- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- N-444-2017-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 4 d. surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 8.03 val., vairuodamas automobilį neatsižvelgė į greitį, nesilaikė reikiamo atstumo, nesugebėjo transporto priemonės sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį, taip apgadindamas abu automobilius ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 171 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu A. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
II.
A. D. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. vietoj teisės vairuoti atėmimo skirti baudą. Nurodė, jog su pažeidimu sutinka, dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog paskirta nuobauda akivaizdžiai per griežta. Teigė, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalies konstrukcija leidžia daryti išvadą, jog griežtesnė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – skiriamas tada, kai akivaizdu, jog bauda nepasieks nuobaudos skyrimo tikslų, o pažeidėjo asmenybė, pažeidimo pobūdis reikalauja laikinai pašalinti kaltininką iš vairuotojų tarpo. Šiuo atveju pareigūnas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nurodė, jog teisės vairuoti netekimas jam sukels skaudžias pasekmes, nes dirba tiekimo vadybininku, kasdien privalo aplankyti daug įmonių ir įmonės filialus skirtingose miesto vietose, be to, taip sugeba derinti darbą su mokslu Vilniaus universitete.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi A. D. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog Institucija tinkamai kvalifikavo A. D. veiką, o nuobaudą atsisakyta keisti nustačius, jog Institucija parinkdama jos dydį atsižvelgė tiek į atsakomybę sunkinančią, tiek į atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, jog skunde nurodytais motyvais keisti nuobaudos rūšį nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi, A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir vietoj teisės vairuoti atėmimo skirti baudą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog už semestro studijas universitete moka 500 litų, už buto nuomą - apie 300-400 litų per mėnesį, tėvai jo ir nepilnametės sesers išlaikyti negali, todėl dirba tiekimo vadybininku, ko netekęs teisės vairuoti nebegalės daryti. Pažymi, jog ankstesni pažeidimai buvo mažareikšmiai.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. D. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos individualizuotos tinkamai.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, A. D. siekia, jog vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam būtų skirta bauda.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.
Iš byloje esančio skundžiamo akto matyti, jog asmeniui parinkta griežtesnė, ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, nustačius atsakomybę sunkinančią (pakartotinumas) aplinkybę bei pripažinus asmenį sistemingu KET pažeidėju. Pažymėtina, jog parenkant nuobaudą buvo atsižvelgta ir į atsakomybę lengvinančią (nuoširdus gailestis) aplinkybę, todėl skundo pirmosios instancijos teismui nuoroda, jog pareigūnas skirdamas nuobaudą atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - visiškai nepagrįsta.
Apeliantas teigia, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, į bylą pateikti dokumentai tokią aplinkybę patvirtina, tačiau asmens KET pažeidimų suvestinės duomenys rodo, jog nagrinėjamo pažeidimo dienai A. D. turėjo tris galiojančias nuobaudas, paskutinis pažeidimas padarytas mažiau nei prieš mėnesį laiko, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas privalomas elgesio taisykles bei leidžia priskirti asmenį prie sistemingų pažeidėjų. Už ankstesnius pažeidimus apeliantui skirtos baudos nuobaudoms keliamų tikslų nepasiekė, todėl A. D. pagrįstai skirta griežtesnė nuobauda, susijusi su teisės vairuoti atėmimu. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės dėl patiriamų nemažų išlaidų, kurias padengti padeda būtent gaunamas darbo užmokestis, jokiais įrodymais nepagrįstos.
Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, apelianto socialinis statusas (jaunas, išlaikytinių neturi) ir šiandieninė šalies darbo rinkos situacija leidžia susirasti tokį darbą, kuris nereikalautų teisės vairuoti turėjimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 d. 10 punktą bei 3 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (taip pat ir apeliaciniai) dėl administracinių nuobaudų paskyrimo. A. D. pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 50 litų žyminį mokestį, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 dalies 1 punktu sumokėtas mokestis grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti A. D. 2007 m. gegužės 28 d. sumokėtą 50 litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.