- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-146-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37961-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. Z.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį (dėl konteinerių (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl konteinerių(duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir D. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Z. skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 1 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. Z. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Visiškai tenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista iš D. Z. 501,81 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš dalies tenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista iš D. Z. 671,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Z. nuteistas už tai, kad jis sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, tai yra 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 23.55 val., tyčia, uždegdamas žiebtuvėliu, visuotinai pavojingu būdu, sukeldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, padegant sunaikino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 160,04 Eur vertės 1,1 m³ tūrio plastikinį buitinių atliekų konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 160,04 Eur turtinę žalą.
2. Be to, D. Z. nuteistas už tai, kad jis sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, tai yra, 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 4.48 val., tyčia, uždegdamas žiebtuvėliu, visuotinai pavojingu būdu, sukeldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai – padegant sunaikino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – du 1,1 m³ tūrio plastikinius buitinių atliekų konteinerius, kurio vieno vertė 160,04 Eur, bendros 320,08 Eur vertės ir 21,67 Eur vertės 0,24 m³ tūrio plastikinį buitinių atliekų konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini), bei konteinerių padegimo metu išdeginant prie konteinerių esantį asfaltą, taip visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 671,67 Eur vertės 10 kvadratinių metrų asfalto, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 341,75 Eur turtinę žalą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 671,67 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Skunde nurodoma, kad teismas jam skyrė pernelyg griežtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo tyrimui, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ? skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. Z. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
7. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę (nevedęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 147–160), teistas (2 t., b. l. 138–142, 165–177, 178–181; 3 t., b. l. 6–13, 66–70), nusikalstamas veikas padarė neišnyks teistumui, niekur nedirba, nesimoko), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už kiekvieną padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas D. Z. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei atitinkamo straipsnio sankcijos vidurkis. Paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (3 t., b. l. 62–65), taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vien tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nesudaro pagrindo vertinti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimus.
8. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu (t. y. taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodyta ankstesnio nuosprendžio priėmimo data ir bei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad šie netikslumai nelaikytini esminiais, todėl vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu jie ištaisytini. Paskutinis D. Z. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis, o ne Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 1 d. nuosprendis. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis buvo iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, ir šioje dalyje pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, numatydamas, kad D. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo (kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą). Taigi skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalų šios bausmės rūšies dydį. Taigi, pridėdamas tik 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo už du tyčinius apysunkius nusikaltimus prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas parinkto nuteistajam palankiausią įmanomą bausmių bendrinimo būdą. Taip pat įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 t., b. l. 59–60, 65–66). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
9. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas D. Z. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-495/2021, 24 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas (3 t., b. l. 94, 95–96, 97). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog D. Z. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 74,30 Eur sumą. Atsižlegiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas (3 t., b. l. 87, 100–101), kad skundas atmestas, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ str. 1 d.,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą.
Ištaisyti rašymo netikslumus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendyje, nurodant, kad 2021 m. vasario 4 d. nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu.
Priteisti iš nuteistojo D. Z. valstybės naudai 74,30 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 30 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.