- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- P-146-123-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662 – 1377/2009 pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl reikalavimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2008 m. liepos 10 d. reikalavimą Nr. R1-0040-0748 dėl pažeidimų pašalinimo (toliau – ir Reikalavimas) ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (16)SD-15528 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. liepos 10 d. gautas Reikalavimas, kuriame nurodyta, jog vyriausioji darbo inspektorė, dalyvaujant darbdavio atstovams, patikrino darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų laikymąsi UAB „Vilniaus energija“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos darbuotojui A. R. neišmokėtas papildomas darbo užmokestis už darbą naktį (nuo 2008-04-22 19.30 val. iki 2008-04-23 7.30 val. ir nuo 2008-04-23 19.30 val. iki 2008-04-24 7.30 val.), todėl pažeistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 193 straipsnis. Reikalavimo įvykdymas reikštų, kad darbuotojui reikėtų sumokėti už naktinį darbą, dirbtą poilsio dieną, pritaikant DK 193 straipsnį ir 194 straipsnio 1 dalį, t. y. straipsniuose numatytus koeficientus susumuojant ir apmokant už tokį darbą trigubai. Paaiškino, kad 2008 m. balandžio 22 d., susirgus pareiškėjos elektros ir automatikos tarnybos budinčiam šaltkalviui, savo poilsio dienomis buvo iškviestas dirbti A. R.. Jis dirbo dvi naktines pamainas. Tai patvirtina Elektros ir automatikos tarnybos vadovo 2008 m. birželio 19 d. paaiškinimas Nr. 006.06.462 (b. l. 15). Už naktinį darbą, dirbtą minėtomis dienomis, A. R. buvo apmokėta dvigubai, remiantis DK 194 straipsniu. Pareiškėjas 2008 m. liepos 24 d. pateikė skundą Institucijai, tačiau skundas Institucijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (16)SD-15528 buvo atmestas. Pareiškėjo nuomone, Institucijos Reikalavimas neapima visų pažeidimo faktinių aplinkybių ir yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 41 – 42) prašė skundą atmesti ir Institucijos Sprendimą bei Reikalavimą palikti nepakeistus.
Atsakovas paaiškino, kad DK 193 ir 194 straipsniai yra savarankiškos specialiosios teisės normos, jų reguliavimo dalykas yra skirtingas. Darbas naktį ir darbas poilsio dienomis yra skirtingų rūšių nukrypimai nuo normalaus darbo laiko. Darbas naktį siejamas su paros laiku nuo 22 iki 6 val. Darbą poilsio dienomis ir darbą naktį reglamentuoja skirtingos DK normos (161 str. 6 d. ir 153 str.). Šioms darbo rūšims reikalingas atskiras įvertinimas ir atskira apskaita. Atskiras darbo naktį ir darbo poilsio dieną fiksavimas nustatytas 2004 m. sausio 27 d. Vyriausybės nutarime Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos“. Jei tas pats darbo laikas priskiriamas abiems minėtoms darbo kategorijoms, jis turi būti kompensuojamas atsižvelgiant į kelių faktorių poveikį iš karto, todėl turėtų būti taikomi DK 193 ir 194 straipsniai, t. y. mokamas 1,5 karto didesnis darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir dvigubas užmokestis už darbą poilsio dieną juos susumuojant.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir Institucijos Sprendimą bei Reikalavimą panaikino.
Teismas nurodė, kad DK 193 straipsnyje nustatyta bendra apmokėjimo už viršvalandinį darbą ar darbą naktį tvarka. DK 194 straipsnyje yra speciali teisės norma, kuri reglamentuoja mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas arba darbas naktį dirbamas švenčių arba poilsio dienomis, už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas. Konstatavo, kad DK 193 straipsnis šiuo atveju netaikytinas. UAB „Vilniaus energija“ dvigubai apmokėjo A. R. (b. l. 20 – 22) už dvi poilsio dienomis dirbtas pamainas (2008-04-23 ir 2008-04-24), todėl konstatavo, kad pareiškėja įvykdė DK 194 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorės 2008-07-10 reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1–0040–0748, o ginčas iš esmės kilo dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų interpretavimo ir taikymo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorė minėtu reikalavimu nurodė pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. A. R. išmokėti papildomą darbo užmokestį už darbą naktį (nuo 2008 m. balandžio 22 d. 19.30 val. iki 2008 m. balandžio 23 d. 7.30 val. ir nuo 2008 m. balandžio 23 d. 19.30 val. iki 2008 m. balandžio 24 d. 7.30 val.). Teismas pažymėjo, kad tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnį, kuris nustato, jog už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (mėnesinės algos). Tuo tarpu UAB „Vilniaus energija“ su reikalavimu nesutiko ir teigė, kad darbuotojui už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį turi būti apmokėta ne mažiau kaip dvigubai, t. y. esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsniu, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnis šiuo atveju netaikytinas.
Teismas pažymėjo, kad esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų už darbą mokamas didesnis, palyginti su mokamu normaliomis darbo sąlygomis, tarifinis atlygis, t. y. kai yra tokios darbo sąlygos, turi būti mokamas padidintas tarifinis atlyginimas.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX–926 redakcija) 193 straipsniu, kuriame nustatyta, jog už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (mėnesinės algos). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsnį 1 dalį, už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad aptariamuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsniuose būtent ir numatytas apmokėjimas už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų – už darbą naktį (193 straipsnis) ir už darbą poilsio arba švenčių dieną (194 straipsnis), t. y. reglamentuoti skirtingi nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų atvejai (rūšys). Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnio norma yra specialioji – nustatanti apmokėjimo tvarką už naktinį darbą. Ši norma taikoma apskaičiuojant darbo užmokestį nepriklausomai nuo to, kada naktinis darbas dirbamas (tiek už paprastos darbo dienos naktį, tiek ir už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį), tik skiriasi valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžiai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnio normos prasmę, už darbą naktį padidinto tarifinio atlyginimo skaičiavimas yra siejamas su įprastos darbo dienos nustatytu darbuotojui valandiniu darbo užmokesčiu (mėnesine alga). Tuo tarpu kai naktinis darbas dirbamas poilsio arba švenčių dienos naktį, tai tokiu atveju apskaičiuojant vidutinį darbo valandos (mėnesinės algos) dydį papildomai taip pat taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. nustatytas vidutinis valandinis tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydis yra dvigubinamas (mokama dvigubai). Kadangi dirbama poilsio arba švenčių dienos naktį, tai taip pat laikytina nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnio prasme, ko rezultate atsiranda juridinis pagrindas taikyti ir šiai nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų rūšiai nustatytus darbo apmokėjimo ypatumus (tarifinis atlygis didinamas 1,5 karto). Nagrinėjamu atveju, teismas vertino, kad darbo specifika sąlygoja kelių nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų rūšių taikymą apskaičiuojant valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydį vienu metu.
Kita vertus, teismas pažymėjo, jog negali būti tokios situacijos, kai už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį būtų taikomas toks pat padidintas tarifinis atlygis kaip ir už darbą poilsio arba švenčių dieną. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į darbo specifiką naktį, toks darbo apmokėjimo suvienodinimas už poilsio arba švenčių dieną ir naktį neabejotinai iškreiptų teisės gauti teisingą atlyginimą už darbą principo paskirtį ir esmę bei suponuotų asmens teisės į teisingą darbo užmokestį pažeidimą. Atsakovė teisingai pažymėjo, kad šios nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų rūšys (darbas poilsio arba švenčių dieną ir darbas poilsio arba švenčių dienos naktį) negali būti sugretinamos, lyginamos viena su kita, t. y. tapatinamos. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį turi būti mokama taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose nustatytą tarifinį atlyginimą, t. y. darbdavys privalo pritaikyti 1,5 ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 ir 194 straipsniai), todėl teismo priimtą sprendimą panaikino, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
IV.
2010 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662 – 1377/2009.
Prašymą atnaujinti procesą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. DK 193 straipsnis, nustatantis apmokėjimo už viršvalandinį darbą arba darbą naktį tvarką yra bendra norma, o DK 194 straipsnis, reglamentuojantis apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, - specialioji.
2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje suformuotos praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas.
3. Sumuojant DK 193 ir 194 straipsnyje nurodytus koeficientus už darbą apmokama 3,5 karto daugiau, tai prieštarauja DK 194 straipsnio normai, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai.
4. Teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ir nagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą, nes Inspekcijos Vilniaus skyrius nebuvo proceso dalyviu, be to skyrius nėra juridinis asmuo.
5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendime nenurodė, nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl yra kuriamas naujas precedentas, nukrypstama nuo teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje, t.y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Darytina išvada, kad procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei teismas nustato abi sąlygas: prašymas pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino (ABTĮ 156 straipsnis); prašymas pateiktas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis).
Remiantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo to dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 – 1377/2009 buvo priimtas ir įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 3 d. Šios administracinės bylos šalies – pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas 2010 m. vasario 26 d. Taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nepraleistas.
UAB „Vilniaus energija“ prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, procesas gali būti atnaujinamas tuo atveju, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
Procesas vadovaujantis šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimo (I t., b. l. 117-120) motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Teismas savo išvadą, jog darbdavys privalo pritaikyti 1,5 ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius, motyvavo tuo, jog atsižvelgiant į darbo specifiką naktį priešingas Darbo kodekso normų aiškinimas (darbo apmokėjimo suvienodinimas už poilsio arba švenčių dieną ir naktį) neabejotinai iškreiptų teisės gauti teisingą atlyginimą už darbą principo paskirtį ir esmę bei suponuotų asmens teisės į teisingą darbo užmokestį pažeidimą. Suinteresuoto asmens netenkinantys ar, jo manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, pareiškėjas iš esmės nenurodo konkrečių argumentų, jog apeliacinės instancijos teismas padarė konkretų materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kitaip aiškina DK 193 ir 194 straipsnyje numatytas apmokėjimo už darbą normas, negali būti laikoma patvirtinančia, jog teismas padarytą esminį materialinės teisės normos pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime akcentuota, kad nagrinėjamu atveju darbo specifika buvo sąlygota kelių nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų rūšių, kurie apsprendė minėtame teismo sprendime išdėstytais argumentais pagrįstą materialinės teisės normų (DK 193 ir 194 straipsnių) taikymą.Todėl, įvertinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį ir pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Kiti prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai nėra susiję su 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punkto nuostatų, kuriomis remiantis prašoma atnaujinti procesą, taikymu, todėl teisėjų kolegija jų neaptaria.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A662 – 1377/2009 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymo atnaujinti procesą netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662 – 1377/2009 pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl reikalavimo ir sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.