- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- ATP-379-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00087-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundas netenkintas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2014-01-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-01-07 21.30 val., veikdamas kartu su A. V., vykdė neteisėtą nėgių žvejybą Minijos upėje, šalia Gargždų užtvankos, kurios metu buvo sugauta 157 vnt. nėgių, padarant aplinkai 15 415,83 Lt žalą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.1 ir 10.1 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. Pagal šį protokolą ir surinktus įrodymus 2014-01-16 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. S. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda – 700 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. nutarimą ir bylą jam nutraukti. Nurodo, kad asmeniškai jokių žuvų negaudė, į maišą nedėjo ir išsivežti jų neketino, o įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, kartu su A. V. bandydamas valtį. Pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinę bylą išnagrinėjo neišsamiai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados ir nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad jis kartu su A. V. ir trečiu nenustatytu asmeniu neteisėtai žvejojo. Jokio vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas jo, A. S., daromas pažeidimas, byloje nėra. Akcentuoja, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius M. L., kuris tą vakarą naudojosi termovizoriumi, teismo posėdyje nebuvo apklaustas, teismas apsiribojo M. L. „pranešimo“ paskelbimu, o ne svarbaus liudytojo apklausa teismo posėdyje, taip pažeidė jo teises užduoti klausimus šiam liudytojui. Anot apelianto, byloje yra pateiktos fotonuotraukos (b. 1. 6–19), tačiau nė vienoje iš jų nėra užfiksuota, kad žuvį būtų gaudęs ir pagavęs būtent jis. Iš kur tos nuotraukos atsirado ir ar jas galima laikyti tinkamais įrodymais, teismas nesiaiškino, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad buvo fotografuojama ir su kokiu aparatu.
Apeliantas taip pat nurodo, kad jokių žvejybos priemonių ir įrankių bei žuvies nei pas jį, nei pas A. V. jų sulaikymo metu aplinkos apsaugos inspektoriai nerado ir negalėjo rasti, kadangi nei jis, apeliantas, nei A. V. nežvejojo ir nebuvo tam pasiruošę. Teismas į tai neatsižvelgė ir padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, vadovaudamasis prielaidomis.
Apeliantas akcentuoja, kad nė vienas iš aplinkos apsaugos inspektorių, apklaustų teisme, neteigė, jog jį matė gaudantį žuvį.
Teigia, jog taip pat nesutampa aplinkos apsaugos inspektorių parodymai apie žuvies gaudymo būdą: M. L. teigia, kad vienas asmuo, įsibridęs į vandenį, pasilenkęs krovė žuvį į baltos spalvos kibirą su dangčiu, o V. M. teigė, kad vienas asmuo su graibštu sėmė nėges. Tačiau nei balto kibiro su dangčiu, nei graibšto inspektoriai nerado.
Pasak apelianto, teismo argumentas, kad jis sulaikomas priešinosi, yra niekuo nepagrįstas, nes jei būtų priešinęsis, jam būtų surašę protokolą dėl pasipriešinimo. Be to, inspektoriai nesiėmė ryžtingų veiksmų, siekdami sulaikyti trečią asmenį, kuris buvo Minijos upėje ir galbūt brakonieriavo. Galbūt trečiasis asmuo ir išmetė maišą su pagauta žuvimi, kurią inspektoriai rado ir pateikė kaip įrodymą apie brakonieriavimą.
Atsiliepimas
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas atsiliepime ir teismo posėdyje prašė laikyti skundą nepagrįstu ir jo netenkinti, kadangi administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remdamasis byloje esančius surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais A. S. kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Ir apylinkės teismo padarytų išvadų apeliantų skundo argumentai nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustato, kad teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu apeliantui nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apelianto argumentus, kurie iš esmės buvo išsakyti pirmosios instancijos teisme, yra dar kartą pakartoti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos, jokio teisinio pagrindo neturi. Byloje, remiantis liudytojų A. P. B., A. Ž., A. Ž., o ir iš dalies paties A. S. parodymais bei kitais ištirtais įrodymais, nustatyta, kad A. S. 2014-01-07 21.30 val., veikdamas kartu su A. V., vykdė neteisėtą nėgių žvejybą Minijos upėje, šalia Gargždų užtvankos, jos metu buvo sugauta 157 vnt. nėgių, padarant aplinkai 15 415,83 Lt žalą. Tuo tarpu paties apelianto byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad teisės teorijoje įrodymai byloje klasifikuojami įvairiai. Vienas iš klasifikavimo kriterijų – pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis, įrodymai išskiriami į tiesioginius ir netiesioginius. Šioje byloje tiesioginiais laikytini tokie įrodymai, kuriais tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, kaip šiuo atveju Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymai apie jų nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu netiesioginiai įrodymai – tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Tad, apygardos teismo nuomone, A. S. vaidmuo – laikyti maišus žuvims krauti toliau nuo vandens ir po to plukdyti juos valtimi, jo siekis pabėgti, pulti inspektorių irklu, o ir galiausiai pateikta nelogiška versija – sraunioje upės atkarpoje tamsiu ir šaltu paros metu bandyti valtį, nors neaišku, kada jos reikės (nustatyta, kad A. V. nurodė, jog kitą dieną jis turėjo išvykti į komandiruotę), tik patvirtina minėtųjų pareigūnų parodymus bei sudaro vientisą sistemą A. S. kaltei pagrįsti.
Apeliantas A. S. tvirtina, kad nė vienas iš pareigūnų nenurodė, kad matė jį gaudantį žuvis. Tačiau esant bendrininkavimui, nebūtina, kad kiekvienas iš bendravykdžių realizuotų neteisėtos veikos objektyviąją sudėties pusę, kaip šiuo atveju ir gaudytų, ir dėtų į maišus ar kitur, neštų į krantą ir galiausiai gabentų į reikiamą vietą. Kiekvieno jų veiksmas yra būtinas vieningam rezultatui pasiekti ir kiekvienas iš jų sudaro sąlygas veikti kitam bendravykdžiui. Tad akivaizdu, kad kiekvienas iš pažeidime dalyvavusiųjų turėjo savo užduotis ir funkcijas bendram tikslui pasiekti – neteisėtai prižvejoti nėgių. Todėl vien ta aplinkybė, kad A. S. nebuvo užfiksuotas begaudąs žuvis, nenaikina jo atsakomybės dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, kad gyvosios gamtos apsaugos inspektorių V. K., A. B. ir A. Ž. parodymai, kuriuos papildo ir patvirtina M. L. tarnybinis pranešimas, taip pat įvykio vietoje paimtų žuvų užfiksavimo dokumentai bei nuotraukos, sudaro vieningą įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo padarymą, visumą. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir A. S. nubaudimu nenurodė nei jie, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir patikimi.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Tad esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti A. S. apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 dalies 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.