- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-03
- Bylos Nr.
- 1-2437-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19889-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
1) 2010-02-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK)178 str. 4 d. 6 MGL bauda;
2) 2013-08-22 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;
3) 2014-02-25 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 11 mėn., pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. turėdamas pareigą pagal 2010-01-28 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-530-821/2010 išlaikyti vaiką A. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2010-01-28 iki vaikų pilnametystės, nuo 2010-08-23 iki 2010-09-02, nuo 2011-09-08 iki 2014-06-17, nuo 2014-10-09 iki 2015-04-14 nemokėdamas periodinių įmokų nuolat vaikams išlaikyti, tokiu būdu vengė pareigos juos išlaikyti, dėl ko iki 2015-04-01 susidarė įsiskolinimas 10733,19 Eur, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
V. T. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
V. T. paaiškino, kad po nuo 2010 metų tiksliai neatsimina datos Vilniaus apylinkės antram teisme buvo priteista jo dukrai A. T., gim (duomenys neskelbtini), išlaikymo suma po kas mėnesį 500 Litų. Jis žino apie teismo sprendimą, tačiau neturėjo nuolat pastovių pajamų, kad galėtų išlaikyti save ir savo vaiką dukrą A. ir nepervedė jos išlaikymui į jos motinos V. V. sąskaitą ar neperdavė kitaip pajamų. Jis dirba jau maždaug du metai pagal verslo liudijimą įsigydamas jį terminuotam laikotarpiui maždaug po 2-3 mėnesius. Yra motorinių priemonių remonto darbuotojas. Jo uždarbis priklauso nuo klientų užsakymų. Prieš tai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo dažytojas paruošėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) jo pareigos buvo vairuotojas. Fiksuoto darbo užmokesčio nebuvo, uždarbis priklausė nuo darbo pobūdžio ir užsakymų. Tiksliai neatsimena kiek vidutiniškai gavo minėtose įmonėse darbo užmokesčio. Savo vardu nekilnojamo turto neturi, jokio automobilio irgi neturi, gyvena nuomodamas gyvenamą plotą ir todėl sunku finansiškai išdalinti savo gaunamas pajamas. Su V. V. jie nebendrauja ir ji neleidžia jam matytis su dukra A. T.. Buvo vienas pokalbis telefonu, kad V. V. paaiškino, kad leis su vaiku matytis tada, kai jis perves vaiko išlaikymą. Jam informuota įtarimu kiek jis yra skolingas vaiko išlaikymui ir esant galimybei mokės įnašus į V. V. banko sąskaitą. Sutinka, kad jam dėl susidariusios skolos dėl vaiko išlaikymo būtų taikomas baudžiamasis įsakymas, nes jis žinodamas nepadarė nei vienos įmokos, tuo metu kai dirbo kai galėjo šiek tiek prisidėti prie dukros A. išlaikymo. Dėl susidariusios situacijos labai išgyvena ir jau paskutiniu metu nedaro jokių nusikalstamų veikų ir gailisi dėl susiklosčiusios situacijos su jo dukros A. auginimu. (b.l. 102)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. paaiškino, kad ji iki 2015 m. sausio mėn. gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo tol gyvena su dukterimi ir sugyventiniu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su savo dukters A. T., gim. 2006 m., tėvu V. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji gyveno nuo dukters gimimo iki 2008 m. vasario mėn. Jiedviem išsiskyrus, V. T. menkai padėdavo išlaikyti dukterį, nedaug su ja bendravo ir matėsi, vėliau nustojo su dukterimi bendrauti visiškai, taip pat nebeteikė jai išlaikymo, todėl ji kreipėsi į teismą. 2010-01-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu V. T. priteista mokėti dukteriai po 500 Lt (144.81 €) per mėnesį. 2011-04-22 antstolis iš V. T. darbo užmokesčio išskaičiavo 481.26 Lt (139.38 €), 2011-05-25 - 111.15 Lt (32.19 €). Daugiau jokio išlaikymo V. T. dukteriai nėra mokėjęs, taip pat, anot liudytojos, jis nesidomi dukterimi, jos auklėjimu, lavinimu, šventėmis, nedovanoja dovanų švenčių progomis, neskambina. Nuo 2010- 06-01 V. V. iš Vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 Lt (56,48 €) per mėnesį. 2013-09-11 V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters A. T. atžvilgiu. (b.l. 3)
2010-01-28 civilinėje byloje Nr. 2-530-821/2010 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas tenkino V. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino kad V. T. kiekvieną mėnesį moka nepilnametės A. T. išlaikymui 500 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės. (b.l. 11-16)
2013-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas neterminuotai apribojo V. T. tėvo valdžią dukters A. T. atžvilgiu. (b.l. 17-19)
Antstolis V. M. 2015-04-28 raštu Nr. 0013/10/00643 atsakė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-530-821/10, kurį 2010-01-28 išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas dėl periodinių išmokų išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje V. T. skolingas išieškotojai V. V.. Anstolis V. M. informavo, kad 2015-04-01 dienai išieškotojai V. V. pagal vykdomojoje byloje Nr. 0013/10/00643 esančius duomenis sudaro 10733,19 eurų V. T. periodinių išmokų skola. (b.l. 59)
Vilniaus teritorinės darbo biržos 2015-04-23 rašte Nr. S/2-340(1.15-2) nurodyta, kad V. T. nuo 2009-08-25 iki 2010-08-23, nuo 2010-09-03 iki 2011-09-07, nuo 2014-06-18 iki 2014-10-09 ir nuo 2015-04-14 registruotas bedarbiu. Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama nuo 2009-09-01-iki 2010- 02-28 ir nuo 2011-03-01 iki 2011-04-07. (b.l. 65)
Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. T. pareikštą kaltinimą. Duomenų, kad V. T. dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių nebūtų nurodytais laikotarpiais mokėjęs alimentų, nėra. Kaltinamojo V. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip vengimas išlaikyti vaiką pagal LR BK 164 straipsnį.
Paskelbus V. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka (b.l. 133-134).
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą bausmės vykdymas atidėtas, šis nusikaltimas baigtas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 129-131).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus areštą. Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad V. T. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2014-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, V. T. asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant dar kartą ir skiriant pareigas.
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti V. T. kaltu pagal LR BK 164 straipsnį ir skirti areštą 45 paroms.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. T. galutinę bausmę –30 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2014-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant naujai paskirtą bausmę ir skirti V. T. galutinę subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. T. neišvykti už gyvenamosios vietos (Vilniaus miesto ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant (2013-08-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu) prisiartinti prie nukentėjusiojo P. K..
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.