- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-54/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- M. P., A. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 12 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. V. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., tačiau apeliacinis procesas dėl jo nutrauktas jam mirus.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su A. V. (mirusiu 2006 m. gruodžio 14 d.) 2006 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, buitinio konflikto metu bendrais veiksmais, pasižyminčiais ypatingu žiaurumu, suvokdami, jog savo veiksmais sukelia J. S. dideles fizines kančias, jį mušė rankomis, kojomis ir kirvių pentimis, sudavė ne mažiau kaip 22 smūgius į galvos, krūtinės, rankų ir kojų sritis, tuo padarė J. S. muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas veide, rankose, dešinio klubo srityje ir kairėje kojoje, nubrozdinimus veide, rankose ir kojose, kairio stipinkaulio lūžimą, kraujosruvas krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, stiprų krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje II, III, IV, VII, kairės priestuburinės linijos projekcijoje IV, V, VI šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės, tarpšonkaulinių raumenų ir kairio plaučio sužalojimu, dešinės vidurinės linijos projekcijoje IX, X šonkaulių lūžimais, abiejų inkstų sumušimu ir plyšimu vartų srityse. Dėl to į kairę krūtinplėvės ertmę, inkstų geldeles ir po inkstų kapsulėmis išsiliejus kraujui, J. S. mirė. Taip jie itin žiauriai nužudė J. S. .
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad liudytojų bei bendranuteistojo A. V. parodymuose yra daug nesutapimų. Sutinka, jog prisidėjo darant itin žiaurų nusikaltimą, ir dėl to labai gailisi. Tačiau mano, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog apeliantas teisiamas pirmą kartą, gerai charakterizuojamas, gyveno su antros grupės invalide motina, neturi tėvo. Nuteistasis su moterimi turi bendrą vaiką, kurį ši atidavė į vaikų namus. Dėl to apeliantas siekia, kad vaikas augtų pas jo motiną ir jis pats kuo greičiau galėtų prisidėti, augindamas savo vaiką.
Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, M. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl remdamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Prašydamas sušvelninti bausmę apeliantas abstrakčiai nurodo, kad liudytojų bei bendranuteistojo A. V. parodymuose yra daug nesutapimų. Iš to sektų išvada, jog apelianto vaidmuo darant nusikaltimą buvo ne toks svarbus kaip M. V., todėl jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.
Nuteistasis nekonkretizuoja, kurių liudytojų parodymus ir kokius nesutapimus juose turi galvoje, todėl į šį apeliacinio skundo motyvą negalima išsamiai atsakyti.
Teisėjų kolegija neįžiūri liudytojų A. A. bei A. A., ypač liudytojos A. A. parodymų nesutapimų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55-57, 58, 59, 60, 65-66) ir pirmosios instancijos teisme nei tarpusavyje, nei su nuteistojo A. V. parodymais, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Kai kurios nesutampančios detalės neturi reikšmės jų parodymų vertinimui, kadangi būtina atsižvelgti, kad liudytoja buvo išgėrusi ir išsigandusi to, kas vyko jos name atėjus M. P. su A. V. Nežiūrint į tai, visas esmines aplinkybes liudytoja A. A. nurodė analogiškai A. V.
Liudytojas A. A. išsigando atėjusių asmenų smurto ir išėjo iš virtuvės, todėl matė tik dalį nusikaltimo. Dėl to jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70, 71, 72) bei teisme nėra visaapimantys, tačiau nuoseklūs ir tiek, kiek matė įvykį, sutampantys su kitais įrodymais.
Byloje nėra duomenų, jog A. V. apkalbėjo ar turėjo interesą apkalbėti M. P. Priešingai, jie buvo draugai. A. V., kaip ir M. P., buvo neblaivus, todėl pats sakė, kad ne viską gerai prisimena.
Antra vertus, M. P. pasirinko gynybinę poziciją menkinti savo pavartoto smurto apimtį. Tačiau jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas abiejų kaltininkų vaidmenį pagrįstai įvertino kaip lygiavertį.
Nuosprendyje gana daug vietos skirta bausmės individualizavimui.
Teismas atsižvelgė, jog M. P. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.); aptarė nusikaltimo padarymo aplinkybes, naudotus įrankius, kaltininkų cinizmą; pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kad apeliantas nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nusikalto bendrininkų grupe.
Antra vertus, teismas įvertino kaltininko asmenybę: atsižvelgė, jog jis anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, patenkinamai charakterizuojamas. Jo prisipažinimą smurtavus pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas šių aplinkybių neįvertino.
Išdėstyti motyvai nulėmė, jog M. P. paskirta vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė.
Kiti apeliacinio skundo motyvai (gyveno su antros grupės invalide motina; neturi tėvo; su moterimi turi vaiką, kurio ši neaugina ir atidavė į vaikų namus, todėl apeliantas nori kuo greičiau pats juo rūpintis) nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę, kadangi viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o šis principas reiškia, kad turi būti atsižvelgta ne tik į kaltininko, bet ir į aukos bei visuomenės interesus.
Teisėjų kolegijos nuomone, M. P. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.