Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2012-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-350-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-16
Bylos Nr.
1A-28-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01439-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Kaltinamasis
O. K.
Nukentėjusysis
R. M., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros
Advokatai
Kęstutis Valys
Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1-28-350/2012 Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01439-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1, (S) 2.1.15.1.1., 2.1.15.1.2, 2.1.15.3.3.2, 1.1.8.1.2, 1.1.7.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Gilio, Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorui Vytautui Sabaliauskui,išteisintajam O. K.,gynėjui advokatui V. V.,nukentėjusiajam R. M.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Kęstučiui Valiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. M. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Kanaporio apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo O.K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 15 val. 30 min., darbo metu, montuojamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kumščiais sudavė ne daugiau kaip 10 smūgių R. M. į galvą, o nuo suduotų smūgių jam parkritus, ne daugiau kaip 6 kartus įspyrė R. M. į sėdmenis ir du kartus į tarpkojį, šiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam dešinės sėklidės trauminį plyšimą, kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kairėje alkūnėje, ir kadangi dėl dešinės sėklidės pašalinimo R. M. prarado didelę dalį, 40 procentų nuolatinio bendrojo darbingumo, jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai taikė įstatymą, ir priimti naują nuosprendį – O. K. dėl jo sužalojimo pripažinti kaltu, ir paskirti jam bausmę bei pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Pažymi, kad 2010-09-13 apie 15 val. 30 min. jam vieną iš bendradarbių, t.y. O. K. kelis kartus pavadinus pravarde (duomenys neskelbtini), pastarasis netikėtai puolė jį bei sudavė rankomis į įvairias kūno vietas 3-4 kartus. Jam griebus O. K. į glėbį ir abiem pargriuvus, išteisintasis nustojo muštis, tačiau po keleto minučių jis vėl puolė jį ir pargriovęs keletą kartų jam sudavė į įvairias kūno vietas bei koja du kartus įspyrė į tarpkojį.

Pasak nukentėjusiojo, iš pradžių didelio skausmo nejautė, tačiau bėgant laikui vis labiau ėmė skaudėti vietą, kur buvo įspirta. Apie tai, kad jis yra sumuštas darbo vietoje dar 16 val. 30 min. telefonu pranešė savo draugei R. I., papasakodamas tikrąsias įvykio aplinkybes, paskambinus antrą kartą 17.30 val. R. I. patarė dėl sužalojimo kreiptis į gydytoją Šiauliuose. Pažymi, kad po darbo nuvažiavo į Šiaulių miestą, kur buvo remontuojamas jo automobilis ir ten sutiktiems pažįstamiems taipogi papasakojo apie konfliktinę situaciją darbe ir apie savo prastą savijautą. Kadangi skausmas nepraėjo visą naktį, rytą jis išsikvietė greitą medicininę pagalbą, kurios darbuotojai nuvežė jį į ligoninę. Norėdamas nuslėpti incidentą darbe medikams nurodė, kad buvo sumuštas ne O. K., o nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tik sužinojęs, kad trauma labai rimta, policijos pareigūnams pasakė visą tiesą apie įvykį.

R. M. pažymėjo, kad tikrąsias sužalojimo aplinkybes nuslėpė, nes nenorėjo pakenkti savo reputacijai ir siekė išvengti nemalonumų darbdaviui. Tai, kad nebuvo sumuštas (duomenys neskelbtini) mieste, patvirtina R. M., L. V. ir R. I. parodymai, kad jau 20 val. jis buvo namuose ir skundėsi tarpkojo skausmais. Be to, atkreipia dėmesį, kad medikams nurodytos sužalojimo pobūdis skyrėsi nuo nurodytų aplinkybių, nes ekspertai nustatė, kad sužalojimai buvo padaryti 4 smūgiais, o ne kaip jis iš pradžių nurodė – vienu spyriu. Akcentuoja, kad ir bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas įvyko būtent darbo vietoje ir pagal įvykių seką jis niekur kitur sužalotas negalėjo būti išskyrus aptartą konfliktą su O. K., kurį pripažino ir pats išteisintasis. Kartu pažymi, kad nemano, kad O. K. tyčia siekė ir norėjo jam sunkiai sutrikdyti sveikatą, todėl neprieštarautų, jei būtų padaryta išvada, jog O. K. jį sužalojo dėl neatsargumo ar didžiai susijaudinęs.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį O. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 metams bei patenkinti nukentėjusiojo R. M. pareikštą civilinį ieškinį 2863 Lt sumai dėl turtinės ir 50000 Lt - dėl neturtinės žalos bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį 2214,54 Lt sumai dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nurodo, kad teismas, vertindamas teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, neatsižvelgė į jų visumą, svarbą, vertino juos atskirai, o ne kompleksiškai. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai suabejojo nukentėjusiojo R. M. nuosekliais parodymais viso proceso metu, taip pat ir jo paaiškinimais, kodėl prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams pranešė, kad jis neva buvo sužalotas prie baro Šiauliuose, o ne darbe.

Pažymi, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą R. M. iš karto nurodė jį sužalojusį asmenį - O. K., todėl jo paaiškinimai medicinos darbuotojams prieš pradedant ikiteisminį tyrimą nėra proceso metu gauti duomenys, R. M. logiškai pagrindė, kodėl jis medicinos darbuotojams nurodė netikras sužalojimo aplinkybes, todėl teismas vien dėl šios priežasties neturėjo pagrindo netikėti tolimesniais nukentėjusiojo parodymais. Akcentuoja, kad apie sužalojimą darbe R. M. liudytojai R. I. telefonu nurodė apie 16.00 val., L. V. tos pačios dienos vakarą, kai dar buvo šviesu, kas patvirtina, kad R. M. negalėjo būti sužalotas Šiauliuose apie 20 val., ką jis nurodė medikams, siekdamas išvengti nemalonumų darbe. Apelianto nuomone, buvus konfliktą tarp O. K. ir nukentėjusiojo patvirtino liudytojai D. Z., D. L., D. S., S. D., nors jie ir parodė nematę, kad O. K. įspyrė ar sudavė smūgius rankomis R.M. į tarpkojį, tačiau taip pat parodė, kad viso konflikto nestebėję, todėl nereiškia, kad tokių smūgių apskritai nebuvo. Ekspertas, pateikęs specialisto išvadą dėl R. M. sužalojimo, teisme parodė, kad po patirtų sužalojimų pastarasis galėjo toliau dirbti ir nesukelti akivaizdžių abejonių dėl savo sveikatos būklės, todėl teismas neteisingai priėjo išvados, jog jeigu R. M. būtų sužalotas darbe, tai aplinkiniai būtų tai neišvengiamai pastebėję, be to, šia išvada nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas tiesioginių smūgių poveikyje, o ne nukrentant, todėl akivaizdu, kad nustačius konflikto faktą tarp proceso dalyvių, turėjo būti vieno iš jų (O. K.) suduota kitam (R. M.) į tarpkojį. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas parodymus, nepasisakė apie išteisintojo parodymų nenuoseklumą, bei nepagrįstai neatsižvelgė, kad liudytojai D. Z., D. L., D. S., S. D. buvo iš O. K. aplinkos, todėl turėjo suinteresuotumą. Abejones dėl O. K. kaltės teismui sukėlė aplinkybė, kad nėra ištirtas įvykis dėl pirminių nukentėjusiojo nurodytų sužalojimo aplinkybių, tačiau ši išvada nepagrįsta, nes Šiaulių apskrities yra VPK pateikė pažymą, kad toks įvykis nėra užfiksuotas.

Skiriant bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių O. K. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, civiliniai ieškiniai, įrodomi dokumentais, yra pagrįsti, todėl turi būti tenkintini visiškai, be to įvertinus, kad kaltinamasis savo kaltę neigia, žalos neatlygino, kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl bausmės dydis turėtų atitikti bausmės tikslus ir siekiamus rezultatus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis R. M., pradžioje teigęs, jog buvo sumuštas 2010-09-13 vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie aludės, po to supratęs, kad jį sumušusį asmenį nustatyti bus sunku, pasinaudojo darbe vykusiu konfliktu, apkalba O. K. dėl priešiškų tarpusavio santykių ir tuo pačiu siekia įgyti galimybę prisiteisti žalos atlyginimą, gauti kitas pinigines kompensacijas. Be to, apylinkės teismas pasisakė, kad nukentėjusiojo R. M. parodymai nelaikyti patikimais dėl jo priešiškų santykių su O. K., ką patvirtino liudytojais apklausti bendradarbiai S. D., D. S., R. L., D. Z., darbų vadovas S. M. bei pažymėjo, kad R. M. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas liudytojų R. M., L. V., R. I. parodymus apie tai, kad R. M. jiems pasakojo, kad buvo sužalotas darbe, nelaikė patikimais ir ne tik dėl to, kad šie asmenys tiesiogiai konflikto tarp O. K. ir R. M. nematė, bet ir dėl to, kad jie yra artimai susiję su R. M. (brolio žmona, artimas kaimynas bei R. M. sugyventinė) ir galimas jų siekimas parodymais jam padėti.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu nesutinka. Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.). Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs įrodymų įvertinimo motyvai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas išteisindamas O. K. šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė, be to, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas O. K. dėl R. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo be kitų bylos įrodymų buvo grindžiamas ir liudytojų R. I., R. M., L. V. parodymais. Nuosprendį priėmęs Kėdainių rajono apylinkės teismas visus O. K. kaltinančius šių liudytojų parodymus atmetė, įvertinęs juos kaip nepatikimus dėl artimų ryšių su nukentėjusiuoju bei aplinkybe, kad jie tiesiogiai nematė konflikto tarp O. K. ir R. M.. Tačiau daromas išvadas dėl O. K. išteisinimo grindė liudytojų D. Z., R. L., D. S., S. D. parodymais, kurie artimais ryšiais yra susiję su O. K., t.y. yra jo bendradarbiai, kurie apklausų metu išreiškė neigiamą poziciją nukentėjusiojo atžvilgiu, bei parodė, kad visos konfliktinės situacijos įdėmiai nestebėjo, o ją matė periodiškai, nes kiekvienas toliau dirbo savo darbus, todėl apskritai negalėjo detaliai nurodyti kokius veiksmus vienas kito atžvilgiu atliko O. K. ir R. M.. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šie liudytojai tvirtindami, kad R. M. negalėjo būti sužalotas konflikto darbe metu, nors ir nematė visos konflikto eigos, akivaizdžiai davė O. K. palankius parodymus. Be to, liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad jokio konflikto tarp O. K. ir R. M. nematė, o apie įvykį sužinojo iš kitų darbininkų, tuo tarpu duodamas parodymus teisme pareiškė, kad matė kaip minėti asmenys susistumdė.

Tuo tarpu liudytojai R. I., R. M., L. V. jokios išankstinės pozicijos O. K. atžvilgiu neturėjo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo nepažinojo, tik papasakojo tai, kad R. M. jiems buvo minėjęs, kad konflikto darbo vietoje metu jam buvo spirta į tarpkojį.

Byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo R. M., liudytojų S. D., D. S., R. L., taip pat išteisintojo O. K. parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp O. K. ir R. M. įvyko konfliktas, ir šie asmenys vienas kito atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus. Išteisintasis O. K. taipogi neneigia konfliktinės situacijos ir to, kad jis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Tačiau pirmosios instancijos teismui sprendžiant O. K. kaltės klausimą abejones sukėlė R. M. greitosios medicinos pagalbos tarnybai nurodyta jo sužalojimo aplinkybės – nenustatyto asmens pavartotas jo atžvilgiu smurtas (duomenys neskelbtini) g. Apylinkės teismas konstatavo, kad R. M. paaiškinimas, kad tokiu būdu jis norėjo išvengti nemalonumų darbe, yra nepatikimas ir neįtikinamas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiojo veiksmų po konflikto su O. K., t.y., kad jis apie sužalojimą liudytojai R. I. pranešė dar 2010-09-13 16 val. telefoninio pokalbio metu, liudytoju apklaustas L. V. taipogi patvirtino, kad jo kaimynas R. M., grįžęs iš darbo laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. papasakojo analogiškas savo sužalojimo aplinkybes, kaip ir R. I., t. y. kad buvo sužalotas darbe. Liudytoja R. M. taip pat patvirtino, kad aptariamos dienos vakare namo kieme sutiktas nukentėjusysis jau ėjo susiėmęs už pilvo ir paaiškino, kad buvo sužalotas darbe. Taigi R. M. greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nurodytos sužalojimo aplinkybės yra paneigtos ne tik byloje esančių aukščiau aptartų duomenų visuma, bet ir logiškais nukentėjusiojo parodymais, kurie nuo pat 2010-09-16 pareiškimo Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikimo niekada nekito, buvo nuoseklūs ir išsamūs.

Nukentėjusysis R. M. visuose savo parodymuose ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai, vienodai ir kategoriškai aiškino esmines įvykio aplinkybes. Pagal jo parodymus, 2010-09-13, apie 15 val. 30 min. darbo metu, montuojamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jam pavadinus kitą darbininką O. K. (duomenys neskelbtini) pastarasis supyko ir kumščiais sudavė jam apie 10 smūgių į galvą, o šiam parkritus, O. K. dar apie 4 kartus įspyrė į sėmenis ir du kartus į tarpkojį, po ko juos išskyrė bendradarbiai. Po šių įvykių jam labai skaudėjo lytinius organus, tačiau jis tęsė darbą ir apie 16 val. 30 min. paskambino savo draugei R. I., ši patarė važiuoti ne pas ją į Radviliškį, o į Šiaulius, kur jis gyvena po motinos mirties paveldėtame name. Po darbo jis grįžo apie 18 val. į Šiaulius, kur pakeliui į namus susitiko su L. V. ir papasakojo apie įvykį bei iškart nuėjo namo. Kadangi skausmas nepraėjo, jis kitos dienos ryte išsikvietė greitąją medicinos pagalbą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad teismas be pagrindo pripažino nukentėjusiojo parodymus nepatikimais, argumentuodamas tuo, kad iškviestiems medikams pareikalavus nurodyti sužalojimų priežastį jis paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamo asmens, nors visuose oficialiuose parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis, jau būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekęs sakyti tiesą vienodai aiškino, kad buvo sužalotas apie 15 val. 30 min. darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės, kaip nukentėjusiojo pasirinkimas po konflikto su O. K. važiuoti ne į Radviliškio miestą - pas sugyventinę, o į Šiaulius, kur jis taipogi turi gyvenamą vietą, ir iš kur, beje, dieną prieš tai jis buvo atvykę į darbovietę, nėra reikšmingi O. K. kaltės klausimo svarstymui ir nukentėjusiojo parodymų vertinimui. Kolegija pripažįsta, jog skausmo pojūtis yra subjektyvus, todėl liudytojų D. S., R. L., D. Z., argumentai, kad po konflikto su O. K. jis judėjo normaliai ir nesiskundė savo sveikatos būkle, nepaneigia jo atžvilgiu atliktų O. K. veiksmų, ypač įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi po beveik paros nuo sužalojimo momento ir atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto išvadą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, O. K. neigdamas savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu nenuosekliai aiškino įvykio aplinkybes. Pirmiausia jis tvirtino, kad apskritai jokių smūgių R. M. nesudavė, vėliau - kad gal kokį smūgį ir galėjo suduoti, norėdamas išvengti R. M. užgauliojimo ir kabinėjimosi, tačiau tiksliai to nepamena. Akistatoje su R. M. O. K. teigė, kad nukentėjusiojo kumščiais netrankė, kojomis nespardė, ir nė karto į tarpkojį nespyrė, kartu išsakydamas nuomonę, kad R. M. galėjo susižaloti kai griuvo ant jo paties, ar kai jis stūmė jį nuo savęs. Apklausos pirmosios instancijos teisme O. K. duodamas paaiškinimus dėl konflikto tarp jo ir R. M. taipogi buvo nenuoseklus, tai tvirtino, kad jokių smūgių nesudavė, vėliau kumščiais lyg ir keletą kartų sudavė gindamasis ar kad R. M. ant jo užgriuvus, nuverčiant pastarąjį ant šono tuo metu šis ir galėjo susižaloti tarpkojį.

Pažymėtina, kad 2010-09-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2010-09-21 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad R. M. padarytiems kūno sužalojimams: dešinės sėklidės trauminis plyšimui, kaujosrūvai krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimams nosies nugarėlėje ir kairėje alkūnėje reikėjo keturių smūgių kietais bukais daiktais, teismo posėdyje apklausto eksperto J. S. parodymai, kad toks sužalojimas nugriuvus nuo plokštumos yra neįmanomas, iš esmės savaiminio susižalojimo faktą, kurį nurodė O. K. paneigia.

Taigi, aukščiau aptartų įrodymu visetu visiškai neabejotinai įrodyta, kad R. M. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis O. K. ir paneigta kaltinamojo versija, kad jis nespyrė į tarpkojį R. M., o R. M. galėjo susižaloti pats griūdamas, arba kitų asmenų.

Tokiu būdu įrodyta, kad O. K. 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 15 val. 30 min., darbo metu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kumščiais sudavė ne daugiau kaip 10 smūgių R. M. į galvą, o nuo suduotų smūgių jam parkritus, ne daugiau kaip 6 kartus įspyrė R. M. į sėdmenis ir du kartus į tarpkojį, šiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam dešinės sėklidės trauminį plyšimą, kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kairėje alkūnėje, ir kadangi dėl dešinės sėklidės pašalinimo R. M. prarado didelę dalį, 40 procentų nuolatinio bendrojo darbingumo, jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ši O. K. padaryta veika atitinka BK 135 str. 1 d. sudėtį, nes konfliktas tarp O. K. ir R. M. kilo dėl priešiškų tarpusavio santykių, kaip O. K. atsakas į R. M. įžeidinėjimus. Konflikto metu O. K., smūgiuodamas nukentėjusiajam į tarpkojį, suvokė, kad taip gali nukentėjusiajam padaryti pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą ir tokioms pasekmėms sąmoningai leido atsirasti, t.y jis veikė netiesiogine tyčia.

Nėra jokio abejonės, kad veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo R. M. elgesys - nuolatinis O. K. žeminimas, užgauliojimas kitų asmenų akivaizdoje, paties R. M. veiksmų kryptingumas – provokavimas pavartoti fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu. Tai yra O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.)

Skiriant O. K. bausmę atsižvelgiama jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusysis neteko organo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, keletą kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, veikos padarymo metu dirbo, išlaiko mažametį sūnų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, O. K. skirtina vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta- laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 2214,54 Lt civilinį ieškinį už apmokėtas R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokio dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo O. K., kurio kaltais veiksmais ši žala buvo padaryta.

Byloje civilinį ieškinį taip pat pareiškė nukentėjusysis R. M. – 2863 Lt dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, bei 50 000 Lt neturtinės žalos. Civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos yra visiškai pagrįstas ir tenkintas.

Ieškinys dėl neturtinės žalos yra aiškiai per didelis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis O. K. padarė sunkų nusikaltimą, jo nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusysis neteko dešinės sėklidės, taigi jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta visam laikui, tuo pačiu atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą savo visiškai visuomenėje nepriimtinu, netoleruotinu elgesiu išprovokavo pats nukentėjusysis. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neturtinė žala R. M. bus teisingai atlyginta nustatant 1000 Lt padarytos neturtinės žalos dydį.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., -

nusprendė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Priteisti iš O. K.:

R. M. – 3863 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus), iš jų – 2863 Lt padarytai turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai – 2214, 54 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiolika litų 54 ct) už apmokėtas R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

R. M. medicininius dokumentus grąžinti VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Ričardas GilysNijolė Sušinskienė