Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties ir nustatė :

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui N. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi perduovė bylą nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Konstatavo, kad atsižvelgiant į šeimos bylų specifiškumą bylos, susijusios su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pareigomis, nagrinėjamos pagal nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog ieškovė su vaiku gyvena adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Norvegijoje. Kadangi ieškovė nurodė, jog ji faktiškai gyvena su nepilnamečiu vaiku Trakuose, vaikas ten lanko vaikų darželį ,,Obelėlė“, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo turi būti teikiamas arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą, arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą. O atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi pagal deklaruotą savo gyvenamąją vietą (nors bute gyvenantys asmenys patvirtino, jog šiame bute ieškovė negyvena ir negyveno), teismo vertinimu, jai bus patogiau bylinėtis teisme, kuris yra jos gyvenamosios vietos veiklos teritorijoje. Civilinė byla Nr. 2-20193-967/2016, esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje, dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės, dar nėra įvykęs nė vienas teismo posėdis. Taigi byla iš esmės yra tik parengiamajame etape - nėra įvykęs net parengiamasis teismo posėdis. Konstatuotina, jog iš esmės jokie svarbūs šiai bylai veiksmai nėra atlikti, todėl bylą perdavus Trakų rajono apylinkės teismui, nesidubliuos teismo veiksmai, nebus padaryta žalos šalims, taip pat bus užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškinys yra priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles ir jis yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, ieškovės ieškinys bus išnagrinėtas greičiau, operatyviau bei ekonomiškiau bylą perdavus Trakų rajono apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir ieškinį perduoti nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad priešingai nei nutartyje nurodo teismas, kartu su ieškiniu ji pateikė duomenis, kad jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), o aplinkybė, kad dukra šiuo metu lanko vaikų darželį Trakuose visiškai nereiškia, kad jų gyvenamoji vieta yra Trakuose. Tvirtina, kad dukra dėl Vilniuje esančių darželių ribotų galimybių priimti vaikus laikinai lankė darželį (duomenys neskelbtini), šiuo metu ji yra įrašyta į (duomenys neskelbtini) darželį (duomenys neskelbtini), dukra šį darželį pradės lankyti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Teismui su skundu taip pat pateikia panaudos sutartį, sudarytą 2016-04-01, pagal kurią ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad bute (duomenys neskelbtini) jokie pašaliniai asmenys negyvena, todėl Vaikų teisių administracijos skyriaus išvada yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės. Dėl nurodytų aplinkybių, prašo panaikinti teismo nutartį, nes ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės gyvenamoji vieta, apsprendžianti šios bylos teismingumą, yra Vilniuje ar Trakuose. Pirmosios instancijos teismas, perduodamas nagrinėti pagal teismingumą bylą Trakų rajono teismui rėmėsi tuo, jog iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, jog ten vaikas lanko vaikų darželį. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, todėl ieškinys turi būti pateikiamas, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 29,30 straipsnis).

CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str.). Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo yra svarbūs ir kiti kriterijai. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pridėtame procesiniame dokumente - 2016-04-15 Prašyme Gyvenamosios vietos deklaravimas, Lietuvos piliečiui gimus, pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Prie atskirojo skundo ieškovė pridėjo 2016-04-01 buto panaudos sutartį, remiantis kuria jai iki 2017 m. balandžio 1 d. perduotas minėtas butas valdymo ir naudojimo teise. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ir byla iškelta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, kas taip pat paneigia galimybę taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, numatantį pagrindą perduoti bylą kitam teismui, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė nurodytas CPK normas ir privalėjo bylą nagrinėti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.