Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui, nukentėjusiesiems K. I., R. I.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. pažeidė viešąją tvarką.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: T. T. 2010 m. kovo 31 d. apie 20:45 val., Utenos r., Užpalių mstl., prie Užpalių seniūnijos pastato (J. B. g. 1) esančioje turgavietėje, tyčia, matant kitiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų, įžūliai elgdamasis sudavė tris kartus kumščiu K. I. į veidą, suėmęs pastarojo galvą du kartus trenkė į metalinį prekystalio stulpą, po ko K. I. pargriuvo ant žemės ir jam gulinčiam tris kartus spyrė į kairį šoną, po to priėjus R. I. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, taip nukentėjusiesiems K. I. dėl kraujosruvos galvos kairėje už ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žasto, juosmens kairėje, nubrozdinimų dešinės rankos II ir III pirštų srityje ir R. I. dėl kraujosruvos dešinio skruosto apatinėje dalyje padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-03-31 apie 21:00 val. jis kartu su savo draugais bei nukentėjusiuoju K. I. gėrė alų Užpalių miestelio turgavietėje. Po kiek laiko jis susiginčijo su K. dėl senų konfliktų, ir sudavė ranka kelis smūgius į galvos sritį. Tačiau neprisimena, kad jis būtų nukentėjusįjį spardęs ar galvą daužęs į stulpą. jam tada smūgiavo tris kartus kumščiu į veidą, bet jo jis nespardė, taip pat jo galvos nedaužė į jokį stulpą. Po smūgių K. nubėgo į savo namus, esančius netoli turgavietės. Po to jis pamatė išėjusį K. tėvą, kuris šaudė iš pistoleto. Jis norėjo atimti ginklą ir todėl sudavė R. I. į veidą.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis K. I. parodė, kad 2010-03-31 apie 20:30 val. jis kartu su savo draugais bei su kaltinamuoju Utenos r., Užpalių mstl., esančioje turgavietėje, gėrė alų. Begeriant kaltinamasis atsisukęs į jį dešinės rankos kumščiu smūgiavo į veidą 3-4 kartus, tada suėmęs jo galvą rankomis trenkė kelis kartus į turgavietėje esantį stulpą. Nugriuvus kaltinamasis spyrė kelis kartus į kairį šoną. Atsikėlęs jis nubėgo į namus. Kas buvo toliau nežino, nes nematė.

Nukentėjusysis R. I. parodė, kad 2010-03-31 apie 20:30 val. jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas lauke rėkauja. Jis pasiėmęs dujinį pistoletą išėjo į lauką. Beeinant iš krūmų iššoko kaltinamasis ir sudavė jam ranka į veidą. Tada pribėgęs sūnus T. I. nustūmė kaltinamąjį.

Siekiant patikrinti nukentėjusiųjų parodymus BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti liudytojų M. I., T. I., A. N., E. Š., T. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja M. I. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. str. 4 d. tvarka ), parodė, kad 2010-03-31 apie 20:30 val. ji buvo savo namuose ir išgirdo kaip kažkas šaukia. Tada į namų virtuvę įbėgo kruvinu veidu jos sūnus Karolis ir pasakė, kad jį sumušė miestelio turgavietėje. Ji išbėgo į lauką, į turgavietę, kur pamatė stovintį automobilį, prie automobilio ant prekinių stalų sėdėjo T. Z. ir A. N., o vienas vaikinas kurio ji nepažįsta vaikščiojo aplink automobilį. Ji priėjo prie vaikinų ir paklausė kodėl jie mušasi. Tas vaikinas stambaus kūno sudėjimo, kuris vaikščiojo aplink automobilį puolė prie jos, bet jai nieko nedarė, tada prie jos priėjo vyras R. I., jis taip pat paklausė, kas sūnų muša, tada tas stambus vaikinas puolė prie jos vyro. Ji ramino savo vyrą, taip pat puolė raminti ir K., o R. nuo to vyriškio bėgo link lauko tualetų, kur ji pamatė savo vyrą sukniubusį ant žemės. Tada į turgavietę atbėgo kitas sūnus T. I., kas vyko tarp jų ji nežino, tik matė kaip tas vyriškis, kuris mušė jos sūnų ir vyrą sėdosi į automobilį ( b. l. 29).

Liudytojas T. I. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ), parodė, kad 2010-03-31 buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 20:45 val. išgirdo kaip kažkas rėkauja. Išėjęs į kiemą pamatė, kad jo tėvą R. I. per gatvę link Užpalių seniūnijos pastato vejasi 2 ar 3 jaunuoliai. Jis pribėgęs pasakė „eikit visi šonan, kaip maži vaikai“, jie paklausė jo ir išsiskirstė, o jis su tėvais ir broliu grįžo į namus (b. l. 31).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, apie 20.00 val. jis kartu su K. I. nusipirko alaus ir nuėjo į Užpaliuose esančią turgavietę, kur gėrė alų. Po kiek laiko atvažiavo į turgavietę Audi automobilis baltos spalvos, iš kurio išlipo trys vaikinai, tai T. Z., Š., kurio vardo nežino ir T., kurio pavardės nežino. Jie visi pasisveikino ir gėrė alų. Po kiek laiko, be jokios priežasties T. puolė K. I. ir jis matė kaip jis tris kartus smūgiavo jam į galvą, tada suėmęs jo galvą smūgiavo į turgavietėje prekystalį laikantį stulpą, kiek kartų negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, buvo prietema. Tada matė, kad K. I. pradėjo bėgti link savo namų, o jį nusivijo T.. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko, esančio turgavietėje, kartu su juo sėdėjo T. Z. ir Š., jis norėjo ginti K. I., bet T. Z. jam pasakė nelįsti, sakė, kad ir jis gaus. Po kiek laiko T. grįžo prie jų. Dėl kokios priežasties jis mušė K. I. nieko nepasakojo. Po maždaug 10 minučių jis išgirdo dviejų šūvių garsą ir prie jų atėjo K. I. tėvas su motina, jie pradėjo aiškintis. T. su K. I. tėvu nuėjo tolyn link lauko tualetų ir kas tarp jų vyko jis nematė, nes neilgai trukus išėjo į namus. Dėl kokios priežasties K. I. sumušė T. jis nežino ( b. l. 32).

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, apie 21.00 val. jis kartu su T. Z. ir T. T. atvažiavo į Utenos r., Užpalių mstl. esančią turgavietę T. T. priklausančiu automobiliu Audi markės, baltos spalvos. Jis prieš tai buvo išgėręs alaus, bet girtas nesijautė. Turgavietėje susitiko K. I. ir A. N.. Jie visi sėdėjo ant turgavietėje esančių prekystalių. T. iš niekur nieko T. T. smūgiavo K. I. į veidą, jis matė vieną smūgį, po

to jis K. I. stumdė. Kad smūgiuotų K. I. galvą į stulpą jis nematė, taip pat nematė, kad K. I. būtų pargriuvęs, tik matė kaip K. I. nubėgo link savo namų. Buvo tamsu todėl jis ne viską matė, tik girdėjo, kad kažkoks vyras rėkavo. Prie jo kartu buvo A. N. ir T. Z., o T. T. buvo toliau, už prekystalio, jis jo nematė, nematė ir ką jis darė, todėl paaiškinti kas vyko negali. Dėl ko T. T. sumušė K. I. jis nežino, nieko jam T. T. neaiškino ir nepasakojo. Prie jo T. T. alkoholio nevartojo, todėl pasakyti ar jis buvo blaivus jis negali ( b. l. 33).

Liudytojas T. Z. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, apie 21:00 val. jis kartu su E. Š. ir T. T. atvažiavo T. T. priklausančiu automobiliu AUDI, baltos spalvos į Utenos r., Užpalių mstl. esančią turgavietę, kur susitiko A. N. ir K. I.. Jie visi gėrė alų, jis dar prieš tai buvo išgėręs. Po to jis matė ir girdėjo kaip K. I. pradėjo visokiais žodžiais vadinti T. T., tada T. T. delnu sudavė K. I. per veidą vieną kartą ir pradėjo jį stumdyti, bet kad smūgiuotų suėmęs K. I. galvą į stulpą jis nematė, po to matė, kaip K. I. pabėgo link savo namų. K. I. ant žemės pargriuvęs nebuvo. Tada, po kiek laiko atbėgo K. I. tėvas su motina, dar vėliau atbėgo ir brolis. Jis girdėjo kelis šūvius, kai ėjo link Jų K. I. tėvas. Tada prie tėvo priėjo T. T. ir pasakęs ko tu čia šaudai suėmė jam už rankos ir iškėlė ją aukštyn. Kad T. T. smūgiuotų K. I. tėvui to nebuvo, jis nematė. Jie išsiskirstė dėl to, kad pradėjo šaudyti. O T. T. smūgiavo K. I. į veidą vieną kartą todėl , kad K. I. jį įžeidinėjo.

Iš specialisto išvados Nr. G 118/10(08) matyti, kad K. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos galvos kairėje už ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žasto, juosmens kairėje, nubrozdinimų dešinės rankos II ir III pirštų srityje ( b. l. 11).

Iš specialisto išvados Nr. G 119/10(08) matyti, kad R. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos dešinio skruosto apatinėje dalyje. ( b. l. 23).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų, kuriuos patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų M. I., T. I., A. N., E. Š., T. Z. parodymai, bei specialisto išvados, kurios patvirtino nukentėjusiųjų nurodytą sužalojimų padarymo mechanizmą, kaltinamasis vietoje į kurią gali netrukdomai kiti žmonės- turgavietėje bei gatvėje, t.y. viešoje vietoje, sudavė smūgius nukentėjusiesiems pasinaudojęs menkaverte dingstimi. Jo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiesiems sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų M. I., T. I., A. N., E. Š., T. Z. parodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nuskalstamą veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, administracine tvarka baustas ( b. l. 65), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas ( b. l. 61), charakterizuojamas apibūdinamas teigiamai ( b. l. 63,64), neteistas ( b. l. 58), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad jam laisvės apribojimo bausmė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis K. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 13-14 ).

Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas draugų akivaizdoje.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jo manymu nukebntėjusiajam K. I. turėtų būti priteista 600 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Ieškinys tenkintinas.

Iš specialisto išvados Nr. G 118/10(08) matyti, kad K. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos galvos kairėje už ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žasto, juosmens kairėje, nubrozdinimų dešinės rankos II ir III pirštų srityje ( b. l. 11).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis yra pilnametis, jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Nors nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis, nes nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, mokslo ar karjeros siekimo apribojimai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 700 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.283 str. 1 d. ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo K. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. T. septynis šimtus (700) litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui K. I. naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.