Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-317/2011

Teisėjas: Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr.1-98-1-00448-2008-5 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.; 2.4.7.

2011 m. birželio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Emilijos Akelienės ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Danutei Činčiuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio, kuriuo P. V. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 39 str. , o nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad 2008-09-19 apie 12.38 val., Jurbarko raj., kelyje (duomenys neskelbtini)a 79,150 km., nuo Kauno pusės, vairuodamas automobilį „Rover 214“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso N. K. įm. „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus greičio bei lenkimo distancijos, tuo pažeisdamas KET 133,141.3 punktų reikalavimus ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. P., t.y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti eismo įvykio dalyviai: L. P. padaryta skeveldrinio kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio bei atviras skeveldrinis kairės girnelės lūžimai, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d., M. J. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės šlaunies plėštinės žaizdos, veido sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d., J. J. padaryta odos nubrozdijimas kairėje šlaunyje, veide, krūtinėje, kaktos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, kairės pusės VI-VII-VIII, X-XI šonkaulių lūžimai, plaučių sumušimai, kairio plaučio plyšimas, kas komplikavosi poodine emfizema, oro, kraujo ir skysčio susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje (apie 25000 ml.), kvėpavimo takuose, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apylinkės teismas 2010 m. gruodžio mėn. 10d. nuosprendyje priėmė sprendimą atleisti P. V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 39 str., nustatęs dvi LR BK 59 str. 1d. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatęs ją sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgęs į tai, kad kaltintas asmuo pirmą kartą padarė n nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. P. prašo panaikinti tokį apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį-skirti kaltinamajam bausmę bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Jos nuomone, teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismas netinkamai pritaikė įstatymą. Skunde nurodoma, jog P.V. G. jai esant ligoninėje, persiuntė jai pinigine perlaida 1000 eurų, tačiau neatlygino jos patirtos neturtinės žalos, nors buvo žadėjęs bent iš dalies ją atlyginti. Todėl teismo išvada, jog kaltinamasis stengėsi savanoriškai atlyginti padarytą žalą yra nepagrįsta.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje yra nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės-prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei savanoriškas žalos atlyginimas. LR BK 59 str. 1d. 3p. numatyta, jog lengvinanti aplinkybė yra visiškas žalos panaikinimas, todėl, jos nuomone, nedidelės dalies žalos atlyginimo negalima laikyti žalos pašalinimu bei teigti, jog yra ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skunde nurodoma, jog teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl kaltinamajam taikomas atleidimo pagal LR BK 39 str. institutas, nes LR BK 59 str. 1d. numatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o šiuo atveju nebuvo antros aplinkybės-žalos atlyginimo ar pašalinimo. Be to, apeliantės nuomone, šio instituto taikymas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nusikalstama veika buvo sukeltos sunkios pasekmės, ji patyrusi didžiulius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, yra ilgą laiką gydoma, o kaltinamasis savo realiais veiksmais neparodė, kad iš tikro gailisi ir nesistengė atlyginti žalos. Toks teismo nuosprendis nepaveiks asmens laikytis įstatymų ir neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau ją-nukentėjusiąją pastato į sunkią padėtį ir pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, nes ji turi civiline tvarka bylinėtis su užsienyje gyvenančiu asmeniu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinto asmens gynėja bei prokuroras prašė nukentėjusios L. P. skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl byla plačiau nei to prašoma apeliaciniame skunde neanalizuojama(LR BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir nuosprendyje aptartais įrodymais pagristą nuosprendį.

Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, o nuosprendis pagrįstas jame aptartais įrodymais ir yra pakankamai motyvuotas. Teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Asmuo pagal LR BK 39 straipsnį teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apylinkės teismas pritaikė P.V. G. BK 39 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido būtent dėl to, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą, padarė jį pirmą kartą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas nustatė ir paminėtame įstatyme numatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimasi(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei apeliantės ginčijamą savo noru atlygintą padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P.V. G. pirmą kartą padarė prie neatsargių nusikalstamų veikų priskiriamą nusikaltimą,kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengina ta aplinkybė, jog P.V. G. savo kaltę pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltamą veiką(LR BK 39 str. 1p., 3p.). Todėl esant šioms įstatyme numatytoms aplinkybėms, jis galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog kaltinamasis dėl padarytos veikos nesigailėjo.

L. P. ginčija apylinkės teismo pripažintą, LR BK 39 str. aptartą bei teisę taikyti šią įstatymo normą suteikiančią ir LR BK 59 str. 1d. 3p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę-kaltininko savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiajai.

Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar už jį atsakingas asmuo atlygina padarytą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad P.V. G. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Privalomoji civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma būtent tam, kad įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės savininkas ar jos valdytojas dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perkeltų draudimo bendrovei. Todėl tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustą transporto priemonę nukentėjusiesiems asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, o žalą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytose ribose atlygina draudimo įmonė (draudikas), o likusią dalį – pats kaltininkas (draudėjas), teismas tokį dalinį žalos atlyginimą pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Spręsdamas dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia, teismas atsižvelgia tik į turtinės žalos dydį padarytą nukentėjusiajam, nes neturtinė žala dar nebūna priteista. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, jau turi atsižvelgti ir į pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji L. P. tyrimo metu civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamama asmeniui nebuvo pareiškusi. Kaltinamasis tyrimo metu pavedimu jai geranoriškai pervedė 1000 eurų, t.y. bent iš dalies atlygino jos patirtą žalą, nors pati nukentėjusioji tuo metu dar nebuvo jos įvardijusi. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nukentėjusioji jau pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš P.V. G. 80 000 litų neturtinei žalai atlyginti(b.l. 6 t. 2).

UAB „BTA Draudimas“ pagal žalą pagrindžiančius dokumentus L. P. iš dalies atlygino jos patirtą ir draudimo bendrovei pateiktą dalinę pretenziją turtinei bei neturtinei žalai atlyginti-11212,35 Lt. dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 1000 eurų(3452,80 Lt.) dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti; 308,76 Lt. vaistų įsigijimo išmoka; 328 Lt. išmoka už įvykio metu sugadintą turtą-sulaužytus akinius; 309,21 Lt. išmoka už sugadintus rūbus ir avalynę; 489,41 Lt. transportavimo išlaidas; 5974,17 Lt. traumos gydymosi laikotarpiu prarastas pajamas. Be to, jai buvo atlyginta 3133 Lt. draudimo išmoka už įvykio metu sugadintą automobilį bei 410 Lt. už jo transportavimą ir saugojimą.

Taigi, kaltinamojo ir draudimo bendrovės lėšomis nukentėjusiajai buvo atlyginta visa turtinė jos patirta ir dokumentais pagrįsta žala bei dalis L. P. pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti t.y. 6905,60 Lt.(1000 eurų arba 3452,80 Lt atlygino P.V. G., ir 3452,80 Lt atlygino UAB „BTA draudimas“).

Kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų atlyginti dar didesnę neturtinės žalos dalį, nes ši žala teismo nuosprendžiu nebuvo priteista. Iš bylos medžiagos matyti, jog P.V. G. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl prašoma priteisti 80000 Lt. neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neadekvati, neproporcinga nusikalstama veika padarytai žalai. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei tai, kad dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, o ir P.V. G. atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, kuri teismo nuosprendžiu nebuvo priteista, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas dalinį žalos atlyginimą pagrįstai pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Byloje esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėm bei kitiems pagrindams, numatytiems BK 39 straipsnyje, pirmos instancijos teismas atleidęs P.V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės esant kelioms jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (BK 39 straipsnis), baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Dėl to apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo nuosprendį nėra objektyvaus pagrindo.

Kadangi nuosprendžiu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, paliekant teisę nukentėjusiajai juos prisiteisti civilinio proceso tvarka, teismas, priimdamas tokį sprendimą, baudžiamojo proceso įstatymų nepažeidė.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios L. P. apeliacinį skundą atmesti.