Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ atstovams advokatei A. M. ir advokato padėjėjui J. R.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams J. D. (2019 m. kovo 18 d. posėdyje) ir R. K. (2019 m. balandžio 1 d. posėdyje),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Vilniaus miesto projektai“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (1 t., b. l. 1–21) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą – pateikti privalomąjį nurodymą su reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) panaikinti 2018 m. spalio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. spalio 11 d. sprendimas) ir patenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 23 d. planavimo pasiūlymus.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkė ir Žemės sklype esančių statinių savininkė. Žemės sklypo teritorijai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1-1928 patvirtintas detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas), kurio pagrindu nuomojamoje Žemės sklypo dalyje planuojama plėtoti (duomenys neskelbtini) kv. m ploto prekybos centrą. Pareiškėja pažymi, kad ji turi teisėtus lūkesčius įgyvendinti plėtrą pagal minėtus individualius administracinius teisės aktus bei pagal jų priėmimo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas iki 2015 m.) sprendinius. Administracijos direktorius 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 nusprendė pradėti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (toliau – Naujas bendrasis planas). Susipažinusi su Naujo bendrojo plano sprendiniais, taikomais Žemės sklypui, pareiškėja pateikė Administracijai pasiūlymus kai kuriuos jų pakeisti. Administracijos direktorius 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlymus atmetė be jokių motyvų, todėl pareiškėja kreipėsi į Inspekciją. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1089 Administracijai panaikinti pirminį atsakymą ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos planavimo pasiūlymus. Administracijos direktorius pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymus ir atsakė 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, kuriuo dalis pasiūlymų buvo atmesta, o dėl dalies nebuvo pateiktas joks atsakymas. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Inspekcijai, tačiau Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu konstatavo, kad planavimo organizatorius įvykdė privalomąjį nurodymą, išskyrus dalį dėl atsakymo pateikimo į pareiškėjos pasiūlymą papildomai 30 dienų viešinti Naują bendrąjį planą, kartu paviešinant ir gamtinio karkaso brėžinį. Inspekcija atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti planavimo organizatorių atsižvelgti į pateiktus planavimo pasiūlymus.

Pareiškėjos nuomone, tiek Administracija, tiek ir Inspekcija netinkamai atliko savo pareigas teritorijų planavimo procese. Atmesdamas pasiūlymą pakeisti Žemės sklypo teritorijos (funkcinės zonos MAR-2-5) Naujo bendrojo plano rodiklius, numatant, kad teritorijai netaikomas apribojimas dėl didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendro ploto (šiuo metu 20 000 kv. m) arba šį rodiklį pakeisti į 150 000 kv. m, planavimo organizatorius pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kuri negali būti laikoma motyvuotu atsakymu. Jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų sprendimą ginčo funkcinėje zonoje nustatyti galiojančių individualių administracinių aktų neatitinkančius Naujo bendrojo plano sprendinius, nėra. Neaišku, kokiais susiklosčiusios urbanistinės struktūros parametrais vadovaujantis nustatytas gerokai mažesnis mažmeninės prekybos objekto ploto rodiklis, nei leista Detaliuoju planu ir Statybos leidimu. Be kita ko, planavimo organizatorius visiškai neatsižvelgia ir į kitus savo administracinius sprendimus, kuriais pritaria mažmeninės prekybos objektų statybai Žemės sklype. Atkreipia dėmesį, jog Administracija pritarė kito Žemės sklypo dalies nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio gamybos paskirties pastato rekonstrukcijai, pakeičiant jo paskirtį į prekybos, pritaikant jį mažmeninės prekybos veiklai ir padidinant jo bendrąjį plotą iki 15 500 kv. m. Mano, kad Detaliojo plano sprendiniai turi būti įvertinti Naujo bendrojo plano sprendiniuose, kaip tai buvo padaryta kitose urbanistiškai analogiškose teritorijose. Pažymi, kad Naujo bendrojo plano funkcinėje zonoje VIL-1-3 leidžiamas didžiausias prekybos objekto plotas yra net 120 000 kv. m, t. y. šešis kartus daugiau nei Žemės sklypo teritorijoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atestuoti teritorijų planavimo ekspertai atliko šių teritorijų palyginimą dėl prekybos objekto statybos tinkamumo ir nustatė, kad jos, įvertinus lokalizaciją, susisiekimą, aplinkinių teritorijų aptarnavimą, neigiamos įtakos gamtai ir kultūros paveldui, yra lygiavertės, todėl skirtingas šių teritorijų reguliavimas yra visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principus ir sudarytų pagrindą teismine tvarka panaikinti Naują bendrąjį planą, jeigu jis būtų patvirtintas su tokiais sprendiniais.

Pasiūlymą Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 1, o nepagrindus jo teisėtumo – į 0, pareiškėjos teigimu, planavimo organizatorius atmetė apsiribodamas abstrakčiais pasvarstymais, nenurodydamas teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Naujame bendrajame plane galėtų būti nustatyti sprendiniai, nustatantys pareigas nekilnojamojo turto savininkams mokėti infrastruktūros plėtros mokestį ar modifikuojantys šio mokesčio dydį. Taip pat 2018 m. spalio 11 d. sprendime nėra atskleista išvardytų kriterijų taikymo metodika nustatant infrastruktūros plėtros ar infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonas ir nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, pagrindžiantys sprendinį priskirti funkcinei zonai MAR-2-5, kuriai taikomas infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientas 2. Įstatymais nėra suteikta teisė savivaldybėms teritorijų planavimo sprendiniais nustatyti mokesčius ar diferencijuoti jų dydžius. Taigi Naujo bendrojo plano sprendiniais negali būti nustatomi mokesčiai ar jų dydžiai. Be to, pareiškėjos nuomone, ji ir šiuo atveju yra diskriminuojama kitų nekilnojamojo turto vystytojų atžvilgiu, nes buvusiai pramoninei teritorijai, esančiai vos keli šimtai metrų nuo Žemės sklypo, nustatytas infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientas 1 ir taip sudaromos palankesnės sąlygos teritorijos plėtrai.

Atsakymas į pasiūlymą dėl sąlyginio didžiausio nelaidžių dangų kiekio Žemės sklypo teritorijoje (MAR-2-5) nustatymo 80 procentų, pareiškėjos nuomone, neatitinka faktinių aplinkybių. Jis grindžiamas nelaidžių dangų kontrolės modeliu, kuris neegzistuoja. Naujame bendrajame plane aiškiai nurodyta, kad šis modelis dar tik bus sukurtas ateityje, taigi 2018 m. spalio 11 d. sprendime nėra pateikti konkretūs rodikliai, pagrindžiantys sprendinį.

Atsakymas į pasiūlymą panaikinti apribojimą privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 5 000 kv. m, pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą, pareiškėjos įsitikinimu, pateiktas planavimo organizatoriui neatidžiai susipažinus su pasiūlymu. Pabrėžia, jog privataus sertifikavimo privalomumo įvedimas, nenustatant jokių rodiklių, kuriuos tas sertifikavimas turi patvirtinti, nėra pagrįstas jokiu viešuoju interesu, turi valstybės pagalbos privačioms sertifikavimo įmonėms požymių ir yra nesuderinamas su sąžiningą konkurenciją reglamentuojančiais teisės aktais. Administracijos direktorius nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio įtvirtinti tokius sprendinius.

Argumentai, kuriais atmestas pasiūlymas panaikinti apribojimą, draudžiantį įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų, pareiškėjos manymu, negali būti pripažinti motyvuotais, kadangi pačios savivaldybės priimtais Detaliuoju planu, Statybos leidimu numatyta transformuoti esamą užstatymą ir leidžiama įrengti stovėjimo aikšteles gatvių raudonosiose linijose. Be to, sprendinys prieštarauja teisės aktų reikalavimams dėl neįgaliųjų vietų įrengimo kuo arčiau prie įėjimo į pastatą. Pareiškėjos nuomone, stovėjimo aikštelės buvimas tarp pastato ir gatvių raudonųjų linijų automatiškai nesuponuoja nesaugumo pėstiesiems. Šie klausimai sprendžiami techninio projekto rengimo metu ir statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik tais atvejais, kai yra įvykdyti visi normatyviniai reikalavimai, įskaitant ir susisiekimo sistemų tinkamą suplanavimą. Atkreipia dėmesį, jog Detaliojo plano korektūros sprendiniais ir suderintu techniniu projektu jau yra leista formuoti vidinę kvartalo gatvę, kuriai nėra nustatyti jokie parkavimo gatvės raudonųjų linijų ribose ribojimai ir tokius ribojimus nustatyti nėra pagrindo, nes kvartale nebus perimetrinio užstatymo, formuojančio gatvės išklotinę, kurią reikėtų akcentuoti.

Atmesdamas pasiūlymą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinio, Administracijos direktorius, pareiškėjos nuomone, neįsigilino į pasiūlymo Naujo bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinyje nustatytą didžiausią leistiną užstatymo intensyvumą pakeisti į 2,5 turinį. Atsakymas yra pateiktas į ankstesnį 2018 m. gegužės 22 d. pasiūlymą, kuriuo prašyta panaikinti reglamentą, jog Žemės sklypo teritorijai taikomi Naujo bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai. Be to, planavimo organizatorius nepateikė jokio atsakymo į pasiūlymą panaikinti reglamentą, jog statant didesnius nei 20 000 kv. m bendrojo ploto mažmeninės prekybos objektų pastatus vidinėje pastato struktūroje būtina įrengti viešųjų erdvių sistemą. Taip pat neatsakė į pasiūlymą papildomai 30 dienų viešinti Naują bendrąjį planą, kartu paviešinant ir gamtinio karkaso brėžinį.

Pareiškėja nurodo, kad Naujo bendrojo plano reglamentais pakeitus plėtros Žemės sklype galimybes pažeidžiami teisėti Bendrovės lūkesčiai, paneigiamas teisinis tikrumas ir saugumas. Planavimo organizatorius ne tik netaiso neteisėtų Naujo bendrojo plano sprendinių, tačiau neinformavęs pareiškėjos, neatlikęs pakartotinių viešinimo procedūrų dar labiau suvaržo jos teises funkcinėje zonoje MAR-2-5 sumažindamas maksimalų Žemės sklypo užstatymo intensyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimas, darantis įtaką ar galintis turėti įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, po viešojo svarstymo procedūros pabaigos yra negalimas ir sudaro pagrindą panaikinti tokį teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėjos įsitikinimu, 2018 m. spalio 11 d. sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu, išsamiu atsakymu, pagrįstu faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, tačiau Inspekcija, priimdama 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą, neįžvelgė net pačių akivaizdžiausių Administracijos sprendimo trūkumų. Pareiškėjos manymu, iš viešojo administravimo principų kyla pareiga teritorijų planavimo procese dalyvaujantiems viešojo administravimo subjektams identifikuoti neteisėtus teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir juos taisyti, kai tik apie tai informuoja suinteresuota visuomenė (pasiūlymuose planavimo organizatoriui arba skunduose teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai), o ne atidėti šios pareigos vykdymą vėlesniems etapams, vykstančiuose po viešinimo procedūrų pabaigos, kuriuose suinteresuota visuomenė nedalyvauja. Ligšiolinė LVAT praktika, kurioje nurodoma, kad Inspekcija sprendinių teisėtumo vertinimą atlieka ne nagrinėdama visuomenės skundus dėl planavimo organizatorių atsakymo į pasiūlymus, bet teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu, Bendrovės nuomone, yra keistina. Inspekcija privalo įvertinti teritorijų planavimo dokumento sprendinius, kai dėl jų pakeitimo buvo pateikti pasiūlymai.

Atsakovė Administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 35–48).

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte ir 10² straipsnyje nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, kuris vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Savivaldybės turi valstybės laiduotą savivaldos teisę ir veikia savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, todėl kiekviena savivaldybė turi diskrecijos teisę veikti įstatymo pagrindu teritorijų planavimo srityje. Savivaldybės teritorijų planavimo srityje turi tiek gana plačią administracinę diskreciją, tiek legislatyvinę diskreciją, kuri pasireiškia teisės aktais nustatyta kompetencija tvirtinti norminius teritorijų planavimo dokumentus (pvz., bendruosius planus). Pabrėžia, jog LVAT ne kartą yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenustato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Teisės normose nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Administracijos teigimu, pareiškėja skunde nenurodė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais tiek dėl ginčijamo Inspekcijos sprendimo, tiek dėl 2018 m. spalio 11 d. sprendimo. Pareiškėja iš esmės skundu patvirtina, kad jai yra žinomi savivaldybės atsisakymo patenkinti jos pasiūlymus motyvai, tačiau nesutinka su pačiais motyvais (jų turiniu), kvestionuoja Naujo bendrojo plano sprendinius. Pareiškėja neįvardija, kokios procedūros buvo pažeistos ir ar tokie menami pažeidimai galėtų būti laikomi esminiais. Administracijos nuomone, 2018 m. spalio 11 d. sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, dėl to nėra pagrindo abejoti 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir 2018 m. spalio 11 d. sprendimo teisėtumu.

Administracija taip pat pažymi, kad, pagal LVAT praktiką, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės. Nagrinėjamu atveju Naujas bendrasis planas yra baigiamojo etapo, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje (ši stadija nėra baigta), todėl byloje turėtų būti nagrinėjama, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pasiūlymų atmetimo motyvai, o ne Naujo bendrojo plano sprendinių teisėtumas.

Pažymi, kad skunde nepagrįstai abejojama savivaldybės diskrecija Nauju bendruoju planu nustatyti tam tikrus reglamentus. Įstatymų leidėjas sąmoningai nenurodo baigtinio sąrašo reglamentų, kuriuos gali nustatyti savivaldybė bendrajame plane, nes poreikis numatyti papildomus sprendinius kinta ir priklauso nuo konkrečios planuojamos savivaldybės poreikių bei specifikos. Atsižvelgiant į bendrojo plano, kaip norminio teisės akto, specifiką visi nustatomi sprendiniai negali būti pagrįsti tik esamais teisės aktų reikalavimais (esamu reguliavimu), nes bendruoju planu nustatomi ir nauji, kituose teisės aktuose nenustatyti reikalavimai savivaldybės teritorijai (dalims, funkcinėms zonoms ir kt.). Nustatomi reikalavimai negali prieštarauti įstatymams, tačiau pareiškėja skunde nepagrindė pozicijos, kokie konkrečiai įstatymai draudžia savivaldybei nustatyti tokius reglamentus kaip savivaldybės teritorijos suskirstymas į infrastruktūros plėtros ar infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonas, nustatyti reikalavimus sertifikuoti naujai statomus pastatus, nustatyti, jog, statant didesnius nei 20 000 kv. m bendrojo ploto mažmeninės prekybos objektų pastatus, vidinėje pastato struktūroje įrengti viešųjų erdvių sistemą ir kt.

Administracija pabrėžė, kad Naujas bendrasis planas nenustato nei mokesčių, nei rinkliavų. Naujo bendrojo plano sprendiniuose nustatytos infrastruktūros plėtros ar infrastruktūros eksploatavimo zonos tik teritoriškai suskirsto miestą, bet jokių konkrečių apribojimų ar įmokų privatiems ar juridiniams asmenims nenustato.

Administracija taip pat atkreipia dėmesį, jog 2018 m. spalio 11 d. sprendime nurodytas pastatų sertifikavimo pareigos nustatymo pagrindas, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas ir 10² straipsnis. Pareiškėja visiškai nepagrindžia savo teiginio, kad aptariamas sprendinys negali būti nustatytas teritorijų planavimo dokumente. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinoje, aptariant TPĮ nuostatas, teigiama, kad prie papildomų uždavinių rengiant bendrąjį planą gali būti nustatytas ir darnių statinių statybos reikalavimas. Apribojimas privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 5 000 kv. m, sertifikavimas centrinėje miesto dalyje yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti pastatų kokybę ir ilgaamžiškumą, eksploatavimo sąnaudų mažinimą ir svarbiausia gyvenimo kokybės mieste gerinimą. Miestiečių gyvenimo kokybės gerinimas sietinas ir su kitu Naujame bendrajame plane numatomu reikalavimu, jog, statant didesnius nei 20 000 kv. m bendrojo ploto mažmeninės prekybos objektų pastatus, vidinėje pastato struktūroje būtina įrengti viešųjų erdvių sistemą. Įvardytos aplinkybės, lemiančios aptartų sprendinių atsiradimą Naujame bendrajame plane, būtent pagrindžia, kad sprendiniai yra nustatomi atsižvelgiant į viešąjį interesą.

Dėl sąlyginio didžiausio nelaidžių dangų kiekio Žemės sklypo teritorijoje nustatymo paaiškina, kad tiek Naujo bendrojo plano aiškinamajame rašte, tiek 2018 m. spalio 11 d. sprendime nurodyta, kad miesto ekologinį ir kompensacinį potencialą didele dalimi lemia jo teritorijos paviršių laidumas, išreiškiantis ryšį tarp atmosferos kritulių ir požeminio vandens, palaikantis arba iškreipiantis visuotinį vandens apykaitos ciklą. Miesto lietaus vandentvarkoje, teritorijose, kuriose hidrogeologinės sąlygos palankios ir užtikrinama apsauga nuo taršos, prioritetiniais laikomi paviršinių nuotekų sulaikymo ir infiltravimo metodai, o ne jų išleidimas į nuotekyną. Todėl, keičiant bendrąjį planą, siekiama reguliuoti miesto teritorijos paviršių laidumą. Kol nelaidžių dangų kontrolės metodika neparengta, bus taikomas preliminarus modelis. Atkreipia dėmesį, kad ir Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, teikiamas prioritetas nelaidžioms dangoms. Pareiškėja, teikdama pasiūlymą nustatyti maksimalų 80 proc. sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklypo teritorijoje (MAR-2-5), nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti nustatytas būtent jos pageidaujamas rodiklis.

Pareiškėja taip pat teikė pasiūlymus panaikinti reglamentą, jog žemės sklypo teritorijai taikomi Naujo bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai, bei Naujo bendrojo plano Nekilnojamojo turto paveldo brėžinyje nustatytą didžiausią leistiną užstatymo intensyvumą pakeisti į 2,5, tačiau nenurodė, kodėl svarbioje Vilniaus miesto teritorijoje, Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje, turėtų būti nustatytas būtent toks užstatymo intensyvumas. Ginčo teritorija yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje, todėl jai taikomi papildomi reikalavimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinius bei reglamentų lenteles. Nekilnojamojo turto paveldo brėžiniai yra sudedamoji Naujo bendrojo plano sprendinių dalis, todėl jų reglamentai turi būti taikomi visoms funkcinėms zonoms nedarant išimčių. Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje prioritetas teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą užtikrinantiems reglamentams, todėl aptartame brėžinyje ir reglamentų lentelėje nustatytas užstatymo intensyvumas – 2. Atkreipia dėmesį, kad ir šiuo metu Žemės sklypui galiojančiame Detaliajame plane nustatytas užstatymo intensyvumas – 2.

Pažymi, kad pareiškėjai buvo išaiškinta ir tai, kodėl nuspręsta nustatyti draudimą automobilių vietas įrengti tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų, t. y. siekiama užstatymu formuoti gatvių išklotines, kuriant aiškų gatvės erdvės charakterį (išlaikoma užstatymo linija, formuojama riba tarp viešųjų erdvių ir privačių erdvių, sklypų), ir kartu teikti prioritetą patogiam ir saugiam pėsčiųjų judėjimui, o ne automobilių statymui. Pareiškėjos minimi Detalusis planas ir Statybos leidimas priimti vadovaujantis šių aktų priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu bei galiojančiu Bendruoju planu iki 2015 m. Kadangi šiuo metu galiojančio bendrojo plano sprendiniuose aptariamas draudimas nenumatytas, savivaldybė neturėjo pagrindo reikalauti, kad būtų laikomasi tokio sprendinio (draudimo), kuris niekur nenustatytas, išduodant statybą leidžiantį dokumentą ar tvirtinant detalųjį planą ir jo korektūras. Pabrėžia, kad Naujo bendrojo plano sprendiniai nustato galimybę įgyvendinti patvirtintus Detaliuosius planus bei statybą leidžiančius dokumentus, t. y., patvirtinus Naują bendrąjį planą, pareiškėjai aktualūs individualūs administraciniai aktai (Detalusis planas ir Statybos leidimas) galės būti įgyvendinti nepriklausomai nuo naujų bendrojo plano sprendinių. Be to, Administracija pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kodėl draudimas automobilių vietas įrengti tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų pažeistų įstatymuose nustatomus reikalavimus parkavimo vietoms, skirtoms žmonėms su negalia. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nenustato reikalavimo parkavimo vietas žmonėms su negalia įrengti tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų.

Administracija taip pat paaiškina, kad pareiga bendrojo plano sprendiniuose nustatyti mažmeninės prekybos objektų išdėstymo privalomuosius reikalavimus (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse, nustatyta TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl rengdama Naują bendrąjį planą savivaldybė privalo vadovautis įstatyme nustatyta prievole tokius sprendinius nustatyti. Savivaldybė konkrečius sprendinius nustato vadovaudamasi turima diskrecija teritorijų planavimo srityje. Apribojimai dėl didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto ploto nustatyti atsižvelgiant į savivaldybės siekį užkirsti kelią prekybos objektų koncentracijai, sudaryti geresnes galimybes konkuruoti mažesniems prekyba užsiimantiems subjektams. Taip užtikrinama didesnė prekybos paslaugų įvairovė, sudaromos sąlygos šeimos verslo kūrimuisi artimoje gyvenamojoje aplinkoje. Naujame bendrajame plane sprendiniai nustatyti atsižvelgiant į kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus, saugant susiformavusių urbanistinių miesto struktūros darinių tipologiją bei užstatymo struktūros morfologiją, didžiausias tokių centrų statybos galimybes koncentruojant miesto centrų, išsidėsčiusių pagal svarbiausias miesto magistralines gatves, teritorijose. Nustatant mažmeninei prekybai skirtų prekybos objektų dydžio apribojimus, nenumatytos didžiųjų (bendramiestinės ar regioninės reikšmės) prekybos centrų statybos galimybės gyvenamuosiuose kvartaluose ir rajonuose. Čia leidžiami tik artimosios aplinkos gyventojams aptarnauti skirti mažmeninės prekybos objektai. Pabrėžia, jog pareiškėjos pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktos neteisminės ekspertizės išvada neatitinka objektyviai egzistuojančių urbanistinių miesto struktūros plėtros sąlygų, skirtingos abiejų lokacijų kraštovaizdžio ir paveldo apsaugos užtikrinimui būtinos sąlygos. Tiek nurodytos aplinkybės, tiek minėtame akte esančios akivaizdžios klaidos kelia pagrįstų abejonių ekspertizės išvada.

Administracija nesutinka su pozicija, kad patvirtinus Naujo bendrojo plano sprendinius bus pažeidžiami pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Dėl nuosavybės teisės ribojimo atkreipia dėmesį, jog Bendrovė nėra Žemės sklypo savininkė, todėl lūkestis dėl Žemės sklypo nuosavybės teisių neribojimo, kai nuosavybės teisė neturima, nėra galimas. Be to, teisės aktai nustato procedūrą galiojančio bendrojo plano sprendiniams keisti. Tai, jog galiojančio bendrojo plano sprendiniai bus anksčiau ar vėliau keičiami, pareiškėjai, kaip profesionaliai rinkos dalyvei, turėjo būti žinoma. Pareiškėjos lūkestis įgyvendinti galiojančio Detaliojo plano sprendinius ar atlikti darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, priešingai, nei teigia pareiškėja, nėra pažeidžiamas, nes Naujo bendrojo plano aiškinamajame rašte nustatyta, kad šio bendrojo plano reikalavimai netaikomi suprojektuotiems objektams, kuriems iki bendrojo plano patvirtinimo buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai.

Dėl pasiūlymuose nurodyto galimo viešinimo procedūrų pažeidimo paaiškina, kad nagrinėjamu atveju baigiamojo etapo stadija „kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas“ nėra baigta, todėl vertinti šios procedūros teisėtumo nėra pagrindo.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. l. 1–7).

Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas. Pareiškėja nenurodė nė vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamo atsakymo neatitiktį teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą – skunde dėstomi argumentai, kuriais pareiškėja iš esmės nesutinka su Administracijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos sprendimą.

Inspekcija pabrėžia, jog LVAT yra nurodęs, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, gavusi skundą dėl atsakymo į pasiūlymus, privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Inspekcijai kilo pareiga patikrinti Administracijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimo motyvuotumą, todėl ji laikėsi TPĮ įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjai, o nustačiusi, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas iš dalies, skundžiamu sprendimu motyvuotai atsakė pareiškėjai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas tik iš dalies. 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas – tai reiškia, kad Inspekcija ir toliau atliks numatytus veiksmus, siekdama kontroliuoti, kad pareiškėjai būtų pateiktas motyvuotas atsakymas dėl visų pateiktų pasiūlymų.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Įvertinusi 2018 m. spalio 11 d. atsakymą, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą Administracija iš dalies įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais, aplinkybė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos atsakymo. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju didžioji dalis skundo argumentų nėra susijusi su skundžiamu sprendimu ir neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui. Skunde nurodomi argumentai, dėl kurių pareiškėja nesutinka su Administracijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, iš esmės reiškia nesutikimą su jo turiniu ir niekaip nepagrindžia skundžiamo Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Inspekcija akcentuoja, kad šiuo atveju neturėjo pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikties teisės aktų reikalavimams, o tik patikrino, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto atlikti tam tikrų konkrečių veiksmų (įpareigoti surašyti naują privalomąjį nurodymą ir juo įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjos pasiūlymus), dėl kurių šis subjektas nėra priėmęs valinio akto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti remdamiesi skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad LVAT praktiką reikia keisti, nes ji prieštarauja teisės aktų nuostatoms (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 6 straipsnio 2 dalies 9 punktui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai) ir yra klaidinga. Savivaldybė turi pareigą suderinti detaliuosius planus su Bendruoju planu. Dėl statybą leidžiančio dokumento šiuo metu yra priimtas neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas jį panaikinti.

Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos perkelti detaliojo plano sprendinius. Naujo bendrojo plano viešinimo procedūros dar nebaigtos.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai prašė skundą atmesti remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos pasiūlymų koreguoti Naują bendrąjį planą išnagrinėjimo.

Nustatyta, kad pareiškėja yra valstybei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkė. Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijų. Pareiškėjai taip pat priklauso dalis statinių, esančių minėtame Žemės sklype (1 t., b. l. 27–45).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas (1 t., b. l. 169–246), o 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjai išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklype statyti prekybos, paslaugų, sporto ir kultūros centrą (1 t., b. l. 145–150).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ nusprendė pradėti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą.

Pareiškėja, susipažinusi su Naujo bendrojo plano sprendiniais, 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 23 d. pateikė planavimo organizatoriui – Administracijos direktoriui – pasiūlymus dėl Naujo bendrojo plano pakeitimo (1 t., b. l. 24–26, 48–51, 52–54), kuriais prašė: 1) pakeisti žemės sklypo teritorijos (MAR 2-5 zona) Rengiamo bendrojo plano rodiklius ir nustatyti, kad teritorijai netaikomas apribojimas dėl didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendro ploto (šiuo metu 20 000 kv. m), arba šį rodiklį pakeisti į 150 000 kv. m (bet nustatyti ne mažesnį nei 120 000 kv. m); 2) žemės sklypo teritorijai infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 1, o nepagrindus jo teisėtumo – į 0; 3) sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklypo teritorijoje (MAR 2-5) nustatyti 80 procentų; 4) panaikinti apribojimą privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendrasis plotas > 5000 kv. m, pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą, panaikinti apribojimą Žemės sklypo teritorijai (funkcinei zonai MAR-2-5), draudžiantį įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų, ir panaikinti reglamentą, jog Žemės sklypo teritorijoje yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai, arba Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinyje nustatytą didžiausią leistiną užstatymo intensyvumą pakeisti į 2,5; 5) panaikinti reglamentą, jog, statant didesnius nei 20 000 kv. m bendrojo ploto mažmeninės prekybos objektų pastatus, vidinėje pastato struktūroje būtina įrengti viešųjų erdvių sistemą; 6) patikslintą Naują bendrąjį planą kartu su gamtinio karkaso brėžiniu, kuris nebuvo paviešintas atnaujinus Naujo bendrojo plano sprendinius po 2018 m. gegužės 31 d., papildomai viešinti 30 dienų.

Administracija 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55) atmetė visus pareiškėjos pasiūlymus. Pareiškėja šį Administracijos raštą apskundė Inspekcijai (1 t., b. l. 56–61). Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1089 (1 t., b. l. 62–68), kuriame konstatavo, kad pareiškėjos pasiūlymai atmesti nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymų nepriimtinumo priežasčių, todėl įpareigojo Administraciją panaikinti 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos planavimo pasiūlymus.

Administracija panaikino savo 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymus, priėmė 2018 m. spalio 11 d. sprendimą (1 t., b. l. 67–69).

Pareiškėja, nesutikdama su 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, apskundė jį Inspekcijai (1 t., b. l. 70–76). Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime (1 t., b. l. 22–23) konstatavo, kad planavimo organizatorius įvykdė privalomąjį nurodymą (išsamiai ir motyvuotai paaiškino pasiūlymų nepriimtinumą), išskyrus jo dalį dėl atsakymo pateikimo į pareiškėjos pasiūlymą papildomai 30 dienų viešinti Naują bendrąjį planą, kartu paviešinant ir gamtinio karkaso brėžinį.

Atsakovė Inspekcija byloje yra pateikusi prašymą jos procesinę padėtį pakeisti į trečiojo suinteresuoto asmens nurodydama, kad kai Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ginčą nagrinėja išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalį Inspekcija trauktina į bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 53 straipsniu, atsižvelgdamas į pareiškėjos suformuluotų reikalavimų ypatumus (panaikinti Inspekcijos raštą ir įpareigoti Inspekciją) ir jų palaikymą teismo posėdyje, Inspekcijos prašymo netenkina.

TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje (nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., t. y. pasiūlymų teikimo ir atsakymo į pasiūlymus davimo metu) nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenustato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas vertins tik tai, ar į pareiškėjos pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, tačiau nevertins pačių atsakymo teisėtumo. Kaip teisingai nurodo Inspekcija savo atsiliepime, pagal LVAT praktiką pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

Pareiškėja prašo nesivadovauti nurodyta LVAT praktika, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir TPSVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punktui (nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi teisės akto redakcija, galiojančia nuo 2017 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis skelbia, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą ir teismas nagrinėja pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tai, kad šioje stadijoje teismas vertina tik tai, ar į pareiškėjos pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, nepažeidžia pareiškėjos teisės kreiptis teisminės gynybos, nes visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Taigi procedūros nustatymas, kaip ir kada nagrinėjami visuomenės pasiūlymai (stadijomis), nepažeidžia teisės į teisminę gynybą – t. y. neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų ir teismų praktikos išaiškinimais nustatyta tvarka ir laiku kreiptis teisminės gynybos.

TPSVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Teismas pabrėžia, kad teisės aktai turi būti aiškinami ne atsietai, o sistemiškai. Atsižvelgiant į TPĮ 37 straipsnį, TPSVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama sąvoka „pagrįstai atmetė“ reiškia procedūrinį tikrinimą (ar atsakė į pasiūlymą, ar motyvavo ir t. t.), o ne turinio tikrinimą.

Taigi teismas vadovausis LVAT praktika, aktualia nagrinėjamoje byloje, nes nenustatė ir pareiškėja neįrodė priežasčių, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo LVAT suformuluotų teisės aktų išaiškinimų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė 2018 m. gegužės 22 d. pasiūlymus (4 pasiūlymai, ketvirtasis pasiūlymas turėjo 3 aspektus), 2018 m. liepos 17 d. pasiūlymus (pakartoti ankstesni pasiūlymai ir pateikti 2 nauji pasiūlymai) ir 2018 m. liepos 2 d. pasiūlymai (pakartotas pasiūlymas ir pateiktas naujas pasiūlymas).

1. Dėl pasiūlymo pakeisti žemės sklypo teritorijos (MAR 2-5 zona) Rengiamo bendrojo plano rodiklius nustatant, kad teritorijai netaikomas apribojimas dėl didžiausio galimo vieno mažmeninės prekybos objekto bendro ploto (šiuo metu 20 000 kv. m), arba šį rodiklį pakeisti į 150 000 kv. m (bet nustatyti ne mažesnį nei 120 000 kv. m)

Pareiškėja teigia, kad pirmojo pasiūlymo atveju planavimo organizatorius pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų sprendimą ginčo funkcinėje zonoje nustatyti galiojančių individualių administracinių aktų neatitinkančius Rengiamo bendrojo plano sprendinius, nėra. Teismas su šia pareiškėjos pozicija nesutinka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ atsakymuose nurodyta, kad į pasiūlymą neatsižvelgiama, nes principiniai mažmeninės prekybos objektų statybos dydžiai numatyti atsižvelgiant į susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, o visoje miesto teritorijoje galioja bendrasis tekstinis reglamentas, nustatantis, kad didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas (kv. m) gali būti didesnis tais atvejais, kai patalpos prekybai įrengiamos esamuose kitos paskirties pastatuose (sprendžia savivaldybės vyriausiasis architektas). Be to, pažymima, kad detaliojo plano sprendinių Rengiamo bendrojo plano sprendiniai nepanaikina. Tą patį skundžiamame sprendime nurodė ir Inspekcija. Taigi teismas daro išvadą, kad motyvai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ yra nurodyti ir pareiškėja kelia tik jų išsamumo, pakankamumo klausimą. Teismas sutinka, kad atsiliepime atsakovė dar labiau detalizavo savo motyvus ir motyvavo detaliau, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad motyvų išsamumas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ buvo pakankamas. Pareiškėja ne nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o norėjo juos dar patikslinti, detalizuoti. Tai buvo padaryta atsiliepime, o nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja.

2. Dėl pasiūlymo žemės sklypo teritorijai infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 1, o nepagrindus jo teisėtumo – į 0

Pareiškėja teigia, kad antrąjį jos pasiūlymą planavimo organizatorius atmetė apsiribodamas abstrakčiais pasvarstymais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Rengiamame bendrajame plane galėtų būti nustatyti sprendiniai, nustatantys pareigas nekilnojamojo turto savininkams mokėti infrastruktūros plėtros mokestį ar modifikuojantys šio mokesčio dydį. Teismas, išanalizavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. raštą „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ bylos nagrinėjimo ribose (ar atsakyta ir ar motyvuota), daro išvadą, kad pareiškėjai atsakyta motyvuotai. Pareiškėjai nurodyti miesto teritorijos suskirstymo į infrastruktūros plėtros ar infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonas kriterijai, paaiškinta, kad Rengiamas bendrasis planas įmokų nenustato. Teismas šiuos motyvus laiko pakankamai išsamiais.

3. Dėl pasiūlymo sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklypo teritorijoje (MAR 2-5) nustatyti 80 procentų

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ atsakymas dėl trečiojo pasiūlymo atmetimo neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi pareiškėja iš esmės nesutinka su motyvavimu – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių pareiškėjos argumentų neanalizuoja. Taip pat pareiškėja teigia, kad atsakyme nėra pateikti konkretūs rodikliai, pagrindžiantys sprendinį. Teismas nustatė, kad planavimo organizatorius 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ nurodė, jog nelaidžių dangų dydis Rengiamo bendrojo plano sprendiniuose numatytas atsižvelgiant į teritorijoje vyraujančių nelaidžių, pusiau laidžių ir laidžių dangų kiekį, paaiškino, kodėl šis kiekis yra svarbus. Teismas mano, kad pareiškėja kelia motyvų išsamumo ir pakankamumo klausimą, siekia dar labiau detalizuoti planavimo organizatoriaus motyvus. Tai rodo ne motyvų nebuvimą, o jų plėtojimą, detalizavimą. Teismas daro išvadą, kad motyvai, nurodyti pareiškėjai, buvo pakankami.

4. Dėl pasiūlymų netaikyti apribojimų žemės sklypo teritorijai (MAR2-5)

4.1. Dėl pasiūlymo panaikinti apribojimą privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendrasis plotas > 5 000 kv. m, pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą

Pareiškėja teigia, kad planavimo organizatorius neatidžiai susipažino su jos ketvirtojo pasiūlymo pirmuoju aspektu, kuris buvo argumentuotas. Taigi pareiškėja iš esmės nesutinka su motyvavimu – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių pareiškėjos argumentų neanalizuoja. Taip pat pareiškėja teigia, kad planavimo organizatorius nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio įtvirtinti tokius sprendinius. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus kaip prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms – planavimo organizatoriaus 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ nurodyta, kad remiamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu ir 10² straipsniu, kuriuose nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, kuris vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami TPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4.2. Dėl pasiūlymo panaikinti apribojimą Žemės sklypo teritorijai (funkcinei zonai MAR-2-5), draudžiantį įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų

Pareiškėja teigia, kad planavimo organizatoriaus atsakymai į ketvirtojo pasiūlymo antrąjį aspektą negali būti pripažinti motyvuotais, nes pačios savivaldybės priimtais individualiais administraciniais aktais (detaliuoju planu, statybos leidimu) numatyta transformuoti esamą užstatymą ir leidžiama įrengti stovėjimo aikšteles gatvių raudonosiose linijose. Pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymą – tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas skundžiant viešinimo stadijos atsakymus į pasiūlymus.

4.3. Dėl pasiūlymo panaikinti reglamentą, jog Žemės sklypo teritorijoje taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai, arba Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinyje nustatytą didžiausią leistiną užstatymo intensyvumą pakeisti į 2,5

Pareiškėja teigia, kad planavimo organizatorius neįsigilino į pasiūlymą ir atsakė tik į pasiūlymą panaikinti Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentus, bet ne į pasiūlymą Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinyje nustatytą didžiausią leistiną užstatymo intensyvumą pakeisti į 2,5. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus, nes planavimo organizatorius atsakė į šiuos pasiūlymus apibendrintai: nurodė, kad į pasiūlymus neatsižvelgta, nes teritorija yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje, todėl jai taikomi papildomi reikalavimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinius bei reglamentų lenteles. Nekilnojamojo turto paveldo brėžiniai yra sudedamoji Rengiamo bendrojo plano sprendinių dalis, todėl jų reglamentai turi būti taikomi visoms funkcinėms zonoms nedarant išimčių. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja ne nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o norėjo juos dar patikslinti, detalizuoti. Tai buvo padaryta atsiliepime, o nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja.

5. Dėl pasiūlymo panaikinti reglamentą, jog, statant didesnius nei 20 000 kv. m bendrojo ploto mažmeninės prekybos objektų pastatus, vidinėje pastato struktūroje būtina įrengti viešųjų erdvių sistemą

Pareiškėja teigia, kad planavimo organizatorius neatsakė į šį pasiūlymą. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ 4.2 punkte pasisakoma dėl viešųjų erdvių. Pareiškėjai nurodyta, kad pasiūlymas atmestas, ir paaiškinama, kad Aiškinamojo rašto 3.2 punkte viešųjų erdvių ir užstatymo formavimo principas nustatytas siekiant užstatymu formuoti gatvių išklotines, kuriant aiškų gatvės charakterį (išlaikoma užstatymo linija, formuojama riba tarp viešų ir privačių erdvių (sklypų). Taip pat savivaldybė pabrėžia, kad centrinėje miesto dalyje turi būti išsaugomas susiformavęs savitas urbanistinis charakteris. Taigi pagal TPĮ 37 straipsnio reikalavimus pareiškėjai atsakyta į pasiūlymą ir atsakymas motyvuotas.

6. Dėl pasiūlymo patikslintą Naują bendrąjį planą kartu su gamtinio karkaso brėžiniu, kuris nebuvo paviešintas atnaujinus Naujo bendrojo plano sprendinius po 2018 m. gegužės 31 d., papildomai viešinti 30 dienų

Dėl pasiūlymo patikslintą Naują bendrąjį planą kartu su gamtinio karkaso brėžiniu, kuris nebuvo paviešintas atnaujinus Naujo bendrojo plano sprendinius po 2018 m. gegužės 31 d., papildomai viešinti 30 dienų Inspekcija nurodė, kad planavimo organizatorius nepateikė jokio atsakymo ir netinkamai įvykdė 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1089. Teismas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai nustatė šią faktinę aplinkybę.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė Inspekcija tinkamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. raštą „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ pagal TPĮ 37 straipsnį ir pagrįstai pripažino, kad planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – tinkamai įvykdė 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1089, išskyrus dalį dėl atsakymo į pasiūlymą papildomai 30 dienų viešinti Rengiamą bendrąjį planą, kartu paviešinant gamtinio karkaso brėžinį. Taigi skundžiamas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti panaikintas remiantis skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą. Teismui konstatavus skundžiamo Inspekcijos sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.