- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- T-73/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02342-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- T. K., V. Č., A. U.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų T. K., V. Č. ir A. U. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4260-426/2021 pagal pareiškėjų T. K., V. Č. ir A. U. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai T. K., V. Č. ir A. U. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 21R-453(AG-319/03-2021), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. A63-45/21(3.2.1E-AD24) ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus bei skundus.
Pareiškėjai nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. visuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), name, ir jo įvade dėl nenustatytų priežasčių nuo 9.30 val. iki 13.40 val. nebuvo tiekiamas vanduo. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsisakė atvykti į vietą ir nustatyti vandens tiekimo laikino sutrikimo priežastis, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini), name ir kieme esančių vandens tinklų neeksploatuoja ir už geriamo vandens tiekimą atsako tik savo tinklo ribose. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau pastaroji 2021 m. sausio 21 d. rašte nurodė, jog UAB „Vilniaus vandenys“ paaiškino, kad nurodytų tinklų perimti ir į galbūt bešeimininkių tinklų sąrašą įrašyti negali, kadangi vamzdynas paklotas po pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. A63-45/21(3.2.1E-AD24) taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į vamzdyno ir įvadinio skaitiklio išdėstymą, kieme nutiestas vandentiekio įvadas į (duomenys neskelbtini), pastatą laikytinas pastato bendro naudojimo inžinerine sistema, kuri negali būti perduodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn ir priežiūrai. Pasak pareiškėjų, šis atsakovo sprendimas (2021 m. kovo 23 d. raštas Nr. A63-45/21(3.2.1E-AD24) priimtas, tinkamai neišanalizavus situacijos, neatsižvelgus į jų išdėstytus argumentus dėl infrastruktūros buvimo vietos, šios vietos nepatikslinus. Vertinti inžinerinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), namo kieme, netikslinga, kadangi iš tiesų jie pakloti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jų eksploatavimas nėra apribotas. Atsakovė, be kita ko, netikrino UAB ,,Vilniaus vandenys“ pateiktos informacijos teisingumo ir pagrįstumo. Atsakovas turėjo įvykdyti jų prašymą, kadangi aptariama vandens tiekimo infrastruktūra neturi teisėtų savininkų, apie ją nėra jokios informacijos nei VĮ ,,Registrų centras“, nei UAB ,,Senamiesčio ūkis“. Vandentiekio tinklai yra bešeimininkiai ir reikalingi viešajam vandens tiekimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad tiek ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimas priimti, tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjams buvo ne kartą atsakyta į teiktus prašymus, pareiškėjai gavo išsamią informaciją apie namo (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo infrastruktūrą, savivaldybės administracija paaiškino pripažinimo bešeimininke procedūrą, nurodė visą informaciją apie vamzdynus, esančius (duomenys neskelbtini). Savivaldybės negali įpareigoti asmenų naudoti vandens tinklų, jei šią inžinerinę sistemą pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 5 dalį kaip abonentai naudoja butų ir kitų patalpų savininkai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės ir inicijuoti tinklų pripažinimo bešeimininkiu daiktu procedūros, kadangi tinklai jau turi savo abonentą Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių prasme – butų ir kitų patalpų savininkus. Tik tuo atveju, jei geriamojo vandens tiekėjas (šiuo atveju UAB „Vilniaus vandenys“) patvirtina, kad vandentiekio tinklai yra reikalingi viešajam vandens tiekimui, savivaldybė kreipiasi į teismą, kad inžineriniai tinklai būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsiliepime į patikslintą skundą teigia, kad siekiant tinkamai identifikuoti, ar konkrečios infrastruktūros priežiūros pareiga tenka klientui, ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kyla poreikis nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo (eksploatacijos) ribą. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punkte nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, tenka pareiga prižiūrėti ir eksploatuoti ne visus be išimties vandentiekio ir nuotekų tinklus, tačiau tik jo nuosavybės teise ar kitais pagrindais jo valdomą arba jam eksploatuoti perduotą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Tiek vandentiekio įvadas, tiek nuotekų išvadas, kuriais tiekiamas geriamasis vanduo bei šalinamos nuotekos iš atitinkamo vieno pastato, yra laikytini ne viešajam vandens tiekimui skirta infrastruktūra, tačiau būtent pastato vandentiekio sudedamąja dalimi, kurio priežiūros pareiga priskirtina bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar atitinkama infrastruktūra yra įregistruota bendraturčių vardu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, priėmęs pareiškėjų patikslintą skundą, suabejojo ginčo priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, argumentuodamas kreipimąsi, remiasi specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi, kurioje ginčas, susijęs su nuotekų šalinimo paslaugų teikimu daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Teismo požiūriu, nors pareiškėjai prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją inicijuoti viešojo vandens tiekimo infrastruktūros, esančios (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme (iki (duomenys neskelbtini), namo sklypo ribos), kuria faktiškai tiekiamas vanduo į (duomenys neskelbtini), daugiabutį, pripažinimo bešeimininke procedūrą, įvertinus byloje esančias aplinkybes, pirmiausia apskritai yra reikalinga nustatyti, kam priklauso ginčo vandens tinklai ir kas yra atsakingas už jų priežiūrą. Kita vertus, pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuris, pasak pareiškėjų, priimtas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjus jų skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Pareiškėjai byloje kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti veiksmus. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami inicijuoti vandens tiekimo infrastruktūros, kuria faktiškai tiekiamas vanduo į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininke procedūrą; nustatyti / patikslinti realią šios infrastruktūros buvimo vietą; perleisti šią infrastruktūrą UAB ,,Vilniaus vandenys“ naudoti ir prižiūrėti.
Nesutikdami su atsakovo raštuose, be kita ko, byloje ginčijamame 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. A63-45/21(3.2.1E-AD24) išreikštu atsisakymu atlikti šiuos veiksmus, skunde teismui pareiškėjai prašo panaikinti šį raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundas iš esmės grindžiamas dvejopo pobūdžio argumentais: atsakovas, pasak pareiškėjų, netinkamai išnagrinėjo jų prašymą – netyrė nurodytų aplinkybių, netinkamai jas vertino; atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti jų prašomus veiksmus.
Viešojo administravimo subjektų veikla, susijusi su asmenų prašymų nagrinėjimu, priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl ginčas pagal pareiškėjų formuluojamą reikalavimą ir dėstomą argumentų dalį turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Kita pareiškėjų skundo dalis susijusi su kilusio ginčo esme. Pareiškėjai iš atsakovo reikalauja, kad savivaldybė savo nuosavybėn, kaip bešeimininkius, perimtų geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektus ir perduotų juos naudoti bei prižiūrėti viešajam geriamojo vandens tiekėjui (UAB ,,Vilniaus vandenys“). Pareiškėjai iš esmės siekia, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų, kuriais faktiškai tiekiamas geriamasis vanduo į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini), techninės būklės priežiūrą ir remontą organizuotų savivaldybė, pavesdama šiuos objektus faktiškai prižiūrėti ir remontuoti viešajam geriamojo vandens tiekėjui (UAB ,,Vilniaus vandenys“). Atsakovas atsisako šiuos veiksmus atlikti, argumentuodamas tuo, kad vamzdynas, nepriklausomai nuo jo faktinės buvimo vietos, kuriuo tiekiamas geriamasis vanduo išimtinai tik gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikytinas bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiu vandentiekio įvadu ir priskirtinas pastato vandentiekiui, todėl pagal Civilinio kodekso normas yra prižiūrimas ir remontuojamas pastato bendraturčių iniciatyva ir lėšomis.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. Administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (10 str. 14 p.).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintos geriamojo vandens tiekėjų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. To paties įstatymo 3 straipsnio 12 punkte geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros sąvoka apibrėžiama, kaip statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.
Pareiškėjai, be kita ko, remiasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Taip pat nurodo to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pagal kurį savivaldybių tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą.
Taigi byloje kyla civilinio teisinio pobūdžio ginčas dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros priklausymo konkrečių subjektų nuosavybei, valdymo ir / arba naudojimo šiais objektais teisių nustatymo, ir atitinkamai dėl konkrečių asmenų atsakomybės už šių objektų techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą. Su šiais klausimais susiję ir tai, ar atsakovas, kaip subjektas, atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, pagrįstai atsisako savo nuosavybėn, kaip bešeimininkius ir / arba viešajam geriamojo vandens tiekimui reikalingus, perimti ginčo objektus ir perduoti juos valdyti viešajam geriamojo vandens teikėjui, t. y. atsisako sukurti, pakeisti arba panaikinti tam tikras subjektines civilines teises ir pareigas.
Pažymėtina, kad ginčai dėl nuotekų tvarkymo įrenginių valdymo ir naudojimo teisių nustatymo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo ir / ar naudojimosi tvarkos nustatymo teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-XX-31-10, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. T-19/2019).
Vertinant kilusio ginčo esmę ir reikalavimų atsakovui turtinį pobūdį – tikslą nustatyti konkrečių geriamojo vandens infrastruktūros objektų nuosavybės, valdymo bei naudojimo teises, spręstina, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ji turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Byla perduodama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 25, 26 str.).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjų T. K., V. Č. ir A. U. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys