Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. (V. K.), jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį (du pažeidimai), 124² straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-08-27, 21.55 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,33 prom. girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiu būdu V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 129 str. numatytą pažeidimą.

Be to, V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-08-28, 00.42 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,05 prom. girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, važiavo per sankryžas degant draudžiamam šviesoforo signalui. Vairuodamas transporto priemonę, V. K. nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiu būdu V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 73.11 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 129 str., 124² str. 3 d., 124¹ str. 1 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino padaręs teisės pažeidimus, gailisi. Paaiškino, kad 2016-08-27 kartu su kolega iš JAV vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus paėmė sugyventinei O. U. priklausančio automobilio raktelius ir su I. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) naktinį klubą. Automobilį vairavo I. P. U. liko namuose su mažamečiu vaiku. Klube vartojo alkoholinius gėrimus, ketino automobilį palikti prie klubo, o namo grįžti pėsčiomis. Jiems būnant klube kažkas paprašė patraukti automobilį, nes jis trukdė pravažiavimui. Jis, V. K., sėdo už automobilio vairo, draugas sėdėjo šalia. Jis iš vietos pajudėjo, nes taip sako policijos pareigūnai, ir priėjo policijos pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus. Jis, V. K., buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, o automobilis buvo perduotas jo pažįstamam klubo apsaugos darbuotojui D. J.. Po minėto įvyko grįžo į klubą, kur toliau linksminosi. Po to nusprendė automobiliu važiuoti namo. Įvažiavus į namų kiemą buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kadangi buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių nepamena. Pamena, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, važiavo dideliu greičiu per sankryžas degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Automobilis priklauso sugyventinei O. U.. Gailisi padaręs teisės pažeidimus, nurodo, kad yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų gėrimo. Išgėręs daro kvailystes. Šiuo metu yra užsikodavęs nuo alkoholizmo. Pasirašė darbo sutartį su JAV kompanija, turi lėšų sumokėti baudą.

Liudytoja O. U., (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, parodė, kad su V. K. gyvena ketverius metus, augina mažametį vaiką. 2016-08-27 V. K. pasakė, kad eis susitikti su draugais. Matė, kad V. K. yra neblaivus. V. K. išėjus iš namu pastebėjo, kad kieme nėra jos automobilio. Skambino V. K. telefonu, tačiau šis neatsiliepė. Teigia, kad V. K. minėto automobilio nevairuoja, automobilio užvedimo raktelius ji dažniausiai laiko savo rankinėje. Naktį į namus atėjo V. K. draugas ir pasakė, kad kieme yra policijos pareigūnai. Visi automobilio dokumentai buvo pas ją, O. U.. Policijos pareigūnai jai nieko neaiškino, automobilis buvo nuvilktas į saugojimo aikštelę. Įsigijo minėtą automobilį prieš metus. Automobilį padėjo įsigyti V. K. mama. Prašo jai priklausančio automobilio nekonfiskuoti. V. K. tą vakarą automobilį pasiėmė be jos leidimo, pati nebūtų leidusi jam vairuoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas M. Kepenis prašė V. K. neskirti administracinės nuobaudos – arešto. Nurodė, kad paskyrus areštą V. K. prarastų darbą. Prašė nekonfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio O. U.. Kadangi automobilis buvo paimtas be savininko žinios ir leidimo, nėra pagrindo taikyti automobilio konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolais (b.l. 3-4), paties V. K. teisme duotais paaiškinimais, policijos pareigūnų R. V., D. L. tarnybiniais pranešimais (b.l. 21, 22, 59, 60), pranešimais dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 26, 64), alkotesterių parodymų kvitais (b.l. 27, 66), transporto priemonės priverstinio nuvežimo katu (b.l. 65) bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad V. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. (du pažeidimai), 124² str. 3 d., 124¹ str. 1 d., 130 str. 1 d.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – daug kartų baustas už šiurkščius KET pažeidimus, už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jam paskirtų baudų nesumokėjo, išvadų nedaro, elgesio nekeičia ir toliau daro pažeidimus. Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgiama ir į V. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad V. K. dėl padarytų teisės pažeidimų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba, nurodė, kad užsikodavo ir alkoholio nevartoja. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. K. skirtinos ATPK 129 str. (du pažeidimai), 124² str. 3 d., 124¹ str. 1 d., 130 str. 1 d. sankcijų vidurkius viršijančios administracinės nuobaudos – baudos, bei vadovaujantis LR ATPK 33 str., galutinai skirtina nuobauda, nustatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 129 str., 130 str. 1 d. kaip alternatyvi nuobauda numatytas automobilio konfiskavimas. ATPK 124² str. 3 d. numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 124² str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 124² str. 3 d. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Taigi, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Nustatyta, kad V. K. vairavo O. U. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apklausiama teisme O. U. parodė, kad minėtas automobilis registruotas jos vardu, V. K. juo nesinaudoja. Žinojo, jog jos sugyventinis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau taip pat nurodė, kad automobilio jam neduodavo, neleido vairuoti jam ir tą vakarą. Automobilio užvedimo raktelių atviroje vietoje nelaiko, dažniausiai juos laiko savo rankinėje. Matė, kad įvykio dieną V. K. yra neblaivus, jam automobilio vairuoti neleido. V. K. išėjus iš namų pastebėjo, kad kieme nėra jos automobilio. Kadangi buvo viena su mažamečiu vaiku, ieškoti V. K. ji negalėjo. Skambino V. K. telefonu, tačiau šis telefonu neatsiliepė. V. K. taip pat nesakė, kad jam reikės kažkur važiuoti. Šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas daro išvadą, kad automobilis buvo paimtas prieš O. U. valią ir juo V. K. naudojosi neteisėtai. Jis paėmė O. U. priklausančio automobilio raktelius, kurie nebuvo padėti atviroje lengvai pastebimoje vietoje, O. U. nematant, jai tuo metu būnat su mažamečiu vaiku. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą.

Taigi, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, todėl O. U. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 129 straipsniu, 124² straipsnio 3 dalimi, 124¹ straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

V. K. (V. K.) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., padarymą (2016-08-27 21.55 val pažeidimas) skirti administracinę nuobaudą – 1350,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., padarymą (2016-08-28 00.42 val. pažeidimas) skirti administracinę nuobaudą –1350,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 3 d., padarymą pritaikius ATPK 30¹ str. skirti administracinę nuobaudą –1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 1 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 70,00 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1350,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. K. (V. K.) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1350,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objektą ROIK: 16060911241; 16060914658 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.