Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovams R. M. ir V. D., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. V., jo atstovui adv.N. P., išnagrinėjęs V. V. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados viršininko V. D. 2012-06-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-1745057-12,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2012-06-19 Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados viršininko V. D. 2012-06-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-1745057-12 pil. V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5d., padarymą nubaustas 500( penkių šimtų) litų bauda.

Skundą padavęs asmuo V. V. nurodo, kad buvo nubaustas už tai, kad 2012-06-10 apie 12 val. Marijampolės mieste, Tolminkiemio g.6 esančioje namų valdoje lakstantis palaidas Vokiečių aviganių veislės šuo, priklausantis V. V., pro tvoroje esantį tarpą, įkišęs galvą į kaimynės R. G. valdą, esančią Kosmonautų g. 63, Marijampolė, sugavo ir įsitraukė į savo kiemą bei mirtinai sužalojo prie tvoros laksčiusį Jorkšyro terjerų veislės šunį, priklausantį I. P., padarydamas jai 500 Lt. žalą, tuo V. V. pažeidė Marijampolės savivaldybės tarybos 2005-02-25 sprendimu Nr.1-489 patvirtintų „Šunų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijoje taisyklių III dalies 11 ir 17 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str.5d.

Prašo panaikinti šį nutarimą, kadangi nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirtos faktinės bylos aplinkybės, taip pat buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi buvo nubaustas iškart po protokolo surašymo be galimybės pasiruošti gynybai ir naudotis ATPK 272 str. suteikta teise naudotis gynėjo paslaugomis, o taip pat netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir skirta nuobauda, net neišsiaiškinus priežastinio ryšio tarp savininko veiksmų ir kilusių pasekmių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas skundą teismas apklausė su įvykiu susijusius asmenis.

Pareiškėjas V. V. parodė, kad inkriminuojamo įvykio metu buvo išvykęs. Namų valdoje tuo metu buvo sūnus M. V.. Apie įvykį sužinojo iš jo ir kaimynų telefoninio skambučio. Kaimynai yra konfliktiški, todėl jiems pasitaikė proga tokiu būdu interpretuoti įvykį bei siekti satisfakcijos. Įsitikinęs, kad šuo dėl savo dydžio ir tarpo tarp pamato ir tvoros apačios, negalėjo prakišti galvos į kaimynų valdą ir įsitraukti ten bėgiojusį šuniuką. Tą pilnai patvirtina nuotraukos. Greičiau galėjo pats mažasis šuniukas per jam pakankamą plyšį patekti į jo valdos teritoriją ir taip tapti didesnio šuns auka. Buvo keli atvejai, kai kitos kaimynės dukters mažas šuniukas patekdavo į jų valdą ir jį tekdavo po kelis kartus grąžinti šeimininkams. Yra įsitikinęs, kad ir šį kartą pasikartojo toks pat scenarijus.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2012-06-10 paskambino kaimynė ir paprašė kieme paieškoti jų pabėgusio šuniuko. Jis kieme ieškojo, bet nerado. Prie tvoros stovėjo kaimynės dukra I. P. ir paprašė dar geriau paieškoti. Geriau paieškojęs, rado jį sunkiai sužeistą. Paėmė su rankšluosčiu ir perdavė I. P.. Nežino, kaip šis šuniukas pateko į jų valdos teritoriją. Buvo atvejų ir anksčiau, kuomet kaimyno mažas šuniukas yra pro plyšį tvoros apačioje įlindęs į jų kiemą, o po to grąžintas kaimynams. Jų šuo yra didelis ir jo galva pro esantį 7-10 cm plyšį į kaimynų teritoriją netelpa. Jis negalėjo įsitraukti to šuniuko. Šuo laikomas voljere. Tik esant kam nors namuose, jis iš voljero išleidžiamas kieme palakstyti. Taip buvo ir šį kartą. Šunį palakstyti išleido jis. Šuo yra neagresyvus ir nieko nėra užpuolęs. Tą patvirtina ir byloje esanti veterinaro pažyma. Iš nuotraukų matyti, kad jų aviganis galvos pro taip pat nuotraukoje užfiksuotą plyšį iškišti negalėjo.

Liudytoja R. G. parodė, kad 2012-10-06 pas ją viešėjo dukra Irma. Ji atsivežė ir mažą šuniuką. Jis lakstė po kiemą. Nuo kaimynų juos skiria apie 80 centimetrų tvora. Kaimyno V. kieme lakstė palaidas didelis vilkšunis. Ji buvo kambaryje, kai išgirdo dukters riksmą. Nematė, kas ten įvyko, tačiau išbėgus į lauką, dukra pasakė, kad kaimynų šuo pro tvorą pagrobė jų mažą šuniuką. Jis paskambino kaimynui, jis atidavė jų šuniuką, kuris buvo didžiojo šuns sužalotas ir jau be gyvybės ženklų. Dukra sakė, kad pro tarpą tvoros apačioje tas vilkšunis jų šuniuką įsitraukė į savo kiemą ir nusinešė.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2012-10-06 pas ją viešėjo pas motiną Marijampolėje su vaikais. Jiems buvo nupirkusi Jorkšyro terjerą. Šuniukas lakstė jų kieme. Kaimynų kieme už tvoros lakstė jų aviganis. Ji nematė, kas atsitiko, tik staiga pamatė, kad kaimynų pusėje netoli tvoros aviganis dantyse nešasi jų šuniuką. Kaip jis papuolė į kaimynų pusę, ji nematė, tačiau mano, kad aviganis galėjo įkišti pro tvoros apačią galvą ir jį įsitraukti. Tada skambino kaimynams ir prašė surasti jų šuniuką. Kaimynų sūnus ieškojo, bet iškart nerado. Tik pakartotinai paprašytas surado ir atnešė suvyniotą į rankšluostį jau nebegyvą jų šuniuką.

Ištyręs šiuos įrodymus bei teismui pateiktas nuotraukas(b.l.13-17)teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta jokiais patikimais ir neginčytinais įrodymais, kad V. V. priklausantis vokiečių aviganis būtų pro tvoros apačią patekęs į kaimynų valdos teritoriją ir taip įsitraukęs pas save Jorkšyro terjero veislės I. P. priklausantį šuniuką. Niekas šio fakto nestebėjo ir nematė betarpiškai. Kad taip buvo nurodė tik R. G., bet teigė, jog tai sužinojusi iš savo dukters I. P.. I.P. teismui parodė, kad to nematė, o matė tik aviganio nešamą jai priklausantį šuniuką jau kaimynų teritorijoje. Todėl šis faktas nėra įrodytas, o R. G. ir I. P. tik numanomas, kas negali būti pagrindu faktui konstatuoti. Teismas taip pat atsižvelgia į teismui pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuota V. V. priklausančio šuns galvos apimtis bei tarpas tvoros apačioje. Minėtos nuotraukos kelia rimtas abejones, kad šuo galėjo ne tik kad iškišti galvą, bet dar ir pagrobti tokiu būdu kitą šuniuką. Tiriant įvykį iki protokolo surašymo ši aplinkybė net nebuvo protokolą surašiusios institucijos bandoma objektyviai patikrinti, o šiuo metu tai jau neįmanoma, kadangi tvora jau yra pakeista. Todėl šuniuko patekimo į V. V. valdą mechanizmas yra nenustatytas ir neįrodytas, todėl nepagrįstai šis faktas inkriminuotas į suformuluotą A. V. kaltinimą. Be to, nustatyta, kad aviganis V. V. valdoje iš voljero buvo paleistas ne paties V. V., bet tuo metu namuose buvusio jo sūnaus M. V..

LR ATPK 110 str. nustato, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Kvalifikuota šios veikos sudėtis, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje sako, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

V. V. inkriminuota būtent ATPK 110 str.5d. Šio administracinio teisės pažeidimo požymių buvimas V. V. veikoje grindžiamas Marijampolės savivaldybės tarybos 2005-02-25 sprendimu Nr.1-489 patvirtintų „Šunų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijoje taisyklių“ III dalies 11 ir 17 punktų pažeidimu. Šių taisyklių 11 p. sakoma, kad „Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“. 17 punkte nurodoma, kad „Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, jeigu nebus pažeidžiami taisyklių 11 punkte nurodyti reikalavimai. Prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti telefonspynė bei pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio apvadu, kurio viduje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – „Palaidas šuo“). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas“.

LR ATPK 110 str.5d. nustatyto pažeidimo sudėties privalomas elementas yra grėsmė turtui, sveikatai ar gyvybei, kylanti gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo rezultate. Todėl pats pažeidimas su kilusia dėl to grėsme turi būti susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta, kad tokia grėsmė su galimu pažeidimu(šuns paleidimas uždaroje valdoje iš voljero)susijusi priežastiniu ryšiu, kadangi ne tik neįrodyta, bet ir nenustatyta, kokiu būdu nukentėjęs šuniukas pateko į V. V. priklausančią valdą, kur tapo palaido aviganio auka. Antra, šunį iš voljero paleido ne V. V., bet jo sūnus. Todėl namuose nebuvęs tuo metu V. V. niekaip negalėjo savo veiksmais pažeisti Marijampolės savivaldybės tarybos 2005-02-25 sprendimu Nr.1-489 patvirtintų „Šunų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijoje taisyklių“ III dalies 11 ir 17 punktų reikalavimų. Todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str.5d., įvykio ir sudėties(LR ATPK 250 str.1d.1p). Analogiška praktika yra suformuota ir LVAT nutartyje Nr.N261-798/2012. Todėl 2012-06-19 Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados viršininko nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-1745057-12 panaikintinas ir byla nutrauktina(ATPK 302str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

V. V. skundą patenkinti.

2012-06-19 Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-1745057-12 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK ir V. V..