Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, susipažinusi su šalių pateikta 2020 m. spalio 12 d. taikos sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 25 d. teisme gautas atsakovo R. T. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, jog mokėti išlaikymo neatsisako, teigė, jog visą laiką mokėjo išlaikymą vaikui po 150 Eur.

2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje šalys prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes sutarė užbaigti bylą taikiai ir sudaryti taikos sutartį dėl ieškovės reikalavimų.

2020 m. spalio 12 d. teisme gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį, kuria jie išsprendė ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, susitarė dėl išlaikymo mokėjimo bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl nepilnamečio sūnaus G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina; išlaikymo po 220,00 Eur teikimo. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad lygiomis teisėmis ir sąlygomis dalyvaus vaiko auklėjime, jo lavinime, nekels dirbtinių kliūčių vienas kitam bendraujant su vaiku tiek akivaizdžiai, tiek kitomis ryšio ar komunikacijos priemonėmis, tiesioginio bendravimo ir lankymo sąlygas aptars kiekvienu konkrečiu atveju vadovaudamiesi geranoriškumu, vaiko interesais, iš anksto derindami to bendravimo sąlygas, trukmę, vietą bei kitas esmines aplinkybes.

Šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Taikos sutartimi šalys susitarė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatomas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.

Ieškovei, vadovaujantis 2020 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)-TP-20-T-39-4309 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. T. nepateikė teismui duomenų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje teismas nesprendžia.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. T. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Ieškovė įstatymo bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje, todėl 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, valstybei priteistina iš atsakovo R. T.. 25 procentus mokėtino žyminio mokesčio sumos sudaro: 25,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo (100,00 Eur x 25 proc.); 20,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (220,00 Eur x 12 x 3 proc. x 25 proc.), iš viso 45,00 Eur.

CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu laikytina, kad patenkinti 94 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 182,00 Eur. Patenkinus 94 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 171,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas patyrė 7,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Išaiškintina šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 99, 140, 290–292, 293, 294, 295 straipsniais,

nutarė:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės J. P. ir atsakovo R. T. 2020 m. spalio 12 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-5644-1079/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, sutarė baigti taikiai ir susitarė:

„Ieškovė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-5644-1079/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nutarė ginčą baigti taikiai sudarant šią taikos sutartį.

Šalys, atsižvelgdamos į faktą, kad mažametis G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, jų ryšiai yra stiprūs ir motina užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą ir ugdymą, susitaria, kad jo gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina - J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Šalys, pripažindamos abiejų tėvų lygias teises j vaiko auklėjimą, ugdymą, išlaikymą bei bendravimą, susitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo – R. T. bendravimo tvarkos su sūnumi G. T.. Šalys susitaria, kad lygiomis teisėmis ir sąlygomis dalyvaus vaiko auklėjime, jo lavinime, nekels dirbtinių kliūčių vienas kitam bendraujant su vaiku tiek akivaizdžiai, tiek kitomis ryšio ar komunikacijos priemonėmis, tiesioginio bendravimo ir lankymo sąlygas aptars kiekvienu konkrečiu atveju vadovaudamiesi geranoriškumu, vaiko interesais, iš anksto derindami to bendravimo sąlygas, trukmę, vietą bei kitas esmines aplinkybes. Tais atvejais, kai šalių sutartą laiką vaikas bus tėvo gyvenamojoje vietoje ar jo prižiūrimas, vaiko motina turi teisę lankytis vaiko tėvo gyvenamojoje ar buvimo su vaiku vietoje tikslu įsitikinti, kad vaikas yra saugiose ir tinkamose sąlygose, jo teisės ir teisėti interesai yra tinkamai saugomi ir pas tėvą nėra jokių rizikos veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ar ugdymui.

Šalys susitaria, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos vaiko tėvas R. T. gera valia teiks išlaikymą savo sūnui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po du šimtus dvidešimt eurų per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymo teikimo pradžia - 2020 m. balandžio 22 d. Teikiamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus vaiko poreikiams arba šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 str.), t. y. įstatymo nustatytais pagrindais. Vaiko motina J. P. skiriama vaiko išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sutarties šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie visas aplinkybes, kurios trukdo šios sutarties vykdymui ir suderinti priemones dėl tokių aplinkybių pašalinimo.?

Šia sutartimi neaptartuose tarpusavio santykiuose šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatomas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.

Pasirašydamos sutartį šalys pareiškia, kad susipažino su sutarties tekstu, įvertino iš sutarties kylančias teisines pasekmes ir jas suprato. Šalims buvo sudaryta galimybė dėl sutarties teksto bei pasekmių pasikonsultuoti su teisininkais, kuria šalys pasinaudojo, o jei nepasinaudojo, tai padarė sąmoningai.

Šios sutarties šalims yra žinomos sutarties sudarymo teisinės pasekmės - jos nebegalės tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ateityje, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių po vieną atitenka sutarties šalims, o trečiasis perduodamas teismui su prašymu šią sutartį patvirtinti. Šalys pageidauja ginčą šioje civilinėje byloje baigti rašytinio proceso tvarka.“

Civilinę bylą Nr. 2-5644-1079/2020 nutraukti.

Išaiškinti šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 7,15 Eur (septynis eurus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie mokami, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 171,08 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 8 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.