- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1-487-446/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03888-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. J. 2021 m. vasario 5 d. apie 22 val. 10 min (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą savo sūnėnui A. R., tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad A. R. yra jo sesers J. J. sūnus. Kadangi sesuo savo sūnų išvarė iš namų, jis leido A. R. pagyventi jo namuose (duomenys neskelbtini), nes šiame name jis pats negyvena, gyvena kartu su sugyventine, jos namuose (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 5 d. po darbo su draugu gėrė, būdamas girtas, sugalvojo užsukti į savo namus pas A. R., nes buvo girdėjęs, kad jis iš jo namų landynę padarė. Įėjus į namus, pamačius netvarką, jį apėmė pyktis, todėl ir trenkė A. R. kumščiu į veidą. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio būsenos, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, kad du kartus sudavė A. R. kumščiu, dėl savo tokio elgesio sielojasi, gailisi, A. R. atsiprašė, jie susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajam įrodyta.
Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7, 32-33) parodė, kad jis gyvena dėdės A. J. namuose (duomenys neskelbtini), nes jį mama išvijo iš namų. Jo dėdė A. J. gyvena pas savo sugyventinę. 2021 m. vasario 5 d. apie 22 val. jis jau buvo atsigulęs į lovą, kai išgirdo, beldimą į langą. Atidaręs duris, pamatė stovintį savo dėdę A. J., kartu su juo buvo ir A., kurio pavardės nežino. A. J. jį užsipuolė, kad nemoka mokesčių, nors jis visus mokesčius yra sumokėjęs, kaltino malkų vagyste, nors su tomis malkomis šildė jo paties namus. Dėdė liepė jam išsikraustyti iš jo namų, dėl to tarp jo ir dėdės kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė. A. juos skyrė. Kai stumdėsi, dėdė sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, pataikė į viršutinę lūpą, dėl ko jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas ir jis juto fizinį skausmą. Paskui dėdė jam dar bandė suduoti metaliniu strypu, tačiau nepataikė. Kai stumdėsi su dėde A. J., jis užsigavo ranką į sieną, tiksliau susitrenkė dešinės rankos pirštą. Po to jis išėjo iš namų ir iškvietė policijos pagalbą. Dėl sužalojimo į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas ekspertus nevyks. Su dėde A. J. susitaikė, dėdė jo atsiprašė, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50-51) parodė, kad 2021 m. vasario 5 d. vakare, jam paskambinęs A. J., pasiūlė susitikti. Jie susitikę išgėrė alaus. A. J. sugalvojo nueiti į savo namus, kur šiuo metu gyvena A. R.. A. R. juos įleido į vidų. Tarp A. R. ir A. J. kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo ginčytis dėl namuose esančių daiktų, kas kam priklauso. Žodinio konflikto metu jie pradėjo stumdytis. Jis puolė į jų vidurį ir juos išskyrė, tačiau jie vėl susistumdė, jis dar kartą juos išskyrė. Paskui jis išėjo į kiemą. Kai grįžo iš lauko, A. R. pasakė, kad kviečia policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis nematė, kad susistumdymo metu A. J. būtų sudavęs A. R., atvykus policijos pareigūnams, A. R. sakė, kad jam sutinusi lūpa. Kada ir kaip A. J. sudavė A. R. smūgius į veidą, jis nematė.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 21) matyti, kad 2021 m. vasario 5 d. 22 val. 14 min bendrajam pagalbos centrui paskambinęs A. R. pranešė, kad jį dėdė mušė rankomis, trenkė jam į veidą.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ( b. l. 6-8), (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 19), asmens apžiūros protokolo (b. l. 34), foto nuotraukų (b. l. 35-36) matyti, kad po A. R. telefoninio pranešimo bendrajam pagalbos centrui apie jo sumušimą, į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai, kuriems nukentėjusysis A. R. nurodė, kad konflikto metu jo dėdė A. J. sudavė jam kumščiu du kartus į veidą, pataikė į lūpą, dėl ko jam labai skaudėjo, dėl jam sukelto fizinio skausmo prašo nubausti A. J. įstatymo nustatyta tvarka. Apžiūrėjus nukentėjusiojo A. R. veidą, jo viršutinės lūpos vidinėje pusėje matėsi 1 cm x 0,5 cm žaizda. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. R. nustatytas 1,62 promilių girtumas, įtariamajam A. J. - 1,89 promilių girtumas, liudytojui A. B. - 1,62 promilių girtumas.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sūnėnui A. R. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog A. J. kaltė dėl A. R. fizinio skausmo sukėlimo visiškai įrodyta, tačiau jo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nepagrįstai.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Akivaizdu, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuris yra kaltinamojo sūnėnas (sesers sūnus), negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 straipsnyje nurodytų sąvokų. Jie netgi negyvena kartu, nukentėjusysis, kaltinamajam leidus laikinai gyvena kaltinamojo namuose, kai pats kaltinamasis gyvena kartu su sugyventine kitoje vietoje, kaltinamasis nėra vienas kito išlaikomi, jie neveda bendro ūkio. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimi giminaičiai ar šeimos nariai BK 140 straipsnio prasme. Esant tokiai situacijai, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veiką kvalifikuojančios aplinkybės kaltinamajam negali būti taikomos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, negali būti taikomos ir sąvokos, apibūdintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų sąvokų, tik kurioms esant veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamojo veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, todėl girtumas laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusių teistumų už analogišką nusikaltimą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis A. J. teistas už smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 87-89), nusikalto bausmės – laisvės apribojimo – atlikimo metu, pažeisdamas draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris buvo paskirtas kartu su laisvės apribojimo bausme, baustas administracinėmis nuobaudomis už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, – karantino metu nustatytų ribojimų nesilaikymą, vartojant alkoholį, dviračio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, administraciniai nusižengimai padaryti po teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam paskirtas laisves apribojimas ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, paskelbimo (b. l. 90-94). Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. J. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, itin švelnia bausme, kuri buvo paskirta už ankstesnį nusikaltimą, bausmių tikslai nepasiekiami, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, dėl ko jam skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, dirba, jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, arti minimaliai, numatytai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Kadangi A. J. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi A. J. nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu (BK 64 straipsnio 1 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis A. J. atlieka nuo 2021 m. sausio 4 d. („Liteko“ duomenys), bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 4 d., neatliktos bausmės dalis nuosprendžio paskelbimo dieną 6 mėnesiai 14 dienų.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kaltinamasis A. J. gailisi nusikaltęs, iš jo elgesio teismo posėdžio metu, paaiškinimų galima spręsti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia, kad nusikalstamas elgesys – alkoholio vartojimo pasekmė, išgyvena nusikaltęs, jo padaryta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas. Visuma aptartų aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidėjus ilgesnės nei minimalios trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, iš kaltinamojo priteistinos valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti, kurios šioje byloje yra 54 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apdylinės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. J. valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.