Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Pauliui Gerybai,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje;

D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

D. S. ir A. Ž., veikdami kartu, 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės pirmame aukšte, ties 2 buto durimis, D. S. pakėlus rankomis mažametį M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš rankų ištraukus, atvirai pagrobė svetimą, E. S. priklausantį 160 Eur vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“.

Be to, D. S. ir A. Ž., veikdamai kartu, 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) namo antrosios laiptinės pirmame aukšte, D. S. laikant mažametį B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ranka suėmus už veido ir uždengus burną bei akis, o A. Ž. sudavus vieną smūgį kumščiu B. K. į pilvą ir iš B. K. liemenės kišenės pagrobus svetimą L. K. priklausantį 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, lauke susitiko su D. S. ir abu nusprendė, kad reikia iš kažkur gauti pinigų. Sugalvojo, kad gali iš ko nors atimti mobiliojo ryšio telefoną. Prie mokyklos pamatę vaiką, kuris turėjo mobiliojo ryšio telefoną, jį pasekė iki laiptinės durų. D. S. spėjo įbėgti į laiptinę, o jis nebespėjo, nes užsitrenkė laiptinės durys. Netrukus grįžo D. S. ir pasakė, kad telefoną turi. Jis „nuėmė“ telefono kodą ir nunešė į lombardą. Už telefoną gavo 50 Eur, kuriuos pasidalijo po 25 Eur ir išleido kavinėje bei parduotuvėje. Dėl tolesnių savo veiksmų nebuvo iš anksto susitarę. Dalį padarytos žalos atlygino jo tėvai. Dėl 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13.00 val., padarytos veikos paaiškino, kad praėjus kuriam laikui po pirmojo telefono pagrobimo, susitiko su D. S. ir nutarė, kad jiems vėl reikia pinigų. Pamatę kitą berniuką, kuris turėjo mobiliojo ryšio telefoną, jį pasekė ir jam iš paskos įėjo į namo laiptinę. D. S. rankomis vaikui uždengė akis ir burną, o jis sudavė į pilvą ir iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Tada abu greitai pabėgo. To telefono nepardavė, davė draugui palaikyti, o jis telefoną pradangino. Dalį padarytos žalos atlygino jo tėvai. Labai gailisi dėl savo padarytų veikų, savo elgesį vertina blogai.

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. S. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tvirtina A. Ž. parodymus ir nurodė, kad su A. Ž. susitiko lauke, kadangi reikėjo pinigų, abu susitarė iš ko nors atimti telefoną. Pamatę einantį vaiką, abu jį pasekė iki laiptinės. Jis įėjo į laiptinę, o A. Ž. įeiti nespėjo, nes užsitrenkė durys, todėl telefoną iš vaiko atėmė vienas ir išbėgo iš laiptinės. Po to abu telefoną abu nunešė į lombardą, kur gavo 50 Eur ir abu pasidalino po 25 Eur. Pinigus išleido parduotuvėje. Išleidę pinigus, susitiko kitą dieną ir sugalvojo viską pakartoti. Vėl pamatė vaiką turintį telefoną, pasivijo jį iki laiptinės. Jis laiptinėje uždengė vaikui burną ir akis, todėl vaikas nespėjo pasipriešinti, o A. Ž. atėmė telefoną. Labai gailisi dėl padarytų veikų. Žalos neatlygino, nes niekur nedirba ir neturi pinigų.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamųjų D. S. ir A. Ž. prisipažinimų, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 14.39 val. jai paskambino sūnus M. S. iš draugės mamos telefono ir pasakė, kad prieš 5 minutes nepažįstamas asmuo iš jo pagrobė mobilųjį telefoną. Sūnus nurodė, kad einant iš draugo, jis pajuto, jog iš paskos eina nepažįstamas asmuo. Priėjęs prie namo sūnus atidarė laiptinės duris ir norėjo praleisti nepažįstamą asmenį, bet jis sakė jam eiti pirmam ir toliau ėjo iš paskos. Laiptinėje nepažįstamas asmuo abiem rankomis pakėlė sūnų už liemens ir iš rankų išplėšė mobilųjį telefoną. Sūnus nebuvo sužalotas. Padaryta 160 Eur turtinė žala (37-38 b. l.);

nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, datos nepamena, apie 15 val. jis buvo lauke prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo namo ir jį sekė nepažįstamas vyras. Įėjus į laiptinę, vyras taip pat įėjo. Norėjo vyrą praleisti, tačiau jis liepė eiti pirmam. Užlipus laiptukais ir priėjus prie buto durų vyriškis pakėlė rankomis už pilvo ir iš rankų ištraukė mobilųjį telefoną „Samsung S3“. Vyriškis jokių smūgiu nesudavė, nieko grasinančio nesakė, tik pasakė „Ačiū už telefoną“. Jis išsigando ir verkė, po to, nuėjo pas kaimynus ir paskambino mamai (47-48 b. l.);

2016 m. rugsėjo 27 d. ROIK 0116000548268 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad pranešėja E. S. pranešė, jog jos 7 metų amžiaus sūnui rakinant duris, vyras stumtelėjo ir atėmė mobilųjį telefoną „Samsung“. Nuvykus į įvykio vietą, mažametis M. S. paaiškino, kad įėjęs į namo laiptinę prie savo buto, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ (7-8 b. l.);

2016 m. rugsėjo 27 d. Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja E. S. pranešė apie įvykį, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 14.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie buto durų iš sūnaus M. S., gim. 2008 m. lapkričio 20 d., nepažįstamas asmuo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-I9300“, kuris priklauso pareiškėjai. Mobiliojo telefono 160 Eur (10-11 b. l.);

nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį 160 Eur turtinės žalos atlyginimui (44 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai atlyginta 80 Eur žala;

UAB „Avitelos prekyba“ 2013 m. gruodžio 2 d. kvite Nr. 8/15083 #0001, nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3 I9300 Blue“, įsigytas už 1 288,20 Lt (50 b. l.);

nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 13.34 val., jam paskambino buvusi sutuoktinė J. K. ir pasakė, kad iš sūnaus B. K. laiptinėje atėmė telefoną. Paskambino į „Tele2“ ir užblokavo SIM kortelę. Nuvažiavus pas sūnų, sužinojo, kad tą dieną apie 13 val. po pamokų ėjo namo. Prie mokyklos matė du jaunuolius. Įėjus į (duomenys neskelbtini), jis pajuto, kaip vienas vyriškis rankomis uždengė jam burną ir akis, o kitas vyriškis trenkė į pilvą. Kažkuris pasakė, jog nebijotų bei iš kišenės ištraukė mobilųjį telefoną „Samsung S4“, kurio vertė 100 Eur (63-64 b. l.);

iš gimimo liudijimo matyti, kad B. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini). (70 b. l.);

nukentėjusysis B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, ėjo iš mokyklos namo, kiek tiksliai valandų buvo nepamena, bet dar nebuvo 14 val. Jis pamatė du nepažįstamus vyriškius, kurie taip pat ėjo link jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Eidamas namo, buvo išsitraukęs mobilųjį telefoną. Įėjęs į laiptinę norėjo uždaryti laiptinės duris, tačiau tie patys vaikinai iš lauko pusės prilaikė duris. Jis nuėjo prie lifto pirmame aukšte, kai iš nugaros pusės prie jo priėjo žemesnis vaikinas ir ranka uždengė burną bei akis, o kažkas trenkė jam į pilvą, tikrino jo kišenes ir paėmė telefoną „Samsung Galaxy S4“. Jis nešaukė ir nebandė išsivaduoti, nes buvo išsigandęs. Po to matė iš laiptinės išbėgančius vaikinus. Nuėjo pas mamą į darbą ir viską papasakojo (72-73 b. l.);

liudytoja ir kaltinamojo A. Ž. įstatyminė atstovė R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad augina 5 vaikus. Ketvirtas vaikas yra sūnus A. Ž., kuris yra geras vaikas ir jos klauso, sutaria gerai. Apie tai, kad sūnus yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, sužinojo iš policijos pareigūnų, nes Aurimas pats nieko nepasakojo (80-81 b. l.);

2016 m. rugsėjo 30 d. ROIK 0116000554062 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad pranešėjas L. K. pranešė, jog apie 14 val. iš pranešėjo 11 metų amžiaus sūnaus, prie namo laiptinės buvo atimtas mobilusis telefonas „Samsung“. Sūnus užpuolikų nepažįsta (23-25 b. l.);

2016 m. rugsėjo 30 d. Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas L. K. pranešė apie įvykį, jog 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini)namo antros laiptinės pirmame aukšte, jo sūnui B. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą trenkė į pilvą, uždengė ranka akis ir burną ir iš kišenės ištraukė sūnui Benui priklausantį mobilųjį telefoną „Samsung S4“, kurio vertė 100 Eur ir pasišalino. Mobilusis telefonas nedraustas (27-28 b. l.);

2016 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – Mažeikiuose, Pavasario g. 17, devynaukštis, dviejų laiptinių blokinis namas. Įėjimas į antrą laiptinę iš pietų pusės. Antros laiptinės durys metalinės, rudos spalvos su kodine spyna. Atidarius antros laiptinės duris patenkama į bendro naudojimo laiptinę, kur yra 7 laiptų blokiniai laiptai į pirmą aukštą. Nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (29-32 b. l.)

nukentėjusysis L. K. pareiškė civilinį ieškinį 100 Eur turtinės žalos atlyginimui (66 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam atlyginta 50 Eur žala;

kaltinamasis A. Ž. administracine tvarka nebaustas (118 b. l.), (duomenys neskelbtini)mokyklos pedagogų charakterizuojamas teigiamai (128 b. l.).

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrų sudarantį turtą ar jo dalį, už ką numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, už ką numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Išanalizavęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai įrodymų pripažinti kaltinamuosius D. S. ir A. Ž. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas, vertindamas kaltinamojo A. Ž. veiksmus atvirai pagrobiant nukentėjusiajai E. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ iš jos sūnaus M. S., daro išvadą, kad jo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės požymius, nes jis kartu su kaltinamuoju D. S. susitarė iš nukentėjusiojo M. S. pagrobti telefoną, A. Ž. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą, jis norėjo kartu su D. S. įeiti į namo laiptinę, tačiau to nepadarė, nes užsitrenkė koduotos durys, tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko pakankama veikos kvalifikavimui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą atvirosios vagystės būdu ir sprendžia, kad nusikalstama veika yra baigta, nes D. S. užvaldžius minėtą turtą, jis taip pat jį užvaldė, disponavo, kaip pats pripažino, „nuėmė“ telefono kodą ir nunešė telefono aparatą į lombardą, už kurį gavo 50 Eur, pinigus abu pasidalijo po 25 Eur ir išleido kavinėje bei parduotuvėje. Kaltinamojo D. S. kaltė yra įrodyta, nes jis iš į namo laiptinę įėjusio nukentėjusiojo M. S. atvirai pagrobė minėtą telefoną, kurį perdavė A. Ž., kartu su juo dalyvavo pristatant į lombardą, pasidalijo gautus pinigus, abiejų kaltinamųjų veikos atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant kaltinamųjų kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą plėšimą, teismas pripažįsta, kad abiejų kaltinamųjų veikos kvalifikuotos tinkamai, nes jie, panaudodami fizinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo B. K. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajam L. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“.

Kaltinamųjų A. Ž. ir D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kiekvienas jų prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis A. Ž. buvo nepilnametis, pilnametystės amžius jam sueis (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas galimybės taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 93 straipsnio pagrindu, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo kaltinamąjį A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tik tuo atveju, jei jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. Ž. padarė du atskirus nusikaltimus, kurie sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (veikos yra pakartotinės ir nesudaro idealios sutapties), todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos ir pripažinti, jog kaltinamasis A. Ž. „padarė nusikaltimą pirmą kartą“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iškilusią sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ reikšmės problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Taip pat išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokia teismų praktika nėra pakitusi, ja teismai vadovavosi ir vėlesnėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 ir kt.).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam A. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines, baigtines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad yra moksleivis. Vertindamas nustatytas aplinkybes, derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, siekdamas padėti kaltinamajam pasitaisyti, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra moksleivis, tačiau nusikalstamas veikas padarė prieš mažamečius vaikus, teismas sprendžia, kad teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui turės laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, siekiant sudaryti sąlygas kaltinamajam taisytis, koreguoti elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės, atidėtinas. Teismas sprendžia, kad ši bausmės rūšis bus adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant mažesnio nei nustatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant minimaliam, BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, paskiriant BK 92 straipsnio 2 dalies pagrindu paskiriant 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytą auklėjamąją priemonę ir įpareigojimus – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d. bei nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. kovo 14 d. būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., o laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. būti namuose nuo 22.00 val. iki 8.00 val.; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti.

Esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam D. S., teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines, baigtines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo padaryti nusikaltimai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (veikos yra pakartotinės ir nesudaro idealios sutapties), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad yra labai jauno amžiaus, nedirba. Vertindamas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į D. S. amžių ir asmenybę, teismas laikosi teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad per griežta bausmė bei taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos, jauno žmogaus brandai tinkamos priemonės, kurios turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės gali skatinti nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausio-jo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Įvertindamas tai, kad kaltinamasis yra pilnametis, tačiau jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė prieš mažamečius vaikus, teismas sprendžia, kad teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui turės laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, siekiant sudaryti sąlygas kaltinamajam taisytis, koreguoti elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės, atidėtinas. Teismas sprendžia, kad ši bausmės rūšis bus adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant mažesnio nei nustatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant minimaliam, BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, paskiriant 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose, 3 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

Esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis apibrėžia žalą bei nuostolius – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. yra atlyginęs kiekvienam iš nukentėjusiųjų pusę jų prašomų priteisti sumų. Spręsdamas civilinių ieškinių atlyginimo klausimą, teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, taigi, jie privalo atlyginti padarytą žalą solidariai. Solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai), todėl nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamasis A. Ž. yra atlyginęs dalį nukentėjusiųjų prašomos priteisti žalos, neeliminuoja jo, kaip solidaraus skolininko pareigos atlyginti solidariai žalą kartu su bendrininku D. S..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. civilinis ieškinys patenkintinas iš dalies ir iš nepilnamečio kaltinamojo A. Ž., o jam neturint pakankamai turto ar pajamų – iš jo įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės R. P., ir kaltinamojo D. S. solidariai priteistina 80 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad pareiga R. P. atlyginti priteistą turtinę žalą pasibaigia kai A. Ž. sulaukia pilnametystės arba kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK – 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. civilinis ieškinys patenkintinas iš dalies ir iš nepilnamečio kaltinamojo A. Ž., o jam neturint pakankamai turto ar pajamų – iš jo įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės R. P., ir kaltinamojo D. S. solidariai priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad pareiga R. P. atlyginti priteistą turtinę žalą pasibaigia kai A. Ž. sulaukia pilnametystės arba kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (BPK – 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendriną bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytą auklėjamąją priemonę ir įpareigojimus – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d. bei nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. kovo 1 d. būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., o laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. būti namuose nuo 22.00 val. iki 8.00 val.; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendriną bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę suma-žinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose, 3 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. ieškinį patenkinti iš dalies ir iš nepilnamečio kaltinamojo A. Ž., o jam neturint pakankamai turto ar pajamų – iš jo įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės R. P., ir kaltinamojo D. S. solidariai priteisti 80 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad pareiga R. P. atlyginti priteistą turtinę žalą pasibaigia kai A. Ž. sulaukia pilnametystės arba kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. ieškinį patenkinti iš dalies ir iš nepilnamečio kaltinamojo A. Ž., o jam neturint pakankamai turto ar pajamų – iš jo įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės R. P., ir kaltinamojo D. S. solidariai priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad pareiga R. P. atlyginti priteistą turtinę žalą pasibaigia kai A. Ž. sulaukia pilnametystės arba kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.