Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. R., E. K., V. N. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad patalpų remonto kaina sudaro 1012,71 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 863,84 Eur. Iš viso draudėjai buvo išmokėta 1876,55 Eur.

66,90 Eur (1871,11 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*261 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. gegužės 10 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad ieškovė savo reikalavimus visiems atsakovams reiškia kaip nuomininkams, kurie neišsaugojo iš draudėjos išsinuomoto turto.

Teismo posėdyje atsakovas J. R. nepripažino ieškinio, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad turtas galėjo būti sugadintas kitų asmenų. Įvykis buvo sausio 2 d., o paaiškinimai policijai buvo duoti vėliau. Apie turto sugadinimą nieko negali paaiškinti, nes jis atsibudo ir jį išvežė policija. Patalpose atsidūrė sausio 1 d., kaip V. (N.) sakė, sėdėjo ir išėjo į viršų, jau vėlokai buvo. E. K. sudaužė televizorių, tikriausiai ir kitą turtą. Į kambarius įleido šeimininkė A., su ja tarėsi dėl patekimo į patalpas, nes visada ji įleidžia. Kas konkrečiai tarėsi dėl patalpų negalėjo pasakyti, nes nepamena. Nuotraukos darytos 13 d., tai kiti žmonės galėjo būti. Jei nuotraukos būtų darytos kitą dieną, tada būtų taip. Matė, kad buvo išpurkštas gesintuvas, patalpos galėjo būti sukruvintos iš E. (K.) rankos, buvo sudaužytas televizorius. Kiekvienas atsako už save.

Atsakovas E. K. būdamas tinkamai informuotas apie bylą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių

Draudėja R. A. su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo sudariusi būsto, adresu (duomenys neskelbtini), draudimą.

2018 m. sausio 1-2 dienomis atsakovai J. R., E. K., V. N., buvo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).

2018 m. sausio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato nutarimu (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-01388-18) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pagal R. A. pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini), sugadintos viešbučio (duomenys neskelbtini) patalpos ir turtas, sugadinti galėjo nuomininkai.

2018 m. kovo 12 d. lokalinės sąmatos žiniaraštyje užfiksuota, kad statinio, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos buvo išnuomotos ir nuomininkai apgadino patalpų apdailą. Iš viso tiesioginės išlaidos (anksčiau dažytų lubų ir sienų dažymas, nuvalant senus dažus ir glaistant, denginių izoliacija, dulkių nuvalymas, baldų pernešimas, šiukšlių valymas ir išvežimas) sudaro 1012,71 Eur.

2018 m. kovo 19 d. ieškovė apskaičiavo 863,84 Eur draudimo išmokos sumą namų turtui (televizorius, čiužinys, 2 vnt. pastatomų šviestuvų, 2 vnt. sieninių šviestuvų, 2 vnt. kėdžių, staliukas, 3 vnt. fotelių valymas, 3 vnt. patalynės komplektų, 3 vnt. pagalvių, 3 vnt. rankšluosčių) (žalos bylos Nr. 1947456).

2018 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu ieškovė R. A. pervedė 1012,71 Eur išmoką. Mokėjimo paskirtis „Išmoka už Pastatų draudimas – Gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) Įvyk.18-01-01 Byl.1947453 LD SĄMATA“.

2018 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu ieškovė R. A. pervedė 863,84 Eur išmoką. Mokėjimo paskirtis „Išmoka už Namų turto gyvenamajame pastate draudimas Įvyk.18-01-01 Byl.1947456 SUDERINTA SUMA“.

2018 m. balandžio 24 d. raštais ieškovė prašė visų atsakovų per 15 d. pervesti ieškovei 1012, 71 Eur ir 863,84 Eur sumas.

Dėl ginčo esmės

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai.

Pagal CK 6.478 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą atsakovų argumentai, kad nebuvo rašytinių sutarčių dėl kambarių nuomos yra nepagrįsti. Nuomos mokesčio (ne)sumokėjimo klausimas šioje byloje yra neaktualus. Jeigu jis nebuvo sumokėtas pretenzijas dėl to gali reikšti asmuo, kuris turi teisę gauti nuomos mokestį.

Be to, atsakovo V. N. prašymu iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato buvo išreikalauta tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-01388-18, kurioje priimtas 2018 m. sausio 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2018 m. sausio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose V. N. ir E. K. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 23.00 val., išsinuomojo (duomenys neskelbtini) patalpas. Už paslaugas prašė 80 Eur, tačiau jie turėjo tik 30 Eur (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-01388-18 b. l. 56-57).

Pagal CK 6.489 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus.

Pagal CK 6.500 straipsnį jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Atsakovas V. N. teisme parodė, kad E. K. apgadino kambarius, televizorių, sienas, lubas, tačiau tikslių E. K. veiksmų nenurodė. Atsakovas J. R. teisme parodė, kad E. K. sudaužė televizorių, tikriausiai ir kitą turtą, tačiau tikslių E. K. veiksmų taip pat nenurodė. Parodė, kad jis pats miegojo ir buvo pažadintas policijos pareigūnų.

2018 m. sausio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose J. R., V. N. nurodė, kad E. K. sudaužė televizorių ir sukruvino patalynę. Kai buvo sugadintas (duomenys neskelbtini) turtas jie miegojo. E. K. nurodė, kad jis sudaužė televizorių ir sukruvino patalynę (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-01388-18 b. l. 54-56). 2018 m. sausio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose V. N. ir E. K. nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 2.00 val., užsidegus plastmasiniam indeliui buvo panaudotas gesintuvas, tačiau taip pat nenurodė konkrečių tai padariusių asmenų (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-01388-18 b. l. 56-57).

2018 m. kovo 19 d. ieškovės draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta, kad žala buvo padaryta televizoriui, čiužiniui, 2 vnt. pastatomų šviestuvų, 2 vnt. sieninių šviestuvų, 2 vnt. kėdžių, staliukui, 3 vnt. fotelių, 3 vnt. patalynės komplektų, 3 vnt. pagalvių, 3 vnt. rankšluosčių. Atsakovai taip pat nenurodė, kas konkrečiai padarė žalą minėtam turtui.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad atsakovai neįrodė, jog išsinuomotas turtas buvo pablogintas ne dėl jų kaltės, todėl jie privalo atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius.

Atsakovas J. R. teisme nurodė, kad nuo sausio 2 d. iki sausio 13 d., kol buvo padarytos patalpų nuotraukos praėjo daug laiko ir turtą galėjo sugadinti kiti asmenys. Jei nuotraukos būtų darytos kitą dieną, tada būtų taip. Su tokiais J. R. argumentais, kad turtas galėjo būti sugadintas vėliau teismas nesutinka.

2018 m. sausio 2 d. 7.40 val. – 8.00 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas M. S. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksavo: „Tarnybiniu automobiliu atvykstame adresu (duomenys neskelbtini), kur stebime dviejų aukštų mūrinį pastatą su priestatai. Pastatas orientuotą iš rytų į vakarus. Pastato šiaurinėje pusėje stebime keturių pakopų laiptus ant kurių stebimi baltos spalvos milteliai ir raudonos spalvos dėmės primenančios kraują. Toliau šiais laiptais vakarų kryptimi pro plastikines duris patenkame į pirmo aukšto koridorių. Iš koridoriaus tiesiai pro duris patenkame į laiptinę. Šioje laiptinėje ant laiptų ir sienų stebime baltos spalvos miltelius. Antrame aukšte, kairėje pusėje pro medines duris patenkame į koridorių. Šio koridoriaus sienos, grindys ir baldai padengtos baltos spalvos milteliais. Koridoriuje stebimos dvi sugadintos medinės kėdės. Koridoriuje kairėje pusėje pro medines duris patenkame į tualeto kambarį. Tualeto kambaryje ant baltos spalvos medinių durų stebimos raudonos spalvos dėmės primenančios kraują, šios dėmės taip pat stebimos ant tualeto grindų ir klozeto dangčio. Toliau grįžus prie antro aukšto laiptinės pro dešinėje pusėje esančias medines duris patenkame į kita koridorių. Apžiūrime koridoriaus dešinėje pusėje esantį vonios kambarį. Vonios kambaryje ant grindų stebimi baltos spalvos milteliai ir šalia klozeto ant grindų raudonos spalvos dėmės primenančios kraują. Vonios kambaryje, prie dešinėje pusėje esančios sienos, ant klozeto, praustuvo ir šiukšliadėžės stebimos raudonos spalvos dėmės primenančios kraują. Toliau apžiūrime kambarį pažymėtu ant durų Nr. 4. Kambaryje iš dešinės į kairę stebime lovą su patalynės komplektu ir rankšluosčiu, tai pat ant lovos dirbtinė gėlė ir medinė baldų detalė. Prie šios sienos virš lovos stebimas sugadintas juodos spalvos „Samsung“ televizorius. Toliau juodos spalvos fotelis, langas ant kurio palangės tuščias stiklinis alaus butelis, lova ant kurios dvi pagalvės ir patalynė. Ši lova su patalyne sutepta raudonos spalvos dėmėmis primenančiomis kraują. Toliau stebime sugadintą toršerą, lovą su patalyne, sugadintą medinį staliuką. Vidurį kambario stebime medinį stalą, ant kurio plastikiniai buteliai, stiklinis bokalas, tuščias stiklinis butelis, cigarečių pakeliai, vienkartiniai indai. Šalia šio stalo ant grindų tuščias stiklinis butelis, vienkartiniai indai, raudonos spalvos dėmės primenančios kraują. Visur kambaryje ant grindų, sienų ir baldų stebimi baltos spalvos milteliai. Šio kambario šiaurinėje pusėje pro medines duris patenkame į vonios kambarį, kuriame ant grindų stebime tuščią plastikinį butelį, išverstą šiukšliadėžę ir baltos spalvos medžiaginį audinį išteptą raudonos spalvos dėmėmis primenančiomis kraują. Toliau apžiūrime kambarį pažymėtą Nr. 3. Šio kambario baltos spalvos medinės durys išteptos raudonos spalvos dėme primenančia kraują. Kambaryje iš kairės į dešinę stebime lovą su patalynės komplektu, apverstą fotelį, lovą su patalyne, staliuką, fotelį, staliuką ant kurio raudonos spalvos rankšluosčiai, lovą su patalynės komplektu. Šiame kambaryje rytinėje sienoje sugadinti du pakabinami šviestuvai. Viduryje kambario stebime medinį staliuką ant kurio virdulys ir stiklo šukės. Šalia šio stalo ant grindų stiklo šukės, plastikinis maišelis su tuščiais stikliniais buteliais. Kambaryje visos sienos, grindys ir baldai padengti baltos spalvos milteliais“. Prie protokolo pridėti jo priedai – fotolentelės (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-01388-18 b. l. 14-24).

Teismo vertinimu, apžiūros protokole esantys duomenys patvirtina, kad pirmiausiai patalpos buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos 2018 m. sausio 2 d. 7.40 val. – 8.00 val., todėl nėra pagrindo manyti, kad turtas galėjo būti sugadintas kitų asmenų, kol draudimo atstovai praėjus kuriam laikui padarė apgadintų patalpų ir turto nuotraukas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad atsakovai neįrodė, jog išsinuomotas turtas buvo pablogintas ne dėl jų kaltės, ieškovė turto draudėjai išmokėjo draudimo išmoką už sugadintą turtą, todėl jai perėjo reikalavimo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovų, atsakovai gera valia neįvykdė ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei priteistinas iš atsakovų solidariai 1871,11 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal šio straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

2018 m. balandžio 24 d. raštais ieškovė prašė visų atsakovų per 15 d. pervesti ieškovei 1012, 71 Eur ir 863,84 Eur sumas. Ieškovės reikalavimo terminas suėjo 2018 m. gegužės 9 d.

Dėl to ieškovei iš atsakovų priteistinos solidariai 66,90 Eur kompensacinės palūkanos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 44,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 455,58 Eur išlaidas advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti.

Dėl to ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 499,58 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovų J. R., E. K., V. N., solidariai 1871,11 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro 11 ct) turtinės žalos atlyginimą, 66,90 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 90 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1938,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 499,58 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.