Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai A. V.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Aurimui Bagavičiui ir Jekaterinai Steponavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje registruota, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2011 m. birželio 13 d. apie 16 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme viešai, girdint kitiems asmenims, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo M. K., tai yra M. K. kieme vedžiojant šuniuką, A. V. jai pasakė: „dink iš čia valkata, kekše“, vadino mažametį vaiką „debile“, „durne“, „idiote“.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji A. V. neigia savo kaltę pagal LR BK 155 str. 1 d., tačiau jos kaltė 2012-06-13 apie 16 val. įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta:

- asmens sveikatos istorija, kurioje nurodyta, kad po išgąsdinimo mergaitė ėmė šlapintis į lovą naktį (b. l. 69);

- 2012-04-12 Išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad M. K. nustatytas stresas, psichologinė įtampa, jaučia baimę, nevalingai šlapinasi (b. l. 93);

- 2012-04-05 išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad M. K. jaučia psichologinę įtampą, yra tikų, baiminga, šlapinimosi nelaikymas nakties metu (b. l. 94).

LR BK 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad A. V. 2011 m. birželio 13 d. apie 16 val. Šiauliuose, Energetikų g. 9 daugiabučio namo kieme žodžiu, t. y. pasakydama žodžius „dink iš čia valkata, kekše“, „debile“, „durne“, „idiote“ M. K. atžvilgiu, neigiamai, nepadoriai pavadino mažametį vaiką (gim. 2005 m. lapkričio 22 d.), užgauliai išsakydama minėtus žodžius ją paniekino, pažemino jos pačios ir kitų tuo metu aplink buvusių ir girdėjusių asmenų akivaizdoje. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną: „valkata“ – tas, kas benamis, bastosi; „kekšė“ – ištvirkusi moteris, paleistuvė; „idiotas“ – silpnaprotis; kvailys. Iš esmės analogišką vertinimą turi ir žodžiai „durnas“, „debilas“. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šie žodžiai akivaizdžiai niekina, žemina kitą asmenį. A. V. žodžius M. K. atžvilgiu išsakė viešai, t. y. atvirai, matant ir girdint šalia buvusiems M. M., E. Ž., I. S.. Liudytojai E. Ž. ir I. S. nuosekliai ir iš esmės vienodai išdėstė veikos padarymo aplinkybes, jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, todėl teismas laiko, kad šių liudytojų parodymai atitinka tiesą. Be to, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių tiek E. Ž., tiek I. S. būtų suinteresuoti apkaltinti A. V. teisės pažeidimu padarymu – tarp jų iki nagrinėtino įvykio jokių konfliktų nebuvo kilę. Nors kaltinamoji A. V. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau nusikalstamos veikos aplinkybės ir jos kaltė įrodyta kitais, aukščiau paminėtais nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir teisme apklaustų liudytojų parodymais, išrašais iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad M. K. po įvykio tapo nervinga, jautri, dirgli, naktimis ir dienomis pradėjo šlapintis. Be to, ir tolesnis A. V. elgesys po įvykio liudija, kad ji bandė vengti atitinkamos atsakomybės, t. y. nevyko apklausoms į Vaiko teisių apsaugos skyrių (b. l. 20-21). Baudžiamojoje byloje 2012-02-10 buvo gautas anoniminis laiškas dėl M. M. elgesio (b. l. 39). Šis dokumentas nėra pasirašytas, todėl, teismo nuomone, jokios esminės įrodomosios vertės byloje neturi. Be to, nagrinėtinoje byloje vertintinas ne M. M. elgesys vaiko atžvilgiu, o būtent A. V. elgesys M. K. atžvilgiu. Tai, kad Rėkyvos seniūnija 2012 m. vasario 27 d. rašte Nr. RS-72(1.4) (b. l. 72) nurodė, kad dėl A. V. elgesio jos darbo metu 2010 m. vasaros sezonu nebuvo gauta nusiskundimų iš vietos gyventojų, nešalina jos baudžiamosios atsakomybės dėl šioje byloje nagrinėtino įvykio. Tai labiau asmenį atitinkamu laikotarpiu charakterizuojantis dokumentas. Iš esmės analogiška išvada galima ir kito byloje esančio raštiško paaiškinimo atžvilgiu (b. l. 74).

Teismas konstatuoja, kad A. V., viešai išsakydama įžeidžiančius žodžius M. K. atžvilgiu, nepadoriai ją vadindama, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad taip ji įžeidžia M. K. ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog A. V. 2011 m. birželio 13 d. būtent apie 20 val. išsakė žodžius necenzūrinius žodžius M. K. atžvilgiu, nes pastaroji aplinkybė, teisme išklausius proceso dalyvius, nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys, kad šis kaltinimo patikslinimas nekeičia A. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Vertinant įrodymų visumą, A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas įrodytas.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia, kad A. V. veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai LR BK 11 str. 3 d. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta prie mažamečiui (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.). A. V. laikoma neteista (teistumas išnykęs, b. l. 41), vienerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (b. l. 35), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojama kaip neįrašyta į nuovados profilaktinę įskaitą, 2009-10-06 bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d., skirtas įspėjimas (b. l. 36), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Rėkyvos seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 72), nedirbanti. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus A. V., kaip nedirbančiai, straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant draudimą per bausmės atlikimo laiką bendrauti su nukentėjusiąja M. K., gim. 2005-11-22, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (LR BK 48 str. 5 d. 2 p.). Šio draudimas, teismo nuomone, turės teigiamą įtaką A. V. elgesiui ateityje. Bausmės dydis, atsižvilgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios M. K. įstatyminė atstovė M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta, kad įstatymai leidžia nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kuri atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, kuris nėra saistomas jokių neturtinės žalos dydžio ribojimų, tačiau įstatymų leidėjo yra nustatyti tam tikri neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Remiantis LR CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymu nustatytų neturtinės žalos kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teismui yra suteikta teisė nustatyti ir kitus kriterijus, vertinant turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kuriuos teismas įvertina pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Praktikoje sunku įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, nes išvardintų neturtinio pobūdžio praradimų pinigais neįmanoma išmatuoti, tačiau įrodymai (tiesioginiai ir netiesioginiai) turi pagrįsti žalos dydžio nustatymui reikšmingus aukščiau nurodytus kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Šios bylos faktinės aplinkybės ir pateikti išrašai iš medicininių dokumentų įrodo, kad mažametė nukentėjusioji dėl kaltininkės padarytos nusikalstamos veikos turėjo išgyvenimų, dvasinės pusiausvyros sukrėtimų, jautė neigiamas emocijas ir tai mažamečiui vaikui pasireiškė jautrumu, dirglumu, šlapinimusi į lovą naktimis, kas tikėtina, jog minėto įvykio pasekmės gali pasireikšti ir ateityje. Šios aplinkybės įrodo, kad neturtinė žala A. V. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į žalą padariusio asmens kaltę (A. V. veikė tiesiogine tyčia) į kaltinamosios turtinę padėtį (nedirbanti, darbo biržoje registruota), į nusikalstamos veikos pobūdį (veika prieš mažametį asmenį; veikta įžūliai), į įžeidimo mastą, į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 4 000 Lt.

Pagal LR BPK 103-106 str. yra pagrindas M. M. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis. Iš A. V. priteistinos 800 Lt išlaidos už advokato paslaugas – skundo surašymą bei atstovavimą pirmos instancijos teismo posėdžiuose (b. l. 62). Ši procesų išlaidų suma, įvertinus bylos sudėtingumą (kaltinamoji neigė savo kaltę pagal LR BK 155 str. 1 d., vyko intensyvios liudytojų apklausos), apimtį, iš esmės atitinka protingumo kriterijų.

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su M. K., gimusia 2005-11-22, gyvenančia Energetikų g. 5-2, Šiauliuose.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiajai M. K. 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., nukentėjusiosios M. K. įstatyminės atstovės M. M. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. V. nukentėjusiosios M. K. įstatyminės atstovės M. M. naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.