Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Ieškovai A. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 441 734,59 Lt turtinės žalos ieškovui A. B.; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės galiojančio netekto darbingumo pensijos dydžio kasmėnesines periodines išmokas iki gyvos galvos ieškovui A. B.; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 3 000 000 Lt neturtinės žalos ieškovui A. B.; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 200 000 Lt neturtinės žalos ieškovei E. B.; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės visas bylinėjimosi teisme išlaidas ieškovų A. B. ir E. B. naudai. Nurodė, kad pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 2000-04-26 pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovas buvo kaltinamas pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Baudžiamojo kodekso 2271 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad sukūrė nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2000-04-26 nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-9-016-00 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2000-11-02 ieškovas buvo laikinai sulaikytas, o 2000-11-03 priimtas prokuroro nutarimas A. B. patraukti kaltinamuoju. 2000-11-04 prokuroro nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2000-12-18 prokuroro nutarimu buvo pratęstas parengtinio tardymo darymo terminas iki 2001-03-26. 2001-04-02 priimtas prokuroro nutarimas iškelti baudžiamąją bylą, priimti savo žinion ir sujungti su baudžiamąja byla Nr. 30-9-016-00. 2001-09-04 nutarimu prokuroras patraukė kaltinamuoju A. B., pareiškė jam kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 2271 straipsnio 1 dalyje ir 2321 straipsnio 5 dalyje. 2003-01-27 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis atiduoti kaltinamąjį A. B. teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2008-01-11, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros kaltinimų pagrindu iškeltą baudžiamąją bylą Nr. 1-9-107/2008, ieškovą išteisino, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias 1961 m. BK 227-1 straipsnio 1 dalyje ir 232-1 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-06-17 nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo padaryta neteisėtų veiksmų, kuriais grubiai pažeistos baudžiamąjį procesą ir operatyvinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, konstitucinės ieškovo teisės, pažeistos ieškovo žmogaus teisės, numatytos tarptautiniuose teisės aktuose, pažeminta ieškovo garbė bei orumas. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 2271 straipsnio 1 dalyje, ieškovui buvo pareikšti visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovas sutiko bendradarbiauti su Klaipėdos miesto policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Ieškovas dirbo pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro užduotis ir suteiktos informacijos dėka padėjo išaiškinti 1999-2000 metais veikusią psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo grupuotę. BPK 212 straipsnio 2 punktas nustato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, jog yra BPK 3 straipsnio numatytų aplinkybių. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras V. G. net ir po to, kai buvo informuotas apie tai, jog A. B. bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis bei vykdė jų operatyvines užduotis, tikslingai ignoravo šį faktą ir nenutraukė baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu. BK 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. Ieškovas veikė pagal Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaro S. L. užduotis. Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas patvirtina, kad A. B. suteikė vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo išaiškinta Klaipėdos mieste veikusi nusikalstama grupuotė, platinusi psichotropines ir narkotines medžiagas. Nuo pat kaltinimo pareiškimo 2000-11-03 ieškovas neigė įvykdęs jam inkriminuojamus nusikaltimus, tai patvirtina 2000-11-04 kaltinamojo apklausos protokolas. Vykstant baudžiamosios bylos tyrimui ieškovas ne kartą skundė prokuroro V. G. veiksmus, reikalavo nušalinti prokurorą V. G., tačiau visi A. B. skundai buvo atmesti. Nepaisant visų ieškovo rašytų skundų, 2003-01-27 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis atiduoti kaltinamąjį A. B. teismui. Dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis ir informacijos teikimo apie D. B.-S. K. nusikalstamo susivienijimo veiklą ieškovui bei jo šeimos nariams iškilo reali grėsmė – 2000-08-04 buvo padegtos buto, kuriame gyveno ieškovas su žmona bei dviem nepilnamečiais vaikais, durys. Po šio įvykio, ieškovas, vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymu (2000-05-08 aktualia redakcija), kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl apsaugos jam ir jo šeimai suteikimo, o taip pat nurodė, kad jam bei jo šeimos nariams yra grasinama susidorojimu. Ieškovui tiek kaip operatyvinės veiklos dalyviui, tiek kaip kaltinamajam, turėjo būti suteiktos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Klaipėdos apygardos prokuroras, atsisakydamas taikyti A. B. ir jo šeimos nariams apsaugos priemones, grubiai pažeidė ieškovo, kaip slaptojo operatyvinės veiklos dalyvio, teises bei teisėtus interesus. Prokurorui atsisakius skirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones taip pat buvo pažeisti ieškovės E. B., kuri baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąją, interesai, bei E. B. ir A. B. nepilnamečių vaikų teisės bei interesai. Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir Generalinei prokuratūrai atsisakius skirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones ieškovui ir jo šeimos nariams (ieškovei E. B., sūnui E. B. bei dukrai S. B.), ieškovas, baimindamasis dėl fizinio susidorojimo su juo bei jo šeima, buvo priverstas dažnai keisti gyvenamąją vietą, kad šeimos nariai galėtų jaustis saugiai. Galiausiai, ieškovas, siekdamas apsaugoti savo šeimą nuo grasinimų susidorojimu, buvo priverstas išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu pažeisdamas jam pritaikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas su sutuoktine E. B. bei dviem nepilnamečiais vaikais 2003-04-24 nuvyko į Danijos Karalystę, kurioje kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl prieglobsčio bei pabėgėlio statuso suteikimo. 2004-05-01 Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, ieškovui A. B. bei jo šeimos nariams pabėgėlių statusas Danijos Karalystėje negalėjo būti suteiktas. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atitinkamas Danijos Karalystės institucijas dėl humanitarinio prieglobsčio suteikimo. Nepaisant to, 2005-06-16 ieškovas buvo deportuotas į Lietuvos Respubliką. 2000-11-02 ieškovas buvo laikinai sulaikytas, o 2000-11-04 prokuroro nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2003-04-24 Klaipėdos apygardos nutartimi ieškovui teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, o 2005-06-14 suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Ieškovo manymu, šios kardomosios priemonės jam buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai. Visą šį laikotarpį ieškovo teisės ir laisvės buvo apribotos, tokiu būdu sąlygojant ne tik turtinės žalos atsiradimą, bet ir neigiamų išgyvenimų patyrimą (neturtinė žala). Baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą tuo metu galiojusio 1961 m. BK 2271 straipsnio 1 dalyje, buvo iškelta 2000-04-26. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo išteisintas priimtas 2008-01-11. Vadinasi, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko beveik aštuonerius metus. Net ir atmetus laikotarpį, kurį ieškovas praleido Danijos Karalystėje, baudžiamasis procesas buvo vykdomas nepateisinamai ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatose įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos prokuratūros pareigūnai ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu vykdė aplaidžiai bei nerūpestingai. Būtent dėl Klaipėdos prokuratūros pareigūnų veiksmų ieškovo baudžiamasis persekiojimas tęsėsi nepateisinamai ilgą laiko tarpą, o tai sąlygojo ieškovo patirtos turtinės žalos dydį. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė didelių materialinių nuostolių.