- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 2S-1811-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- R., R. V.
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. 2010-08-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą sūnui I. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš visų rūšių pajamų iki sūnaus pilnametystės; nustatyti, kad lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, motina tvarko uzufrukto teise; išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos; nustatyti I. V. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad tėvas su sūnumi bendrauja netrukdomai. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą I. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš visų rūšių pajamų iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nustatyti, kad ieškovė lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, tvarko uzufrukto teise. Prašymą grindė tuo, kad gauna mažą darbo užmokestį, atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda minimaliai, todėl reikalinga priteisti laikiną išlaikymą iki kol byloje bus priimtas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui I. V. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijumi – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt, teismas konstatavo, jog būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti iš tėvo priteistina 400 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.). Teismas pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje pripažino, jog atsakovas teikia vaikui išlaikymą gera valia, ieškinio padavimo dieną nebuvo ir nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, vaiko interesai yra užtikrinti ir dėl to nėra aplinkybių, galinčių padaryti teismo sprendimo įvykdymą negalimu ar apsunkintu. Teismui pateikta pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, jog atsakovas negali teikti 400 Lt dydžio išlaikymo, kadangi, atskaičius mokesčius valstybei, atsakovui pragyvenimui vidutiniškai lieka 580 Lt, iš kurių apie 200 Lt gera valia skiria nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė E. K. nurodo, kad teismas teisingai, motyvuotai bei pagrįstai iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas įvertino, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena, atsakovas minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo, sumoka tik fiksuotą mokestį už sūnaus darželį, jokia kita forma išlaikymo neteikia. Vaikas lanko darželį, yra 5 metų amžiaus. Atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, atsakovas gauna papildomų pajamų, o deklaruojamu minimumu siekia išvengti pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – nepilnamečio vaiko išlaikymas (b.l. 1, 2). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovo R. V. nepilnamečiam vaikui I. V. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad išlaikymą vaikui teikia gera valia, ieškinio padavimo dieną nebuvo ir nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, vaiko interesai yra užtikrinti, dėl to nėra aplinkybių, galinčių padaryti teismo sprendimo įvykdymą negalimu ar apsunkintu. Atsakovas negali teikti 400 Lt dydžio išlaikymo, kadangi iš gaunamo darbo užmokesčio atskaičius mokesčius valstybei, atsakovui pragyvenimui vidutiniškai lieka 580 Lt, iš kurių apie 200 Lt jis skiria nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Tačiau tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Atsižvelgdama į tai, jog pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes atsakovas nepakankamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, o tai paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, buvo paskirta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus.
Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad išlaikymą vaikui teikia gera valia, ieškinio padavimo dieną nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, vaiko interesai yra užtikrinti ir dėl to nėra aplinkybių, galinčių padaryti teismo sprendimo įvykdymą negalimu ar apsunkintu. Tačiau atsakovas taip pat pripažįsta, jog vaiko išlaikymui jis skiria tik 200 Lt kas mėnesį. Tuo tarpu vaikui priteisto laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas vaikui – 400 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, visiškai pagrįstai rėmėsi CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tik preliminariai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės materialinę padėtį, vaiko sveikatą ir jo poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomą orientacinį vieno mėnesio minimalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.). Atsakovas nepateikė patikimų duomenų, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymą teikia ir kad jo teikiamas išlaikymas yra pakankamas konkrečiu atveju. Duomenų apie šiuo metu gaunamo atlyginimo dydį, turimas pajamas ir išlaidas atsakovas nepateikė.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, konstatavęs, jog atsakovas gauna beveik du kartus didesnį darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, iš atsakovo priteisė nepilnamečiam sūnui I. V. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2010-08-09, kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2010-08-09 sumokėtas pagal teismo 2010-08-10 nutartį laikino išlaikymo sumas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 9,85 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9 (devynis) litus 85 centus pašto išlaidų.