinkamu paties trečiojo asmens dalyvavimu per atstovą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl tos priežasties, kad pats V. V. fiziškai nėra dalyvavęs nei viename iš teismo posėdžių, apie vėlesniuosius teismo posėdžius jis negalėjo būti informuojamas teismo pranešimu. Pažymėtina, jog per visą ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo tada, kai V. V. buvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (2005-03-15), daugiau negu dvejus metus, jis nei karto neatvyko į teismo posėdį, nors buvo skirti net septyni posėdžiai. Tokia trečiojo asmens pozicija vertintina arba kaip visiškas nesidomėjimas bylos eiga arba kaip piktnaudžiavimas procesu; bet kuriuo iš šių atvejų bylos išnagrinėjimas jam nedalyvaujant negali būti vertinamas kaip proceso normų pažeidimas.

Nors byloje nėra pirminių dokumentų, patvirtinančių faktines aplinkybes, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. l42p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (kurios teisių perėmėjas nuo 1991-08-19 nurodo esąs UAB ,,JGK Statyba“) skyrė 42,8 ha. žemės sklypą Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkėje (dabar Vilniaus m. Pilaitės seniūnija) ir nustatė tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį - gyvenamųjų namų komplekso statyba, tačiau ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra: šia aplinkybe remiasi tiek ieškovės, tiek atsakovai bei tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ji yra nurodoma visoje eilėje rašytinių bylos dokumentų. Tas pats pažymėtina ir dėl Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 d. sprendimo Nr. 511, kuriuo iš LR Vyriausybės 1990-05-16 d. potvarkiu Nr. 142p skirto 42,8 ha žemės sklypo, 9,8 ha žemės plotą nepriskyrė valstybės išperkamai žemei ,o likusi dalis žemės (33 ha.) (42,8 ha -9,8 ha = 33 ha.) tuo pačiu sprendimu buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir parengtas valstybės išperkamos ir neprivatizuotos žemės planas, kuris patvirtintas 1999-07-08 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.2263-41. Ginčo nėra ir dėl aplinkybės, jog ginčo žemė pagal 1996 m. balandžio 24 d. LR Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą Nr.I-1304 yra priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, kurios 1998-12-18 d. miesto tarybos sprendimu Nr.292 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas, kuriame žemės sklypo paskirtis nustatyta Vilniaus miesto jaunimo gyvenamųjų namų kvartalas. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-03-09 d. sprendimu Nr.513V patvirtintas JGK "Salotė" IV kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalusis planas, kuriuo, be kita ko, ieškovams buvo suformuoti namų valdos žemės sklypai 0,17 ir 0,18 ha ploto. Ieškovės žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,JGK Statyba“ bei žemės subnuomos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,JGK Statyba“ ir UAB ,,Aljos statyba“ iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad ji pažeidžia ieškovų teises, nes neužstatytame žemės plote jiems galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos į tą žemę, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Taigi, konstatuotina, jog ne nuomos bei subnuomos sutartimi, o žymiai anksčiau priimtais, galiojančiais ir nenuginčytais valstybės institucijų sprendimais (1990-05-16 d. potvarkiu Nr. 142p bei Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 d. sprendimu Nr. 511) žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovės, buvo priskirta tai žemės kategorijai, kur nuosavybės teisės neatkuriamos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog valstybės išperkamai žemei turėtų būti priskiriama tik ta žemė, kuri iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta fiziniams asmenims individualių gyvenamųjų namų statybai ir neturėtų būti priskiriama žemė, skirta juridiniams asmenims ir kuri nėra užstatyta, negali būti pagrindu skundžiamam sprendimui panaikinti, kadangi ne nuomos sutartimi ginčo žemė buvo priskirta atitinkamai kategorijai (valstybės išperkamai).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs L. S. , I. N. , J. V. skundus administracinėje byloje Nr. I-5-622-2003, 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu bylą dalyje dėl Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimo Nr. 513V panaikinimo nutraukė, o skundus dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K., S. ir Z. V. turėtą 7,25 ha žemę Dvarykščių kaime Vilniaus rajone, kuri 1996-04-24 Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu nr. I-1304 priskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai, grąžinant joms laisvą ir neužstatytą 3,145 ha žemės sklypą natūra, o likusią žemę nuosavybės teise atkuriant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka bei panaikinti Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos 2001-05-28 leidimą Nr.1NO1-130 atmetė kaip nepagrįstus. Trečiųjų asmenų Z. S. bei V. V. , o taip pat ieškovių L. S. , I. N. , J. V. skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-15 įsakymo Nr. 2416-41 dalies, kuria suformuoti 0,18 ha ir 0,17 ha namų valdos žemės sklypai panaikinimo, Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 513V dalies panaikinimo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo suformuoti pareiškėjams I. N. , J. V. ir V. V. jų faktiškai naudojamą 1,2 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų, o L. S. – jos faktiškai naudojamą 1,2 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr I-1108-1113-16/2005 taip pat buvo atmesti. Šiuos Vilniaus apygardos administracinio teismo priimti sprendimus teismas pagrįstai laikė turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl pagrįsta ir teismo išvada, Vilniaus miesto valdybos 2000 03 09 sprendimo Nr. 513V pripažinimo negaliojančiu klausimas yra išnagrinėtas teisme, todėl pakartotinai negali būti nagrinėjamas teisme.

Esant galiojančiam ir nepanaikintam Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimui Nr.513V, kuriuo patvirtintas detalusis planas gyvenamųjų namų statybai, suprojektuotas žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, todėl pagrįstai nepatenkinti ir ieškovių reikalavimai panaikinti 2000 10 26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista UAB „JGK - Statyba" ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti 63033 kv. m. žemės sklypą Pilaitės sen., Vilniuje bei naikinti žemės nuomos ir subnuomos sutartis.

Pažymėtina, jog žemės sklypo plane prie nuomos sutarties minėtu Vilniaus miesto valdybos 2000 03 09 sprendimu ieškovėms suformuoti žemės sklypai yra atskirai pažymėti, nurodant, kad tie sklypai nėra išnuomoti, todėl apeliantų argumentas, jog atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,JGK Statyba“ sudaryta nuomos sutartimi yra išnuomota ir ieškovėms priklausanti žemė, negali būti pripažintas pagrįstu dėl jau minėto argumento, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra išspręstas klausimas dėl ieškovėms suformuotų namų valdų žemės sklypų dydžio.

Negali būti pripažįstama civilinio proceso normų pažeidimu ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad teismas bylos nagrinėjimui skyrė ypatingą dėmesį- po bylos nagrinėjimo atnaujinimo joje buvo paskirti keturi teismo posėdžiai. Įvertinant tai, kad nuo ieškinio padavimo teismui (2002-05-15) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės praėjo net penkeri su puse metų, netgi įvertinant šios bylos didelę apimtį bei sudėtingumą, negalima laikyti, jog ji buvo išnagrinėta skubotai ar pernelyg greitai, juo labiau, kad bylos nagrinėjimo operatyvumas laikytinas ne trūkumu, bet privalumu, todėl visiškai neaiški ieškovų, kurie kreipėsi į teismą dėl savo interesų gynimo, pozicija, kai jie skundžiasi operatyviu bylos procesu.

Nenustačiusi teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), teisėjų kolegija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant apeliacinio skundo, atsakovui UAB ,,Aljos statyba“ iš visų apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurių dydį patvirtinantys įrodymai (1500 Lt) yra pateikti (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų J. V. , L. S. , I. N. V. V. , Z. S. po 300 Lt (tris šimtus litų) atsakovui UAB ,,Aljos statyba” atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė R. GudžiūnienėTeisėjai V. VolskienėH. Jaglinskis