Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė žinojo apie savavališkos statybos aktą dar iki dovanojimo sutarties.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti posėdį nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti posėdį nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei M. T. iki 2013‑09-04 nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esantis gyvenamasis namas, adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2013-09-04 dovanojimo sutartimi šį turtą perleido trečiajam asmeniui S. K..

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. gegužės 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130515-00067 atsakovei M. T., kuriuo nustatė savavališkos statybos faktą, t.y., kad tvora (ilgis apie 3,0 m, aukštis apie 1,5 m) ir terasa (ilgis apie 2,3 m, plotis apie 3,0 m.), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai. Akte pažymėta, kad atsakovė su statyba susijusių dokumentų nepateikė, statinio statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija - nesudėtingas, statybą leidžiančio dokumento – žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (kai jie pagal teisės aktų nuostatas yra privalomi), nėra. Aktas atsakovei buvo išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas 2013‑05‑18.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-05-15 surašė atsakovei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas Nr. REI-00-130515-00067, ne vėliau kaip iki 2013-11-15 savo lėšomis ir sutvarkyti statybvietę. 2014-01-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. NPA-00-140127-00035, užfiksuota, kad atsakovė reikalavimo neįvykdė (tvora nenugriauta).

Atsakovė nepateikė dokumentų, leidžiančių jai naudotis ginčo valstybinės žemės plotu, t.y. žemė nėra atsakovei nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė M. T. tvorą pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir neturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovei naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 2 d. 71 p. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. P. S. įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 3.1. p. atsakovės pastatyta tvora yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, keliamas reikalavimas turėti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) raštišką sutikimą (susitarimą).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė M. T. valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatė ginčo tvorą, nevaldo ir nenaudoja nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, statybą atliko neturėdama žemės sklypo savininko (jį atstovaujančios institucijos) rašytinio sutikimo, darytina išvada, kad ji neturėjo teisės įgyvendinti statytojo teisių, todėl jos atlikta statyba laikytina savavališka ir neteisėta.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (ar jo dalis) pastatas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (ar jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Straipsnio 3 dalis numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, byloje nustatytą atsakovės atlikto statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktą bei neįvykdytą reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, į tai, kad byloje net nėra duomenų, jog atsakovė ėmėsi teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo, atsakovė M. T. įpareigotina pašalinti savavališkos statybos objektus, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Taikydamas šią sankciją teismas vadovaujasi ir vienu pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgia į atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį, ginamos teisės svarbą. Ieškovo prašomas nustatyti terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti šiuo atveju laikytinas protingu ir optimaliu, ypač turint omenyje aplinkybę, kad ieškovo savavališkos statybos aktas ir teisėtas ieškovo reikalavimas dėl tokios statybos padarinių pašalinimo buvo surašyti dar 2013 metais.Atsakovė apie savavališką statybą žinojo ir žino šiuo metu.Tai,kad ji padovanojo savo nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui nekeičia situacijos ir neatima pareigos atsakovei.

Lietuvos Respublikos CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovo reikalavimas suteikti teisę jam pačiam nugriauti atsakovės savavališkai pastatytą tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės M. T. į valstybės biudžetą priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 96,185,259, 260-270 str., 273 str.1 d., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Rapsas“ greta sklypo Nr. 120, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą statinį (3 m ilgio ir 1,5 m aukščio tvorą) bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šį savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti iš M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Spendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.