Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei, gynėjui advokatui A. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. R. 2008 m. rugsėjo 6 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į kiemą – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, priėjęs prie R. P., sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu jam į veidą, po to R. P. pargriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kompleksinį kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžį, nosies kaulų lūžį, kairės akies obuolio sumušimą, poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, nesunkiai sužalojo R. P. bei savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną su žmona ir mažamete dukra važiavo iš K. kaimo į K. per R. Įvažiavus į R. nuo Pakruojo pusės yra įkalnė ir posūkis. Ir toje vietoje įstrižai kelio, priekiu į kiemo pusę, priekiniu ratu ant bordiūro, o galu važiuojamoje kelio dalyje stovėjo baltos spalvos autobusiukas Fiat su atidarytomis galinėmis durimis ir pro jas išlindusiomis lentutėmis, prie kurių stovėjo P., A., P. ir S. Jo žmona, privažiavusi prie to autobusiuko, negalėjo pravažiuoti, todėl atidariusi keleivio pusės automobilio langą, paprašė ten stovėjusių žmonių, kad uždarytų galines autobusiuko duris, kad būtų galima pravažiuoti. Tada P. pradėjo jai visokiais necenzūriniais žodžiais sakyti, ką tu nemoki pravažiuoti, važiuok bordiūrais, išvadino „durne“. A. norėjo uždaryti autobusiuko galines duris, tačiau P. vėl jas atidarė. Tada žmona per tuos bordiūrus kaire puse pravažiavo, nes kitaip nebuvo įmanoma pravažiuoti. Pravažiavus, jis atsisuko atgal ir per galinį langą pamatė, kaip P. parodė iškeltą vidurinį pirštą - įžeidžiantį ženklą ir liepė žmonai sustoti. Žmonai sustojus, jis išlipo ir nuėjo prie to autobusiuko, pradėjo su P. ginčytis, sakė, kad patrauktų mašiną, P. jam irgi kažką pasakė, apsivadino gaidžiais ir jis P. abiem rankom nuo savęs pastūmė, nuo pastūmimo P. kelis žingsnius paėjo atgal ir jis apsisuko eiti prie savo automobilio, tačiau išgirdo žmonos balsą „atsargiai“, sukosi atgal ir nuo P. gavo spyrį į tarpukojį. Po to spyrio jis vos neiškrito iš koto, sustingo iš skausmo ir pradėjo eiti link P. ir tada P. jam sudavė vieną smūgį su kumščiu į veidą, į kairės pusės skruostą. Tada jie abu su P. susikibo, pradėjo stumdytis ir nusistumdė iki autobusiuko priekio, buvo įsikibę vienas kitam į maikes, grumdėsi, stumdėsi ir jis su kumščiu pataikė P. į kairės pusės skruostą. Po to smūgio P. nugriuvo, tai yra, susmuko ant asfalto ir tada P. keliantis su koja spyrė vieną kartą į krūtinės ląstą, o ne į galvą. Kadangi tuo momentu P. stojosi, tai gal A. ir S. taip matėsi, jog jis spyrė P. į veido sritį. Po jo spyrio koja, atbėgo A. ir jį nutraukė nuo P. į šoną Tada jis nuėjo į savo mašiną, kur dureles prasidaręs pasėdėjo gal kokias 5 minutes, nes jam dar vis skaudėjo nuo P. spyrio į tarpukojį, nusivilko suplėšytą maikę ir žmonai pasakė, kad važiuotų namo ir jie išvažiavo. Dar prieš nuvažiuojant matė, kaip A. ėjo kartu su P. link A. namo, matė, kad P. iš antakio bėgo kraujas, girdėjo, kad P. kažką burbuliavo, bet tiksliai ką, negirdėjo. Po jo spyrio koja, P. nebuvo praradęs sąmonės, gal buvo tik kiek apsvaigęs. Dėl savo sužalojimų jis niekur nesikreipė, nes manė, kad čia buvo eilinis pasistumdymas ir apsikumščiavimas ir niekas jokių pareiškimų nerašys, be to, jam buvo gėda kreiptis dėl sėklidžių sumušimo. Jam atrodo, kad nuo vieno jo suduoto smūgio P. į veidą, negalėjo būti padarytas toks sužalojimas, kadangi jis į veidą nespyrė, o spyrė į krūtinės ląstą. Kai jie su P. mušėsi, nė vienas iš buvusių prie autobusiuko to nematė, nes jie mušėsi prie autobusiuko priekio, kur niekas nestovėjo. Įvykio metu jis buvo blaivus, jokio kieto daikto rankoje neturėjo. Po to įvykio jam buvo kažkoks vidinis nerimas, todėl po kokių dviejų savaičių nuvažiavo pas A. paklausti, kaip tas žmogus (P.) ir A. surinkęs P. telefono numerį, davė jam pakalbėti, tačiau P. pradėjo sakyti, kad jis jį padarė invalidu, kad sulaužė kaukolę, kad susitiks teisme ir nuo to laiko daugiau su nukentėjusiu nebendravo. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštais civiliniais ieškiniais, galėtų sumokėti jam kokius 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį ligonių kasai. Jis pripažįsta, kad muštynės įvyko viešoje vietoje, nes tai buvo gyvenvietė, buvo jo žmona, dukra, kitų vaikų nematė. Pripažįsta, kad sutrukdė nukentėjusiajam ir visiems kartu su juo buvusiems važiuoti nusimaudyti, kad kalbėjo necenzūriniais žodžiais, kad sudavė nukentėjusiajam du smūgius, kad nukentėjusysis nukentėjo, nes buvo sužalotas antakis, bėgo kraujas. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė penkis smūgius. Jis nėra konfliktiškas žmogus ir mano, kad konflikto nebūtų buvę, jeigu nukentėjusysis nebūtų parodęs to ženklo su pirštu ir nebūtų stovėjęs užimdamas važiuojamąją kelio dalį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. parodė, kad tą dieną jis sustojo prie namo Nr.9, Pakruojo gatvėje, R. miestelyje, prie A. namo, kad išlaipinti žmones, nes A. norėjo nueiti į namus pasiimti daiktus maudymuisi. Sustojo prie ženklo, tačiau pagal Kelių eismo taisykles žmones išlaipinti galima. Tiksliau, jis planavo išlaipinimą, bet gavosi nebe išlaipinimas, kadangi visi pradėjo lipti lauk ir pradėjo apžiūrinėti lenteles, kurias jis rodė atidaręs galines automobilio dureles. Jis pripažįsta, kad sudarė kliūtį pravažiavimui, atidarydamas autobusiuko galines dureles ir rodydamas lenteles. Tačiau pro šalį pravažiavo ne viena mašina, jis visoms mašinoms rankos mostu rodė, kad pravažiuotų. Bet staiga buvo užpultas, pargriautas, spardomas ir daužomas. Jis nematė, iš kur staiga atsirado R. ir nežino dėl ko jį užpuolė, nes nieko nesakė, pradėjo jį mušti, spardyti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kažką rėkavo apie jo mašiną, bet jis nesuprato, nes buvo strese ir jam atrodė, kad iš jo nori atimti automobilį. R. plika galva, todėl jam atrodė, kaip teroristas. R. buvo neblaivus, nes dvokė alkoholiu. R. spyrė jam į veidą, daužė rankomis, spyrė kokius 5 kartus, o jis tik gynėsi. Pirmas smūgis buvo į veidą ir buvo labai stiprus, jam atrodė, kad R. sudavė smūgį su kažkokiu kietu daiktu, kuris telpa rankoje, ne kastetu, nes būtų prakirtęs, o kažkokiu kitu daiktu. Jis nežino nuo kurio smūgio, ar nuo kumščio, ar nuo spyrio sulūžo nosis. Po sumušimo jis pirmiausia pats nuvažiavo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, kur jam patarė važiuoti į Kauną. Į Kauną jį jau vežė S. Kaune jį paguldė į ligoninę, buvo atlikta operacija, gydosi dar ir dabar, kadangi su viena akimi beveik nebemato. Gydymui išleido 500 litų, tačiau kvitų neturi, neišsaugojo. Neturtinės žalos prašo priteisti 200000 litų, kadangi patyrė šoką, negalėjo laisvai judėti, patyrė skausmą, buvo atliekamos operacijos, negalėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje, nes yra Lietuvos liaudies sąjungos narys ir Kauno skyriaus pirmininkas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, negalėjo normaliai dirbti savo darbo, nes dirba (duomenys neskelbtini) (bendrovė užsiima prieskonių tiekimu kavinėms, restoranams ir valgykloms) direktoriumi, darbas pagrinde yra telefonu. Jam į akiduobę yra įdėta plokštelė ir kaulo atauginimas kainuoja 400000 litų, tokios operacijos atliekamos tik Prancūzijoje, Marselyje, vien nuvažiavimas kainuoja 3000 litų, ir kaip galima mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kodėl jis visą gyvenimą turi gyventi su viena akimi, jis nori gyventi ir matyti kaip visi žmonės su dviem akimis, todėl nori atstatyti akiduobę, nes mano, kad taip atsistatytų regėjimas. Jam dar buvo sulaužytas rankos riešas ir pirštas, kodėl to ekspertas neužfiksavo, jis nežino, gal dėl to, kad iš pradžių jam liepė tik tepti, sakė, kad gal praeis, o operavo tik po pusės metų. Medicininėje kortelėje apie tai turi būti užfiksuota. R. jis nepažinojo ir nebuvo su juo turėjęs jokių reikalų. Mano, kad tik girtas žmogus gali taip užpulti ir dėl girtumo kai ko neprisiminti. Tuojau po sumušimo jis policijos nekvietė, todėl, kad jam buvo svarbi gyvybė, buvo strese ir kovojo dėl savo gyvybės. Jis mano, kad kaltinamasis ant jo supyko dėl to, kad jis parodė pasipriešinimą. Jokio piršto R. jis nerodė, tik rankos mostu rodė, kad pravažiuotų mašinos. Nebuvo jokio R. apsisukimo nueiti, muštynės vyko iš karto. Jis matė, kad nėra galimybės pabėgti, todėl gynėsi. Gindamasis jis galėjo suduoti R. kokį smūgį ir įspirti į tarpukojį, to nesigina. Jo ir R. jėgos buvo nelygios, nes jis prieš daugiau kaip metus laiko turėjo dviejų slankstelių stuburo išvaržą, jam negalima daryti staigių judesių ir nieko kelti, o R. jaunas, sportuojantis. Mano, kad R. yra blogas, teroristas ir nori, kad jis būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, dėl ko netgi sutiktų atsisakyti visų savo ieškinių, kadangi R. jį sumušė, spardė ir sužalojo visai be jokio pagrindo.

Liudytoja I. R. davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis G. R.

Liudytojas V. A. parodė, kad nukentėjusysis R. P. yra jo žmonos sesers vyras ir tą dieną atvažiavo prie jo namo, (duomenys neskelbtini), pasistatė savo automobilį priekiu į kiemo pusę, o galinės durelės buvo atidarytos, atsikišusios į gatvės pusę ir užėmusios daugiau nei pusė kelio. R. automobilis sustojo ir vairuotoja pasignalizavo, o P. parodė, kad važiuotų, tačiau automobilis nevažiavo ir tada jis pridarė P. automobilio galines dureles, kad tas automobilis galėtų pravažiuoti, tačiau P. dureles vėl atidarė. Tas automobilis pravažiavo ir sustojo. Iš jo išlipo R. ir priėjęs prie P. pradėjo aiškintis dėl neuždarytų automobilio durelių. Besiaiškinant R. abiem rankom pastūmė P., kuris spyrė su koja vieną kartą R. į tarpukojį. Tada jie abu susikabino ir pradėjo muštis. R. su kumščiu vieną kartą sudavė P. į veidą, nuo ko P. nugriuvo, o po to stojosi ir jam besistojant R. vieną kartą spyrė P. į veidą. Tada jis su S. S. nutempė R. į šalį ir R. sėdęs į savo automobilį, išvažiavo. Nuo suduotų smūgių P. ištino akis ir pastoviai iš nosies bėgo kraujas, todėl jis su žmona nuvažiavo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, o po to išvažiavo į Kauną, kur taip pat kreipėsi į medikus. Visas tas konfliktas kilo dėl neuždarytų P. autobusiuko durelių. Rimtam konfliktui pagrindo tikrai nebuvo. R. automobiliui P. su ranka parodė, kad gali pravažiuoti, o koks tai buvo rankos gestas neatsimena, kad būtų rodęs didįjį pirštą nematė. R. jam atrodė blaivus. Z. atvažiavo nuo Pakruojo pusės, ar jis matė įvykį nežino.

Liudytojas S. S. parodė, kad tą dieną jis, jo seserys I. A. ir J. P. bei jos vyras R. P. P. automobiliu F. D. nuvažiavo pas I. R., (duomenys neskelbtini), kadangi jie visi ruošėsi važiuoti maudytis. I. su J. nuėjo į namus, o prie jų atėjo V. A. P. norėjo A. parodyti, kokias nusipirko lenteles, todėl atidarė galines mikroautobuso dureles, kurių viena dalis atsidarė į gatvės pusę. Tuo metu nuo Pakruojo pusės atvažiavo automobilis, kurį vairavo moteris. Jis suprato, kad tai moteriai trukdo pravažiuoti atidarytos mikroautobuso durelės, bet P. jai rodė ranka, kad ji važiuotų, o ta moteris rodė, kad uždarytų dureles. Tada A. dureles pridarė ir tas automobilis pajudėjo, tačiau jam pravažiuojant P. vėl dureles atidarė. Dėl ko P. atidarė dureles, jis nežino. Kaip buvo pastatytas P. mikroautobusas jis neprisimena. Tas automobilis pravažiavo ir kiek toliau sustojo. Iš jo išlipo jam nepažįstamas vaikinas, kurį vadina „R.“ ir artėjo prie P. A. dar bandė jį sustabdyti, tačiau jis A. nustūmė ir priėjo prie P. „R.“ su P. pradėjo ginčytis ir stumdytis ir „R.“ sudavė su kumščiu P. į veidą, kuris nuo smūgio atsitraukdamas atgal pargriuvo, o jam besikeliant, „R.“ vieną kartą spyrė su koja į kairę veido pusę. Tada jis su A. „R.“ nutempė į šoną. „R.“ nuėjo prie savo automobilio ir nuvažiavo. Su koja pirmas spyrė „R.“ P., o kur pataikė, jis nematė. P. iš nosies bėgo kraujas, po akimi buvo didelė mėlynė, todėl jis išvažiavo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, o po to išvažiavo į Kauną. P. buvo blaivus, R. irgi atrodė blaivus, negriuvinėjo. Kaltinamojo jis nepažįsta, tačiau kaltinamajam priėjus, A. pasakė „R.“ nepradėk.

Liudytoja I. A. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sesers vyras. Tą dieną ji, jos sesuo J. P., jos dukra I. A. ruošėsi važiuoti maudytis. Ji su dukra nuėjo į kambarį pasiimti daiktų. Iki jų namų jas parvežė R. P., kuris ties jų namu Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė savo automobilį. Dar jai būnant viduje, A. atėjo į vidų ir liepė į dubenį pripilti vandens. Kai ji išėjo į kiemą pamatė prie namo sėdintį P. Jo veidas buvo kruvinas, paakyje matėsi didelis guzas. Prie automobilio buvo sesuo J. P., kuri pasakė, kad įvyko konfliktas. Visi kalbėjo, kad tarp P. ir R. įvyko konfliktas, dėl blogai pastatyto automobilio. Prie jų namo yra posūkis, bet jis toliau, gal už 20 ar 30 metrų nuo jų kiemo prasideda, yra šaligatvis, tačiau labai siauras. P. automobilis stovėjo prie jų kiemo įvažiavimo, tiesiai priekiu į įvažiavimą. Jos nuomone R. automobilio pravažiavimui buvo pakankamai vietos.

Liudytoja L. V. parodė, kad tą dieną, jai būnant namuose R., P. gatvėje, Nr. 12, išgirdo triukšmą ir nuėjo prie gatvės pasižiūrėti. Pamatė susikibusius už atlapų du nepažįstamus vyrus, kurie stumdėsi, vienas kitam smūgiavo į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis pirmas puolė ant kaltinamojo ir suplėšė marškinius, o kaltinamasis davė atgal ir nukentėjusysis nuo smūgio atšoko. Vieną kartą kaltinamasis nugriuvusiam nukentėjusiajam spyrė smūgį su koja į veidą ar krūtinę. Po smūgio nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo prie kaltinamojo mašinos ir prie langelio kažką pasakė. Nukentėjusiojo mašina buvo pastatyta po ženklu, kur negalima sustoti, stovėjo netaisyklingai, buvo išlindę lentos, pasisukusi į kiemą, bet buvo važiuojamoje kelio dalyje, galinės durelės buvo atidarytos. Įvykio vietoje buvo S., A., nukentėjusiojo žmona. Konflikto metu vyrai stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Ji pradėjo sakyti, kad skirtų, neleistų muštis. Konflikto pradžios nematė. Vyrų pakalbio negirdėjo. Ji mano, kad atidarytos durelės ir išlindusios lentos buvo kliūtis, tačiau kaltinamojo automobilis galėjo pravažiuoti. Kaltinamasis jai atrodė neblaivus, nes buvo raudonas veidas, automobilį vairavo žmona, o iš judesių nesuprato, nes vienas ant kito su nukentėjusiuoju puolė. Nukentėjusysis be sąmonės nebuvo, kadangi tuojau po smūgio atsikėlė ir nuėjo prie kaltinamojo automobilio langelio ir dar kažką pasakė kaltinamajam.

Liudytoja J. P. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusysis R. P., papildomai nurodydama, kad buvo to įvykio metu labai išsigandusi, pasimetusi ir visko nematė, nes nenorėjo žiūrėti ir nusisuko, todėl nematė, ar jos vyras spyrė kaltinamajam į tarpukojį, negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo neblaivus.

Liudytojas J. Z. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį, dienos neatsimena, važiavo R. nuo Pakruojo pusės ir priekyje pamatė beveik viduryje gatvės stovintį autobusiuką. Tai pamatęs, pagalvojo, gal koks įvykis, gal policija yra, todėl sustojo ir nuėjo pasižiūrėti, kas tenai vyksta. Savo automobilį pasistatė toliau, nes tenai toje vietoje, kur stovėjo autobusiukas yra pastatytas kelio ženklas, kad sustoti ir stovėti draudžiama. Be nukentėjusiojo ir kaltinamojo matė dar du vyrus, kurių nepažino, o moterų ir vaikų nematė. Priėjęs matė, kad mušasi kaltinamasis ir nukentėjusysis. Matė, kaip nukentėjusysis spyrė su koja R. Matė, kaip kėlė koją, o kur pataikė nematė. Ar R. ir nukentėjusysis koliojosi negirdėjo. Visiškai nenorėjo į tą reikalą kištis, todėl nepuolė jų skirti, tuo labiau, kad tai nebuvo nei jo draugai, nei giminės. Pasižiūrėjęs, kas vyksta, grįžo prie savo automobilio ir nuvažiavo į kapines. Jam reikėjo važiuoti pro tą autobusiuką, tai pravažiavo sunkiai, važiuodamas per bordiūrą. Ar buvo atidarytos autobusiuko galinės durelės neprisimena. Grįžtant iš kapų, autobusiukas dar stovėjo toje pačioje vietoje. Jo automobilis buvo pastatytas toliau, už posūkio, todėl iš įvykio vietos jo nesimatė.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 21) matyti, kad Kauno miesto VPK buvo gautas pranešimas, kad 2008-09-10 į Kauno medicinos universiteto klinikų veido žandikaulio skyrių paguldytas R. P., kurį 2008-09-06 R. miestelyje, Pakruojo rajone sumušė G. R..

Iš specialisto išvados Nr.G 1891/08(04) (b.l. 32,33) matyti, kad nukentėjusiajam R. P. sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-09-06 apie 19 val., ne mažiau vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu (konkrečiai kokiu nėra galimybės nurodyti) paveikus kairę veido pusę, padarant sužalojimus, kurie nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai ir kurie nėra pavojingi jo gyvybei, - kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kompleksinį kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžį, nosies kaulų lūžį, kairės akies obuolio sumušimą, poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio, nosies kaulų lūžio, bei kairės akies obuolio sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Iš specialisto išvados Nr.KG 57-1891/08(04) (b.l. 46,47) matyti, kad nukentėjusiajam R. P. sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę, kad neatmetama galimybė, jog į tą pačią veido pusę buvo suduotas ne vienas smūgis, tačiau objektyvių duomenų tai patvirtinti nėra, kad medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog R. P. buvo padaryti sužalojimai kitose kūno dalyse, kad neatmetama galimybė, jog buvo suduoti smūgiai ir į kitas kūno vietas, tačiau išorinių sužalojimo žymių galėjo nelikti, atsižvelgiant į smūgių stiprumą.

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos ir informacijos apie asmenį (b.l. 51,52) matyti, kad už nukentėjusiojo R. P. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Valstybinė ligonių kasa prie SAM sumokėjo 3796,80 Lt (VšĮ Pakruojo ligoninei 61,90 Lt ir VšĮ KMUK 3734,90 Lt).

Iš prašymo, vietos schemos ir atsakymo (b.l. 166-168) matyti, kad toje vietoje – Rozalimo miestelyje, Pakruojo gatvėje, prie namo Nr.9, kur nusikalstamos veikos padarymo metu stovėjo nukentėjusiojo R. P. automobilis F. D., iš abiejų pusių yra pastatyti kelio ženklai „Sustoti ir stovėti draudžiama“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. R. kaltė dėl nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo G. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje R. miestelyje, gatvėje, kur aplinkui gyvena žmonės ir įvykio vietoje būnant jo žmonai su mažamete dukra bei nukentėjusiojo artimiesiems, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį R. P., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko buvo nutraukta nukentėjusiojo ir jo artimųjų išvyka maudytis, bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. dėl chuliganiškų paskatų, kai tai padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys panaudojamas kaip pretekstas savo veiksmų mažareikšmei dingsčiai. Kaltinamojo smūgių sudavimas nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, miestelyje, gatvėje, matant kaltinamojo ir nukentėjusiojo artimiesiems, tame tarpe vaikams, prieš silpnesnį sveikata ir amžiumi nukentėjusįjį, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžiusiais nukentėjusiojo sveikatą, visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, stichiškai, anot jo tik norėdamas pasiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl jam parodyto įžeidžiančio ženklo su pirštu bei netaisyklingai ir neleistinoje vietoje pastatyto automobilio, būdamas fiziškai daug stipresnis už nukentėjusįjį, stumdamas, mušdamas kumščiu ir spirdamas koja nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė tik vieną smūgį su kumščiu į veidą nukentėjusiajam, nuo kurio sudavimo negalėjo būti padarytas toks sužalojimas, kad jis spyrė vieną kartą nukentėjusiajam su koja ne į veidą, o į krūtinę, kad jis visai nenorėjo nukentėjusiojo mušti, tik su nukentėjusiuoju nuėjęs pasiaiškinti dėl parodyto piršto ir netvarkingai pastatyto automobilio, apsižodžiavęs, apsistumdęs ir atstūmęs rankomis, apsisukęs ėjo prie savo automobilio, kai išgirdęs žmonos įspėjimą, sukosi atgal ir pirmas gavo nuo nukentėjusiojo spyrį į tarpukojį, dėl ko tada sudavė nukentėjusiajam su kumščiu į veidą ir spyrė koja į krūtinę, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje esančios specialisto išvados, kuriose aiškiai yra nustatyta, kad nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kompleksinis kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžis, nosies kaulų lūžis, kairės akies obuolio sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę, ir kad neatmetama galimybė, jog į tą pačią veido pusę buvo suduotas ne vienas smūgis, tačiau objektyvių duomenų tai patvirtinti nėra. Liudytojų V. A., S. S. ir L. V. nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose jie nurodė, kad kaltinamasis G. R. su koja spyrė nukentėjusiajam R. P. į veido sritį, o ne į krūtinę. Nukentėjusiojo R. P. ir liudytojų V. A. ir S. S. nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose jie nurodė, kad muštynės tarp kaltinamojo G. R. ir nukentėjusiojo R. P. buvo staigios, trumpos ir ištisos, kad nebuvo jokio kaltinamojo atstūmimo, apsisukimo nueiti ir apsisukimo atgal ir kad muštynes pradėjo ir sukėlė kaltinamasis. Liudytoja L. V. muštynių pradžios tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė. Liudytojas J. Z. matė tik vieną muštynių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo epizodą, pradžios nematė. Liudytoja I. A. muštynių iš viso nematė, nes ji buvo nuėjusi į savo namus pasiimti daiktų maudynėms ir tik išėjusi į kiemą, pamatė jau sumuštą nukentėjusįjį. Liudytojų I. R. ir J. P. duoti parodymai atmestini kaip subjektyvūs ir suinteresuotų asmenų, kadangi jos yra atitinkamai kaltinamojo ir nukentėjusiojo žmonos – šeimos narės ir jų duoti parodymai atitinkamai buvo analogiški, I. R. – kaltinamojo parodymams, o J. P. – nukentėjusiojo parodymams.

Iš kaltinimo kaltinamajam yra šalintinas nurodytas nukentėjusiajam spirtų kartų į veido sritį skaičius ne mažiau kaip penkis kartus, paliekant ne mažiau vieno karto, kadangi nukentėjusysis R. P. konkretaus jam spirtų ar suduotų smūgių skaičiaus nenurodė, parodydamas, kad buvo staiga užpultas, daužomas, spardomas, buvo strese, šoke, nesuprato, kas vyksta, liudytojai V. A., S. S., L. V. vienodai ir nuosekliai patvirtino, kad kaltinamasis G. R. spyrė su koja nukentėjusiajam R. P. vieną kartą į veidą, specialisto išvadose yra nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę, kitokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti byloje surinkta nėra.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kadangi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo pastatęs jam priklausantį automobilį neleistinoje vietoje, važiuojamoje kelio dalyje su atidarytomis galinėmis durelėmis į važiuojamąją kelio dalį, kas trukdė pravažiuoti kaltinamojo žmonos vairuojamam automobiliui (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis G. R. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 89), padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.), gyvena su šeima, dirba, gyvenamosios vietos seniūnijos ir darboviečių charakterizuojamas gerai, aktyviai dalyvauja miestelio bendruomenės veikloje ir visuomeninėje veikloje (b.l. 96,97,169-171,174-183), baustas administracine tvarka už netyčinius pažeidimus (b.l. 90-92), neatsiprašė nukentėjusiojo, nesusitarė su juo dėl žalos atlyginimo ir jos neatlygino, nukentėjusysis jam neatleido ir prašo jį nuteisti realia laisvės atėmimo bausme, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip teigiamą asmenybę ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis yra baustinas už padarytą apysunkį nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam mažesnę, negu sankcijos vidurkis bausmę ir atidedant jos vykdymą, už padarytą nesunkų nusikaltimą baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 41 str., 48 str., 61 str., 75 str.).

Nukentėjusiojo R. P. 500,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį (LR CK 6.249 str., 6.263 str., LR BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo R. P. 200000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo paaiškinimu, jog jis patyrė šoką, negalėjo laisvai judėti, patyrė skausmą, buvo atliekamos operacijos, negalėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje, nes yra Lietuvos liaudies sąjungos narys ir Kauno skyriaus pirmininkas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, negalėjo normaliai dirbti savo darbo, nes dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jam į akiduobę yra įdėta plokštelė, jis viena akimi beveik nemato, todėl nori atstatyti akiduobę, o tokia operacija kainuoja 400000 litų ir yra atliekama tik Prancūzijoje, Marselyje, bei specialisto išvadomis, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio, kompleksinio kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžio, nosies kaulų lūžio bei kairės akies obuolio sumušimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. dėl kaltinamojo G. R. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. pastatęs jam priklausantį automobilį neleistinoje vietoje, važiuojamoje kelio dalyje su atidarytomis galinėmis durelėmis į važiuojamąją kelio dalį, kas trukdė pravažiuoti kaltinamojo žmonos vairuojamam automobiliui, turėjo įtakos ir išprovokavo kaltinamąjį įvykdyti prieš jį nusikalstamą veiką (b.l.166-168). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis turi šeimą, kurioje išlaiko mažametę dukrą, iš jo atlyginimo kas mėnesį atskaičiuojamas išlaikymas po 150 litų vaikui iš pirmos santuokos ir jam per mėnesį vidutiniškai lieka po 500 litų atlyginimo, žmona gauna minimalią mėnesinę algą (b.l. 172,173,188,191). Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamų veikų pasekmes, paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, kaltinamojo kaltę – padarė tyčines nusikalstamas veikas, bei jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 200000,00 litų, yra per didelis, ir mažina jį iki 5000,00 Lt, kuris yra priteistinas iš kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (LR CK 6.250 str., 6.263 str.).

Likusi 195000,00 Lt nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Prokurorės pareikštas 3796,80 litų civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo R. P. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo (LR CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1b p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš nuteistojo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 5000,00 (penkių tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš nuteistojo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3796,80 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt šešių litų 80 centų) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniaus mieste, a.s. Nr.LT21 730001000 2484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo R. P. 500,00 (penkių šimtų) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 195000,00 (vieno šimto devyniasdešimt penkių tūkstančių) litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.