Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Valdo Vitunsko, teiseju Danguoles Šiugždinyes ir Gycio Vecersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam R. J., gynejui advokatui Antanui Vitlipui, nukentejusiajai A. E., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, ekspertui Januš Rybalko, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmerges r., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedes neteistas, yra kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

R. J. laikotarpyje nuo 2010-04-11 22.00 val. iki 2010-04-12 00.20 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. M. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), ir O. M. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine O. M. metu, tycia sudave jai dešines rankos delnu ne mažiau kaip du smugius i galvos sriti, kuo padare nukentejusiajai O. M. kraujosruvas kaires puses skruosto - akies apatiniame voke, poodine kraujosruva viršutines lupos dešinio kampo – žando srityje, o nuo suduoto smugio i veido sriti, nukentejusiajai atsitrenkus galva i duru stakta, to pasekoje padare kraujosruvas dešinio smilkinio – kaktos – momens minkštuose audiniuose. Viso to pasekoje del kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu virš dešinio smegenu pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, O. M. ivykio vietoje mire, tai yra nužude savo šeimos nare - sugyventine – O. M., tai yra ivykde nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str.2 d., 3 p.

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizes akte N. EKM 23 (118)/11(01) nurodyta, kad atlikus pakartotine komisijine ekspertize nustatyta, kad O. M. mirties priežastimi buvo- kraujo išsiliejimas po kietuoju gaivos smegenu dangalu virš dešinio smegenu pusrutulio ir tai komplikavosi galvos smegenu suspaudimu ir pabrinkimu. O. M. mirtis galejo ivykti 2010-04-12 apie vidurnakti. O. M. galvoje buvo nustatyti šie sužalojimai: 1) poodine kraujosruva viršutines lupos dešinio kampo-žando srityje; 2) kraujosruva kaires puses skruosto-akies apatiniame voke: 3) kraujosruva dešinio smilkinio-kaktos-momens minkštuose audiniuose. Sprendžiant iš sužalojimu lokalizacijos ir ju pobudžio, kraujosruvas viršutines lupos dešiniame kampe bei kaires pases skruosto-akies apatiniame voke nukentejusioji galejo patirti tiek nuo suduodamu smugiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tiek atsitrenkiant i tokio pobudžio paviršius griuvinejant. Tiketina, kad masyvi kraujosruva dešinio smilkinio-kaktos-momens minkštuose audiniuose - nugriuvus ir atsitrenkiant i kieta buka paviršiu. Visi šie trys sužalojimai galejo buti padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Nustatyti, nuo kurio iš nurodytu triju trauminiu poveikiu i galva (galvos sužalojimu) išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenu dangalu, nera galimybes, todel tarp bet kurio iš šiu sužalojimu ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Todel, tiek kartu, tiek atskirai šie sužalojimai atitinka sunku sveikatos sutrikdyma. Be galvos sužalojimu O. M. lavone buvo konstatuotos dvi poodines kraujosruvos pilvo dešineje puseje, kuriu padarymo laikas vertinamas keliomis paromis iki mirties. Tarp šiu sužalojimu ir mirties priežastinio ryšio nera, jie atitinka nežymu sveikatos sutrikdymo masta. Tarp galimu traumavimo epizodu 2010-02-11, 2010-02-22, apie 2010-04-05 ir O. M. mirties priežastinio ryšio nera. Laikas, praejes nuo galvos sužalojimu padarymo iki mirties, vertinamas valandomis. Nukentejusioji prieš mirti vartojo alkoholi, tai nurodo jos kraujyje rasta 3,00 promiles etilo alkoholio bei 4,24 promiles etilo alkoholio rasta jos šlapime. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunku neblaivumo laipsni (t. 1, b. l. 50-58).

Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus, daro tokias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad pamineti liudytojai patvirtina, kad ivykio diena V. M. bute kaltinamasis ir nukentejusioji O. M. konfliktavo, baresi virtuveje. Tai atitinka ir kaltinamojo R. J. patvirtinta faktine aplinkybe, kad atejus O. M. i M. buta, jie susibare, ir jis jai sudave delnu i veida. Kaltinamojo R. J. kitas faktines ivykio aplinkybes, kad grižus namus, jis dar sudave delnu O. M. i veida, nuo ko ji trenkesi galva i duru stakta, patvirtina teismo medicinos Ekspertizes aktas N. EKM 23 (118)/11(01) kur nurodyta, kad O. M. mirties priežastimi buvo- kraujo išsiliejimas po kietuoju gaivos smegenu dangalu virš dešinio smegenu pusrutulio ir tai komplikavosi galvos smegenu suspaudimu ir pabrinkimu. O. M. mirtis galejo ivykti 2010-04-12 apie vidurnakti. Nustatyta ir tai, kad nuo R. J. smugiu O. M. griuvo ir atsitrenke i duru stakta. Išvadoje konstatuojama, jog tiketina, kad masyvi kraujosruva dešinio smilkinio-kaktos-momens minkštuose audiniuose - nugriuvus ir atsitrenkiant i kieta buka paviršiu. Todel, tiek kartu, tiek atskirai šie sužalojimai atitinka sunku sveikatos sutrikdyma, kas leme kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu ir buvo mirties priežastis. Nustatyta, kad R. J. smugiavo delnu O. M. ne mažiau du kartus. Nustatyti, nuo kurio iš ekspertizes akte nurodytu triju trauminiu poveikiu i galva (galvos sužalojimu) išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenu dangalu, nera galimybes, todel tarp bet kurio iš šiu sužalojimu ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Išvadoje konstatuojama, kad O. M. mirtis ištiko nuo sužalojimu galvoje visumos. Nagrinejamoje situacijoje nukentejusiosios griuvimas, atsitrenkimas galva i duru stakta ir galvos traumos gavimas yra tarpine, taciau desninga grandis tarp tycinio stipraus smugio i veida (galva) ir nukentejusiosios mirties; tarp veiksmu suduodant smugi ir atsiradusiu padariniu nebuvo isiterpes joks kitas veiksnys, kuris butu turejes itakos nukentejusiojo mirciai. Taigi šioje byloje nenustatyta jokiu aplinkybiu, paneigianciu butinojo priežastinio ryšio buvima tarp R. J. veiksmu ir padariniu – O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nulemusio jos mirti.

Teismas nustate, kad kaltinamasis R. J. smugiavo nemažiau du kartus O. M., bei nuo smugio O. M. trenkesi galva i duru stakta. Ekspertizes išvadoje konstatuota, kad nustatyti, nuo kurio iš ekspertizes akte nurodytu triju trauminiu poveikiu i galva (galvos sužalojimu) išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenu dangalu, nera galimybes, todel tarp bet kurio iš šiu sužalojimu ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Išvadoje konstatuojama, kad O. M. mirtis ištiko nuo sužalojimu galvoje visumos.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ I dalies 4 punkte išdestyta, kad atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandanciu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys. Tame paciame punkte nurodyta, kad jei nukentejusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentejusysis mire tuoj po padarytos veikos, ar praejus kuriam laikui. Tokiu budu R. J. veiksmai kvalifikuotini kaip nužudymas pagal kilusius padarinius(LAT Nutarimo Nr. 46, 6 punktas).

Baudžiamoji atsakomybe už nužudyma pagal BK 129 straipsni kyla tada, kai žmogaus gyvybe atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tycia. Nužudymas yra padaromas netiesiogine tycia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui ir nors ir nenorejo atimti gyvybes, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Samoningu leidimu padariniams atsirasti netiesiogines tycios atveju pripažistamas kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus gyvybes atemimui (LAT Nutarimo Nr. 46, 5 punktas). Remiantis aukšciau ištirtais irodymais, darytina išvada, kad kaltinamasis R. J. suduodamas smugius delnu savo draugei O. M. i gyvybiškai svarbia vieta - galva, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kesinasi i O. M. gyvybe, ir nors nenorejo jos atimti, taciau samoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi kaltinamasis R. J. nužude savo drauge O. M., veikdamas netiesiogine tycia.

Taigi, šioje byloje yra nustatyta ir irodyta, kad R. J. nusikalstama veika padare laikotarpyje nuo 2010-04-11 22.00 val. iki 2010-04-12 00.20 val. Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamuma ir asmens baudžiamuma nustato tos veikos padarymo metu galiojes baudžiamasis istatymas. R. J. ivykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto 2008 m. birželio 12 d. istatymu Nr. X-1597, isigaliojusiu 2008 m. birželio 27 d., patvirtinta redakcija. Pagal šios redakcijos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkta atsako tas, kas nužude savo artima giminaiti ar šeimos nari. Pagal BK 248 straipsnio 1 dali artimieji giminaiciai yra tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaiciai. Pagal šio straipsnio 2 dali nusikaltima padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys ir ju sutuoktiniai, taip pat nusikaltima padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltima padares asmuo bendrai gyvena neiregistraves santuokos (partneryste), sutuoktinio tevai. Todel konstatuojama, kad R. J. su nukentejusiaja apie pusantru metu gyveno kartu kaip sugyventiniai, ju pinigai buvo bendri, vede bendra uki. Teiseju kolegija sprendžia, jog R. J. ir O. M. nusikalstamos veikos padarymo metu bendrai gyveno neiregistrave santuokos (partneryste). Todel nusikalstama veika kaip nužudymas šeimos nario - sugyventines, jam inkriminuota pagristai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkta.

Pagal teismu praktika bejegiška bukle gali kilti del ligos, invalidumo ar senatves, taip pat apalpus, praradus samone, miegant arba del stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu ir pan. Apie bejegiškumo busena teismas sprendžia pagal konkrecias nukentejusiojo fizine ar psichine bukle apibudinancias aplinkybes. Nustatyta, kad nukentejusioji O. M. prieš mirti vartojo alkoholi, tai nurodo jos kraujyje rasta 3,00 promiles etilo alkoholio bei 4,24 promiles etilo alkoholio rasta jos šlapime. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunku neblaivumo laipsni, taciau tai neapsprendžia, kad nukentejusioji buvo bejegiškos bukles. Teismas daro išvada, kad tiriamu atveju O. M. buvo orientuota, galejo atlikti valingus veiksmus ir nebuvo bejegiškos bukles. Teismo tokia išvada patvirtina tokios nustatytos aplinkybes: nukentejusioji O. M. atejusi i V. M. buta buvo aktyvi, orientuota, baresi su kaltinamuoju, ir jie abu išejo namo. Taip pat kaltinamasis R. J. parode, kad grižus i namus, O. M. jam toliau priekaištavo ir jis jai stovinciai sudave smugi i veida, nuo ko ji trenkesi i duru stakta. Po to jie susitaike ir gere ir atsigule miegoti. Teismas daro išvada, kad O. M. sunku girtumo laipsni igavo jau po smurto prieš ja panaudojimo. Byloje nera jokiu duomenu, kad neblaivia ir visiškai del girtumo neorientuota O. M. butu mušes kaltinamasis. Todel iš kaltinimo šalintinas kvalifikuojantis požymis – bejegiškos bukles žmogu ( 2 punktas).

Bausmes skyrimas

Teismas, skirdamas bausme kaltinamajam R. J., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, atsižvelgia i padarytu nusikaltimu pobudi ir ju pavojingumo laipsni, i kaltininko asmenybe, i bylos aplinkybes.

R. J. baudžiamaja atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstama veika padare apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausme kaltinamajam, atsižvelgia i ji charakterizuojancia medžiaga: kaltinamasis R. J. neteistas (2 t., b. l. 115), administracine tvarka baustas (2 t., b. l, 88). Ukmerges PSPC psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybes ligu dispanserineje iskaitoje nera irašytas (2 t., b. 1.90), Jonavos r. savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos seniuno charakterizuojamas kaip niekur nedirbantis asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo (2 t, b. l. 94).

Todel, skiriant bausme teismas atsižvelgia i tai, kad praeityje R. J. neteistas, nustatyta viena jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, i kaltes forma, jis ivykde labai sunku nusikaltima, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 3 p. – nužude savo sugyventine su negrižtamomis pasekmemis. Už šios nusikalstamos veikos padaryma R. J. skirtina laisves atemimo bausme artima vidurkiui.

Šioje byloje nukentejusioji A. E. pareiške civilini ieškini 2019,80 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 87-89).

Civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo yra pagristas ir tenkintas pilnai, žalos atlyginima priteisiant iš R. J..

Civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo taip pat priteistinas, nemažinant jo dydžio.

Neturtine žala laikomas teises saugomoms ir ginamoms neturtinems, nematerialioms vertybems pakenkimas. Tokia žala gali buti padaroma pažeidžiant skirtingus gerius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybe yra aukšciausios vertybes, todel išgyvenimai, sukelti del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku, yra ypac dideli.

Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymetina tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, nera visiškai laisvas, jis atsižvelgia i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bei teismine praktika.

Vienas iš pagrindiniu kriteriju, nustatant neturtines žalos dydi, yra jos pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant i asmens patirtu praradimu dydi, ju itaka žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmes atsiranda del sunkiu sveikatos sutrikdymu, jei jos susije su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas demesys i tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekme. Tai reiškia, kad padaryta žala turi buti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Del R. J. padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus – jo sugyventine. Pasekmes skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spresdamas neturtines žalos atlyginimo klausima, atsižvelgia i kaltes forma. Asmeniui veikiant tycia, tai yra siekiant, kad nukentejusysis patirtu kancias, pažeminima, stresa ir pan., yra padaroma didesne neturtine žala nei neatsargios kaltes atveju, kai samoningai nesiekiama sukelti dvasiniu ir moraliniu išgyvenimu. Be to, teismas atsižvelgia i žala padariusio asmens turtine padeti. R. J. nedirba, iš ko matyti, jog pragyvenimui pajamu nera. Teismas taip pat atsižvelgia i nukentejusios A. E. ir O. M. artimus santykius. Nužudyta jos motina. Teismu praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybes atemimo atveju esminis neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrižtami padariniai. Tokiu atveju svarbu ivertinti mirusiojo ir nukentejusiuju artuma, ju dvasinius išgyvenimus del staigios labai artimo žmogaus netekties. Aplinkybes, susijusios su kaltininko turtine ar šeimine padetimi, negali buti lemiamas kriterijus.

Teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teises normomis, bet ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika. Atsižvelgiama i teismine praktika tenkinant tokio pobudžio civilinius ieškinius. Vis delto pažymetina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybeje esanti pragyvenimo lygi. Remiantis tuo, kas išdestyta, darytina išvada, kad priteistina nukentejusiajai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nukentejusiajai priteistina 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Taip pat priteistina iš R. J. 573,20 Lt valstybes naudai teisines pagalbos išlaidu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, ivykdžius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir ji nubausti trylika metu laisves atemimo.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

I atliktos bausmes laika iskaityti laika, išbuta laikiname sulaikyme ir suemime nuo 2010-04-13 iki 2010-04-29.

Kardomaja priemone – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje – palikti iki nuosprendžio isiteisejimo dienos, o isiteisejus pakeisti i suemima.

Priteisti iš R. J. nukentejusiajai A. E. 2019,80 Lt (du tukstancius devyniolika litu 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. J. nukentejusiajai A. E. 100 000 Lt (viena šimta tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. J. 573,20 Lt teisines pagalbos išlaidu valstybes naudai, sumokant i Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos biudžeto pajamu surenkamaja saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens koda 188659752, bankas –AB „Swedbank“, imokos kodas 5630, mokejimo paskirtis – imoka už suteikta antrine teisine pagalba.

Pakuote Nr. l: vokas Nr. l, kuriame R. J. džemperis; vokas Nr.2, kuriame R. J. kelnes; vokas Nr. 3, kuriame R. J. marškineliai – gražintini R. J.;

vokas Nr. 4, kuriame R. J. seiliu pavyzdys, perkirptas vokas su užrašu „R. J. kaires rankos nagai, nuopjovos su rudos spalvos dememis nuo šaldytuvo šonines dalies ir šaldytuvo dureliu; cigareciu nuorukos ir panaudoti degtukai; nukentejusiosios O. M. daktiloskopine kortele - sunaikintini.

Pakuote Nr. 2: nukentejusiosios O. M. drabužiai - kelnaites, liemene, kelnes, 1 pora kojiniu, liemenele, palaidine - sunaikintini.

Nuosprendis gali buti skundžiamas per 20 dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per ši apygardos teisma.