- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1931-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01135-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- G. K. M.
- Trečiasis asmuo
- M. M.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo - M. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės atsakovės A. M., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. K. M. 2011-06-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė iškeldinti atsakovę A. M. ir jos sūnų M. M., gimusį 1996-11-26, su jų asmeniniais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, jog atsakovė su nepilnamečiu sūnumi M. M. į ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą įsikėlė savavališkai, maždaug 2000 metais. Šiuo metu namui skubiai reikalingas kapitalinis remontas, todėl, norėdamas sukaupti lėšų remontui, ieškovas žada namą išnuomoti. Atsakovė nemoka mokesčių už kurą ir kitas namui tiekiamas paslaugas, yra agresyvaus charakterio, todėl su ja sunku bendrauti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepilnamečio M. M. iškeldinimas iš paskutinės gyvenamosios patalpos pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovė į ieškovo gyvenamąjį namą atsikraustė pas savo motiną Z. M. kaip šeimos narys. Be to atsakovė pardavė pusę jai priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gautus pinigus investavo į ieškovo namo statybas. Atsakovė du su puse metų moka už ieškovo namui tiekiamą elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovę A. M. bei jos sūnų M. M. su visais jų asmeniniais daiktais iš ieškovui G. K. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėjo iki baigsis M. M. 2011/2012 mokslo metai. Teismas nurodė, jog atsakovės argumentai, kad, atsikrausčius gyventi į ieškovo gyvenamąjį namą, niekas jai jokių pretenzijų nereiškė, nesudaro pagrindo apriboti savininko teisę nutraukti neatlygintiną naudojimosi jo nuosavybe santykį. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas, laikydamasis įstatymų nustatytos (CK 6.642 str.) tvarkos, įspėjo raštu atsakovę dėl iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ir kreipėsi į teismą praėjus 3 mėnesiams po įspėjimo. Nuo 3 mėnesių įspėjimo termino pabaigos atsakovė neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių, o byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo jai naudotis ginčo patalpomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė gera valia išsikelti iš patalpų nesutinka, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškinio dėl iškeldinimo netenkinti. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto bei, būdama pakankamai jauno amžiaus ir darbinga, dirba tik puse etato ir uždirba labai mažas pajamas, kurių nepakanka gyvenamajam būstui išsinuomoti, bei žinodama apie biologinį vaiko tėvą nesiima priemonių nustatyti vaikui tėvystę ir priteisti išlaikymą, naudotis kitomis jai numatytomis socialinėmis garantijomis - taip pat nesudaro pagrindo leisti toliau neatlygintinai naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu ir jos neiškeldinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei atsakovei nepateikus duomenų ir įrodymų, jog ji su sūnumi turi teisę gyventi ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, nutrūkus patalpos panaudos teisiniams santykiams, teismas konstatavo, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi iškeldintini iš jo kartu su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.95, 6.629 str. 1 d., 6.642 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės nepilnametis sūnus M. M., gimęs 1996-11-26, mokosi pagrindinėje mokykloje, atsakovė neturi kitos gyvenamosios patalpos ar lėšų jai įsigyti, siekiant suteikti atsakovei laiko tinkamam sūnaus teisių į saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimui ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei nepakenkti mokymosi procesui, sprendimo vykdymą teismas atidėjo iki baigsis M. M. 2011/2012 mokslo metai (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str., CPK 284 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo sprendimą pakeisti dalyje, kurioje teismas atidėjo sprendimo vykdymą, ir teismo sprendimo vykdymą atidėti iki baigsis M. M. 2012/2013 mokslo metai. Nurodo, jog atsakovės sūnus M. M. mokosi Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinėje mokykloje 9 klasėje. Šią mokyklą vaikas turėtų baigti po dešimtos klasės, t.y. pasibaigus 2012/2013 mokslo metams. Patenkinus ieškinį ir jo vykdymą atidėjus tik iki 2011/2012 mokslo metų pabaigos, atsakovė su sūnumi būtų priversta keisti būstą. Dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo tektų keisti ir mokyklą. Tai neabejotinai neigiamai atsilieptų vaiko mokymosi procesui. 2012/2013 mokslo metai bus paskutiniai metai M. M. įgyjant pagrindinį išsilavinimą, po kurių įstatymų nustatyta tvarka bus tikrinami jo pasiekimai, laikomi egzaminai, taigi šie metai yra ypač svarbūs. Atsakovė teisme prašė atidėti sprendimo vykdymą, jei jis būtų nepalankus, iki M. M. baigs (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, tačiau teismas į šį prašymą atsižvelgė tik iš dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės atsakovės A. M., nurodo, jog 10 klasės egzaminai labai svarbūs, todėl būtų gerai, kad teismo procesas būtų atidėtas iki 2013 m. liepos mėnesio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės A. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso ieškovui G. K. M. (b.l. 4-5). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2011-01-24 šeimos aplankymo aktas (b.l. 24-25) tvirtina, kad šiame gyvenamajame name gyvena atsakovė A. M. ir jos nepilnametis sūnus M. M., gimęs 1996-11-26, bei ieškovo ir atsakovės motina Z. M.. Atsakovė A. M. 2011-03-14 pareiškimu įspėta dėl iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (b.l. 6). Atsakovė geranoriškai neišsikėlė. Todėl ieškovas G. K. M. 2011 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę A. M. ir jos sūnų M. M. su jų asmeniniais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 16-17). Pirmosios instancijos teismas iškeldino atsakovę A. M. ir jos sūnų M. M. su visais jų asmeniniais daiktais iš ieškovui G. K. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėdamas iki baigsis M. M. 2011/2012 mokslo metai (b.l. 96-100). Teismas ieškinį patenkino, konstatavęs, jog atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad ji su sūnumi turi teisę gyventi ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, o atsižvelgęs, jog atsakovės nepilnametis sūnus mokosi pagrindinėje mokykloje, taip pat į tai, kad atsakovė neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos ar lėšų jai įsigyti, bei siekdamas suteikti atsakovei laiko tinkamam sūnaus teisių į saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimui ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei nepakenki mokymosi procesui, sprendimo vykdymą atidėjo iki baigsis M. M. 2011/2012 mokslo metai. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas atidėjo sprendimo vykdymą (b.l. 103-104), prašydama sprendimo vykdymą atidėti iki M. M. 2012/2013 mokslo metų pabaigos, t.y. kai atsakovės sūnus baigs pagrindinę mokyklą. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė trumpesnį sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, pažeisdamas prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, be to, ne tik atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nesuteiktų nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, išlaikant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovo ieškinį ir iškeldino atsakovę su jos nepilnamečiu sūnumi iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo, nesuteikiant pastariesiems kitos gyvenamosios vietos. Nors atsakovė su ieškovo ieškiniu pirmosios instancijos teisme ir nesutiko, tačiau jos atstovas 2011 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje prašė, jog, tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ieškinys tenkintinas, teismo sprendimo vykdymą atidėti iki atsakovės sūnus įgis pagrindinį išsilavinimą (baigs 10 klasių), t.y. iki baigsis 2012/2013 mokslo metai (b.l. 94). Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės atstovo prašymą patenkino iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki baigsis 2011/2012 mokslo metai. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog, iškeldinus atsakovę su sūnumi iš ieškovui priklausančio namo, dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo atsakovės sūnui tektų keisti mokyklą paskutiniais metais, jam įgyjant pagrindinį išsilavinimą (t.y. 10 klasėje), kas neabejotinai neigiamai atsilieptų M. M. mokymosi procesui, todėl, atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir turėtų būti pakeistas skundžiamoje dalyje. Tačiau šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu atidėdamas jo vykdymą iki baigsis M. M. 2011/2012 mokslo metai, pakankamai atsižvelgė į atsakovės nepilnamečio sūnaus M. M. interesus, kadangi teismas sprendimo vykdymą atidėjo, tiek sukeikdamas atsakovei laiko tinkamam sūnaus teisių į saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimui, tiek ir siekdamas nepakenkti šio vaiko mokymosi procesui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (iki šios nutarties priėmimo) praėjo beveik 10 mėnesių. Taigi atsakovė, turėdama įstatyminę pareigą užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus interesus, tame tarpe ir vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 7 p., 11 str.), turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tiek savo, tiek ir savo nepilnamečio vaiko interesais bei gyvenamąja vieta. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas dar ilgesniam laikui, t.y. iki baigsis 2012/2013 mokslo metai, kolegijos vertinimu, nepagrįstai pažeistų ieškovo, kurio ieškinys buvo patenkintas, teisėtus lūkesčius ir teisinio apibrėžtumo bei proporcingumo principus. Atsakovė, siekdama ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dar ilgesniam laikui, iš esmės savo pareigą užtikrinti nepilnamečio sūnaus teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, nepagrįstai siekia perkelti ieškovui. Tuo tarpu pati apeliantė yra atsakinga už tinkamų sąlygų sukūrimą vaikui mokytis ir vystytis, pasirūpinti, jog vaikas lankytų tą pačią mokyklą, surandant kitą gyvenamąją vietą netoli mokyklos, kurią lanko jos sūnus.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.