- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-294-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Kreditorius
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko ir įkeisto turto savininko L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkei ir įkeisto turto savininkei L. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K., užtikrindama iki 2026-07-27 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060019220, 2006-08-16 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB bankui nekilnojamuosius daiktus – 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,75 kv.m. ploto sodo pastatą su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (lauko tualetą), sodo pastato priklausinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S. L., 144,05 kv.m. bendro ploto parduotuvę, patalpos pažymėtos nuo 8-1 iki 8-4, 10-1, 10-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias L. K.. Hipotekos lakšto pakeitimu Nr. 01120070021529, įregistruotu 2007-08-06, kreditorius atsisakė įkeitimo 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,75 kv.m. ploto sodo pastatui su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams (lauko tualetui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems S. L.. Hipotekos lakšto pakeitimu Nr. 01120090003267, įregistruotu 2009-02-24, atlikus turto išskaidymą, vadovaujantis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009-02-24 nutartimi pakeisti duomenis hipotekos registre Nr. H-410/2007, buvo išregistruotas įkeitimas 144,05 kv.m. bendro ploto parduotuvei, patalpos pažymėtos nuo 8-1 iki 8-4, 10-1, 10-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti įkeitimai kavinės-baro, plotas 73,01 kv.m. patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinėms patalpoms, plotas 76,25 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreditorius AB SEB banko prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad skolininkei nevykdant įkeitimu užtikrintos prievolės – 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 1460618072844-80 su visais vėlesniais pakeitimais – sutartis vienašališkai prieš terminą buvo nutraukta ir kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-03-29 nutartimi areštavo įkeistą L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – kavinę-barą ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Išaiškino daiktų savininkei, kad areštavus įkeistą turtą, ji netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininkę, kad negrąžinus kreditoriui AB SEB bankui skolos, t.y. 246 545,79 EUR negrąžinto kredito, 7 481,03 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 076,22 EUR delspinigių, iš viso: 256 103,04 EUR, 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Paaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties įteikimo skolininkams turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Skolininkė ir įkeisto turto savininkė L. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-29 nutartį panaikinti, motyvuodama tuo, kad kreditorius neturėjo teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi dar nesuėjęs galutinis skolos grąžinimo terminas, kreditorius elgėsi nesąžiningai bei nebendradarbiavo su skolininke. Be to, kadangi didelės apimties kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui, banko ir kliento santykiams būdingi vartotojų teises reguliuojantys teisiniai santykiai, kuriuos teismas turi teisę ginti savo iniciatyva. Pabrėžė, kad apeliantei tik gavus skundžiamą nutartį tapo žinoma apie kreditavimo sutarties nutraukimą, todėl ji ketina ginčyti banko inicijuotą sutarties nutraukimą.
Atsiliepimas
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, nes teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino jo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atskirajame skunde keliamų klausimų nagrinėjimas ir sprendimas nepriklauso teismo hipotekos skyriaus kompetencijai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Byloje nustatyta, kad skolininkė L. K. paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną skolininkė nėra su juo atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininkės įkeistą turtą.
Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo kredito sutarties kaip vartojimo ir ex officio nepatikrino sutarties sąlygų pagal CK įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tik skolininką pripažinus vartotoju, privaloma nesant reikalavimo teismui ex officio įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartojimo teisinių santykių reglamentavimą ir įstatymo leidėjo pateiktas tokių santykių atsiradimo prielaidas, nesutinka su apeliantės skundo argumentais dėl šioje byloje aptariamos kredito sutarties vertinimo kaip vartojimo sutarties. Vien sutarties subjektas (fizinis asmuo) pats savaime dar nenulemia santykių su kitu sutarties dalyvių interpretavimo kaip vartojimo santykių. Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Vartojimo kredito sutartis – tai sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Iš minėtų teisės akto normų akivaizdu, kad vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – tai ne tik fizinis asmuo, tačiau kartu ir asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis vartojimo kredito sutartį jo asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 13 d. –16 d.). Į šią bylą pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog 2006-07-28 kredito sutartį Nr. 1460618072844-80 apeliantė sudarė ne asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui, bet verslo tikslais. Bylos duomenimis, kredito sutartis buvo sudaryta dėl labai ženklios pinigų sumos (980 000 Lt), ir nors kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2026-07-27 (Kredito sutarties specialiosios dalies 5.2.p.), šios sutarties sudarymas pakankamai ilgam 20 metų laikotarpiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikia teisės šios sutarties vertinti kaip vartojimo, kadangi kreditavimo sutartyje įvardinta kredito paskirtis - komercinių patalpų pirkimui Vilniuje (Kredito sutarties specialiosios dalies 2 p.)
Dėl tokių sąlygų buvimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkė kreditą ėmė ne vartojimui, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir šioje byloje netaikytini minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai.
CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi kreditoriaus nesąžiningumas, bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčyti kredito sutarties sąlygas skolininkė gali kreipdamasi į teismą bendra ginčo teisenos tvarka, ką, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė ir ketina daryti.
Vadovaudamasis minėtais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo įteikta skolininkei bei įkeisto turto savininkei tinkamai (b.l. 106). Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.