- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-276-425/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š., R. A. Š., Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, R. A.
- Pareiškėjas
- V.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. Š. ir R. A. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-16-504/2007, pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, L. Š., R. A. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Š. su pareiškimu 2006-07-04 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Savo prašymą motyvavo, kad uošvis A. Š., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone, 1993-10-26 testamentu medinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone ir žemę, atstačius nuosavybės teises į ją paliko pareiškėjai V. Š.. Po A. Š. mirties į notarą nesikreipė (vyras L. girtaudavęs, grasindavęs sudeginti namus), tačiau pagal testamentą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama – rūpinosi gyvenamuoju namu, atliko jo remontą, dirbo žemę. Sodybos raktai buvę jos žinioje dar prieš uošvio mirtį. Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nėra registruoti nekilnojamojo turto registro centre, tą atlikti galės tik turėdama paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi praleistas palikimui priimti šešių mėnesių (pagal CK 1993m.red.) terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono teismas 2007 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. (a.k (duomenys neskelbtini) po A. Š. (a.k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Juridinį faktą nustatė tikslu gauti paveldėjimo liudijimui. Iš V. Š. teismas priteisė 27,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja po A. Š. mirties, pagal 1993-10-26 sudarytą A. Š. testamentą, jai tenkantį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti visą jai testamentu paliktą turtą, nepraleisdama įstatymu nustatyto šešių mėnesių termino (1964m. LR CK 587str.2d., 3d.). Teismas nurodė, kad L. Š. pripažino, kad pareiškėja yra tėvo testamentu palikto turto valdytoja. Suinteresuoti asmenys L. Š. ir R. A. Š. pripažino, kad jiems buvo žinoma apie tai, kad jų tėvas žemę ir pastatus testamentu paliko V. Š., tačiau nei tėvui gyvam esant, nei po jo mirties nė vienas iš jų nesikreipė dėl testamento nuginčijimo.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys L. Š. ir R. A. Š. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimą. Nurodė, kad ir L. Š. tėvo palikimą priėmė tiek faktiškai pradėjęs valdyti visą jo turtą, tiek paduodamas notarui pareiškimą. Po tėvo mirties apeliantai buvo susitarę, kad palikimą priims L. Š.. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėdama valdyti turtą kaip savą, t.y. išmetė nereikalingus daiktus, tapetais išklijavo kambarių sienas, sodyboje su šeima gyveno savaitgaliais, augino daržoves, nesiaiškino kieno iniciatyva buvo dirbami ruošos darbai, iš kieno lėšų buvo daromas einamas remontas ir kt. Liudytojai, liudiję teisme, yra pareiškėjos artimi giminaičiai, tačiau jie patvirtino tik buitines aplinkybes, negalėdami nurodyti jų esmės dėl turto valdymo. Mano, kad L. Š. palikimo priėmimą įforminus notarine tvarka teismas nebegalėjo remtis liudininkų parodymais. Pareiškėja galėjo L. Š. palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčyti pareikšdama ieškinį teisme. V. Š. visą laiką dirbo Utenos mieste ir niekada pastoviai negyveno Dumblynės kaime. Apie testamentą žinojo, bet pareiškėja į A. Š. turtą tuo metu nepretendavo ir testamento neregistravo pas notarą. Pareiškėja, kaip svetimas velioniui A. Š. žmogus, palikimą priimti galėjo tik įregistravusi įstatymiškai testamentą, kad sukurtų teisines pasekmes. Pareiškėja yra L. Š. žmona, su kuria nuo 2006 m. vasarą pradėjo nebesutarti, todėl ji ir prisiminė testamentą, bandydama juo pasinaudoti, tačiau iki 2006m. ji kaip šeimos narys dalyvavo ir Dumblynės kaime esančio turto tvarkyme. Apeliantai teigia esantys nuskriausti, nes prarado tėviškę. Galvoja, kad parašas, esantis testamente, nepanašus į velionio tėvo parašą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme pareiškėja V. Š. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad faktiškai valdydama jai testamentu paliktą turtą jai skirtą palikimą faktiškai priėmė. Neginčija, kad A. Š. priėmė kitą, tėvo A. Š. turtą, kuris nebuvo tėvo testamentu paliktas pareiškėjai, tačiau tai nereiškia, kad A. Š. priimdamas kaip palikimą kitą velionio turtą, priėmė ir pareiškėjai testamentu atitekusią turto dalį, nes tuo laikotarpiu galiojusio CK 567 str. 2 d. numatė, kad pagal įstatymą paveldima, kiek tai nepakeista testamentu. Turtas, įformintas L. Š. išduotame paveldėjimo teisės liudijime, velionio A. Š. testamente nebuvo minimas, todėl pareiškėjai nėra jokio reikalo ginčyti šį dokumentą, o CK 5.8 str. taikymas nėra pagrįstas. L. Š. pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduotas 1995-03-08, praleidus terminus ir tai buvo padaryta pareiškėjos iniciatyva, nes ilgiau nesukreipus būtų prarasti velionio A. Š. turėti piniginiai indėliai. L. Š. jokio turto paveldėjimo klausimų netvarkė, nieko nedirbdamas pareiškėjos paveldėtame ūkyje tik teisinosi ir stengėsi pabrėžti, kad šis turtas jam nepriklauso, todėl tik pareiškėja turi juo rūpintis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodo, kad nei tėvui gyvam esant, nei po jo mirties nei L. Š. nei R.A. Š. nesikreipė dėl testamento nuginčijimo ir šiais savo veiksmais pripažino, kad pareiškėja V. Š. yra testamentu tėvo palikto turto valdytoja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Š. (a.k (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, b.l.4). 1993m. spalio 26d. testamentu A. Š. po savo mirties jam priklausantį medinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemę, atstačius nuosavybės teises į ją, esančią (duomenys neskelbtini) paliko V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (testamentas, b.l.5). Iš Utenos apskrities archyvo pažymos 2006-06-20 Nr. N4-1004 matyti, kad duomenų dėl minėto testamento pakeitimo, panaikinimo ar negaliojimo nėra (b.l.6). 1964-07-07 redakcijos Civilinio kodekso 575str.1d. nustatė, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo. 587str.2d. nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje surinktų įrodymų pakako pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja V. Š. po A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) mirties(duomenys neskelbtini), būdama testamentinė įpėdinė, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Tai nustatyta liudytojų A. P., A. P., E. D., V. A. parodymų pagrindais, kurie patvirtino, kad po testatoriaus A. Š. mirties, jam priklausiusi medinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti pareiškėja V. Š., kuri sodyboje pastoviai lankėsi, tvarkėsi, remontavo. Nurodytų liudytojų parodymais nustatyta, kad suinteresuoti asmenys L. Š. ir R. A. Š. dar esant tėvui A. Š. gyvam, žinojo apie sudaryta testamentą V. Š. interesais, tačiau tiek esant gyvam testatoriui, tiek po testatoriaus mirties, pastarojo sudaryto testamento V. Š. naudai neginčijo, t.y. sutiko su testamentine tėvo valia.
Apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, kadangi skundo motyvai yra teisiškai nepagrįsti, neparemti įrodymais, todėl pripažintini teisiškai nereikšmingais.
Byloje esančiu 1995-03-08 L. Š. pareiškimu notarų biurui nustatyta, kad jis pareiškime nurodė, kad po tėvo A. Š. mirties liko turtas: gyv. namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), žemė, sąskaitos, žemės pajai (b. l. 72). Išduotu 1998-01-20 „Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu“ nustatyta, kad A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)turtą paveldi jo sūnus L. Š., kad paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas sudaro piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palūkanomis „Lietuvos taupomajame banke“ (b. l.78). Kaip nustatyta iš L. Š. išduoto „Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo“, suinteresuotam asmeniui-apeliantui L. Š. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. Š. priklausiusį medinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini), todėl, esant 1993-10-26 sudarytam V. Š. naudai testamentui, darytina išvada, kad apeliantas L. Š., o tuo pačiu ir R. A. Š. žinojo apie tėvo sudarytą testamentą V. Š. naudai, todėl nepriėmė po savo tėvo A. Š. mirties turto, kurį tėvas testamentu paliko pareiškėjai V. Š.. Pareiškėja nepretenduoja į L. Š. paveldėtą turtą (piniginius indėlius), todėl jai nėra reikalinga ginčyti paminėto „Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo“. Apeliantams paaiškintina, kad pagal senos redakcijos Civilinio kodekso 578str.1d. testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad V. Š. priėmė dalį palikimo, kadangi V. Š. priėmė tik tiek palikimo, kiek jai buvo palikta pagal testamentą. Tai, kad pareiškėja V. Š. pastoviai negyveno paveldėtoje sodyboje, tačiau bylos duomenimis iš karto po testatoriaus A. Š. mirties sodybą kaip palikimą faktiškai priėmė, rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo paveldėtą turtą, šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą apie V. Š. faktinį A. Š. palikimo pagal testamentą prirėmimą. L. Š. ir pareiškėja V. Š. – sutuoktiniai, todėl po tėvo A. Š. mirties ir L. Š. kartu su V. Š. rūpinosi, remontavo, prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas R. A. Š. būtų priėmęs tėvo palikimą, kadangi apeliaciniame skunde jis pripažįsta buvus sutarta, kad palikimą priims L. Š..
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.), apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš L. Š. ir R. A. Š. po 7,90 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.