Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovei S. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad skunde išdėstytas aplinkybes patvirtino liudytojai. Pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, nes negalėjo nurodyti visų reikšmingų aplinkybių. Galimai pareigūnai ne visiškai atsimena įvykio aplinkybes, jų parodymai prieštaringi. Pareiškėjo pakviestų liudytojų parodymai aiškūs, nuoseklūs.

Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus (LR ATPK 27 str.) ir yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Policijos pareigūnas N. G. 2013-10-02 tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, pervažiavo geležinkelio pervažą, nesustojęs prieš kurią yra pastatytas kelio ženklas „Stop". Policijos pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, jų veiksmai pastebėjus daromą pažeidimą buvo teisėti, jie vykdydami pareigą sulaikė teisės pažeidimą padariusį asmenį. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad V. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

Liudytojas N. G. parodė, kad dirba Pagėgių PK patrulis. Tą dieną dirbo su patruliu T. S. Pagėgių savivaldybėje, Stoniškių kaime. Naktį pastebėjo iš Šiltės miesto pusės atvažiuojantį automobilį, kuris , privažiavęs geležinkelio pervažą, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „STOP“, ją pervažiavo nesustojęs. Pasivijo minėtą automobilį galimai už 300-500 m , vairuotojui paaiškino pažeidimo esmę. Iš pradžių vairuotojas su pažeidimu sutiko, surašius teisės pažeidimo protokolą, jis nesutiko su padarytu pažeidimu. Jie patruliavo šalia geležinkelio pervažos už 20 metrų, matomoje vietoje, apšvietimas geras. Akivaizdžiai matė, kad vairuotojas nesustojęs pervažiavo geležinkelio pervažą.

Liudytojas T. S. parodė, kad yra Pagėgių PK vyr. patrulis. Matomumas buvo geras, buvo apšviesta visa pervaža ir jų automobilis buvo apšviestas. Vairuotojas, atvažiavęs nuo Šilutės, nesustodamas pervažiavo geležinkelio pervažą, nors yra kelio ženklas „STOP“. Jų automobilis stovėjo apie 20-25 m nuo pervažos. Vairuotoją pasivijo ir sustabdė galimai už 100 metrų, bet ne už 4-5 km. Automobilis buvo matomas 100 metrų atstumu iki jų tarnybinio automobilio, važiuojantį link pervažos ir jį stebėjo.

Pareiškėjo V. M. kaltė pagrįsta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, tarnybinio pranešimo duomenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų N. G., T. S. parodymais. Šie policijos pareigūnai akivaizdžiai stebėjo daromą teisės pažeidimą, aplinkybių, įgalinančių manyti jų nešališkumą pareiškėjo atžvilgiu byloje nenustatyta.

Teismas kritiškai vertina liudytojo J. M., O. T. parodymus .

Liudytojas J. M. parodė, kad pažįsta V. M., kartu medžioja ir kartu važiavo iš Šilutės rajono. Ties Pagėgiais jų automobilį pralenkė kitas automobilis. Ties geležinkelio pervažą V. M. automobilį pristabdė, apsidairė ir nuvažiavo toliau. Pavažiavus maždaug du kilometrus, juos sustabdė policijos pareigūnai ir paaiškino, kad V. M. nesustojo ties ženklu „STOP“.

Liudytojas O. T. parodė, kad jis važiavo kartu su V. M.. V. M. tikrai ties pervažą ir kelio ženklu „STOP“ sustojo, nes pagalvojo dėl ko jis sustojo.

Šie asmenys yra pareiškėjo pažįstami, kartu važiavo iš medžioklės tame pačiame automobilyje. Jie suinteresuoti, kad pareiškėjas išvengtų atsakomybės.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas

Nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto 2013-10-17 nutarimą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.20N-3056050-13 palikti nepakeistą, pareiškėjo V. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.